Naujienos ir renginiai

 

„Lako sudėtyje esantys monomerai lakui dar nesukietėjus gali pakenkti tokio baldo paviršių liečiančių žmonių sveikatai.  Nuo taikomųjų tyrimų prasidėjusį projektą turėtų vainikuoti konkretaus įrenginio maketo sukūrimas.

 

Fundamentinė metodika tyrimų metu jau patikrinta, pradėtas kurti maketas ir tęsiami įvairūs su juo susiję taikomieji tyrimai. Įgyvendinus šį projektą, tikimės kad jo metu sukurtos žinios bus galimos komercializuoti toliau vystant technologiją ir paverčiant ją pilnaverčiu produktu.

 

Toks prietaisas baldų įmonėms suteiktų ne tik galimybę paspartinti gamybos procesą, bet ir garantuotų galutinio produkto vartotojui saugumą“, –  apie bendrą verslo ir mokslininkų projektą pasakojo UAB „Factobotics“ direktorius Justinas Katkus.

 

 

Šioje įmonėje sukurti robotai yra skirti įvairioms pramonės sritims – tiek lengvosios pramonės, baldų gamybos, metalo apdirbimo įmonės, tiek ir keletas naujų vystomų produktų pritaikomų paslaugų sektoriuje. Kuriami ne tik atskiras gamybines operacijas atlikti gebantys įrengimai, bet ir išmanūs robotai, kurie gali pakeisti staklių operatoriumi dirbantį žmogų. Pagrindiniai UAB „Factobotics“ užsakovai – Skandinavijos šalių įmonės.

 

„Ten veikiančios įmonės orientuotos į gamybos efektyvinimą ir modernių technologijų taikymą, todėl norėdami ne tik išsilaikyti, bet ir sustiprinti pozicijas Skandinavijos rinkoje, mes turime neužmigti ant laurų, o nuolat žvelgti į priekį. Tai ir darome – šiuo metu mūsų įmonė vykdo dešimt naujų projektų“, – sakė J. Katkus.

 

 

Pasak įmonės vadovo, dauguma UAB „Factobotics“ projektų prasideda nuo taikomųjų tyrimų: „Orientuojamės į platų robotikos spektrą, todėl, savaime suprantama, negalime turėti tiek skirtingų kompetencijų specialistų. Konkrečiam projektui reikiamos kompetencijos ieškome ir mokslo įstaigose. Bendradarbiaujame ne tik su Lietuvos, bet ir su Danijos bei Švedijos mokslininkais.“

 

Paprašytas palyginti šių šalių mokslininkus J. Katkus sakė, kad visų jų požiūris į problemos sprendimą, kaip ir tai problemai spręsti taikoma metodologija bei tyrimo eiga yra panašūs.

 

„Galime kalbėti nebent apie tam tikrus skirtumus, kurie susiklostė istoriškai. Pavyzdžiui Danijos mokslininkai seniau dirba ir yra toliau pažengę robotikos srityje, Švedijos mokslininkai – turi daug kompetencijos lakų tyrime, o Lietuvos FTMC mokslininkai nepralenkiami ankstyvos stadijos fundamentaliais principais paremtos metodikos sukūrime“, – sakė J. Katkus.

 

 

Iškilus problemoms, nusprendus įdiegti pažangias technologijas ar inovacijas mūsų šalies verslininkai pagalbos dažnai kreipiasi būtent į FTMC mokslininkus.  Tai didžiausia mokslinių tyrimų įstaiga Lietuvoje, vykdanti unikalius mokslinius tyrimus ir technologinės plėtros darbus lazerinių technologijų, optoelektronikos, branduolio fizikos, organinės chemijos, bio ir nanotechnologijų, elektrocheminės medžiagotyros, funkcinių medžiagų, elektronikos ir kitose mokslo kryptyse.

 

Čia ne tik vystomas tarptautinio lygio mokslas, bet ir kuriamos Lietuvos verslui ir visuomenei reikalingos aukštosios technologijos. Institute vykdomi taikomieji tyrimai skirti įgyti naujas žinias ir jas specifiškai pritaikyti – naujoms medžiagoms, produktams, priemonėms ar procesams.

 

„Mūsų centro mokslininkai daug dėmesio skiria taikomiesiems moksliniams tyrimams ir praktiniam pritaikymui sprendžiant visuomenei aktualias problemas, pavyzdžiui, aplinkosauga ir klimato kaitos problemos, ir Lietuvos pramonės reikmėms, pavyzdžiui, vystant ir diegiant pažangias technologijas fotonikos bei lazerių srityse.

 

Kadangi viena iš kertinių mūsų centro veiklų yra inovacijų kūrimas ir perdavimas įveiklinimui, tai bendradarbiavimas su verslu yra ypač glaudus“, – sakė FTMC Inovacijų ir technologijų tarnybos vadovas Marius Vinciūnas.

 

 

Pasak tarnybos vadovo, šioje srityje galima išskirti tris pagrindines kryptis. Tai – konkrečių verslo įmonių užsakymų vykdymas, bendri mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) projektai su verslo įmonėmis ir savarankiškai FTMC atliktų tyrimų pagrindu sukurtos intelektinės nuosavybės pasiūla verslui.

 

„Dėl konkrečių mokslinių tyrimų į mus verslo įmonės kreipiasi tuomet, kai susiduria su tam tikromis problemomis ar neapibrėžtumais, kurių jų pačių darbuotojai negali išspręsti ir reikalingos naujos mokslinės ar technologinės žinios arba tiesiog neturi pakankamos techninės bazės reikiamiems eksperimentams atlikti“, – tvirtino M. Vinciūnas.

 

Pasak jo, bendri MTEP projektai su verslo įmonėmis, kaip šiuo atveju su UAB „Factobotics“, atliekami, kai mokslininkų ir verslo įmonių atstovų vizija į tokio projekto perspektyvas gimsta dar prieš projekto pradžią, o įdirbis ir turima patirtis leidžia tikėtis sėkmės ir naudos abejoms MTEP projekte dalyvaujančioms pusėms.

 

„Galimybę pasinaudoti mūsų išradimais verslininkams pasiūlome ir patys. Kadangi nuolat atliekame tyrimus visuomenės bei verslo poreikius tenkinti galinčiose pažangiose mokslo ir technologijų srityse, tai mokslinių tyrimų pagrindų sukurtą know-how, naujas technologijas ar prototipus pasiūlome toliau pritaikyti atitinkamuose pramonės sektoriuose dirbančioms verslo įmonėms“, – sakė FTMC Inovacijų ir technologijų tarnybos vadovas.

 

Tiltus tarp mokslo ir verslo tiesia Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA). Šiuo metu MITA vykdo komunikacijos kampaniją „Mokslo žinios – verslo sėkmei“, kuri finansuojama ES struktūrinių ir investicinių fondų lėšomis.

 

 

--

Optoelektronikos skyriaus projektas „Inovatyvus jutiklis pramoninio lako polimerizacijai įvertinti/nustatyti”, vad. dr. Ramūnas Nedzinskas. Projekto partneris - UAB „Factobotics”. Fizinių ir technologijos mokslų centras vykdo penkis Technologinės plėtros projektus.