Apie mus

Atgal

Žiniasklaidoje

 "Kultūros diena" ir Lietuvos astrofizikai apie juodųjų skylių tyrinėjimus

LRT Plius laidoje „Kultūros diena“ FTMC astrofizikas  dr. Kastytis Zubovas kalba apie juodųjų skylių tyrinėjimus ir kodėl svarbu dalytis šių tyrinėjimų rezultatais su visuomene.

Manoma, kad mūsų galaktikoje žvaigždinės masės tipo juodųjų skylių yra apie 100 milijonų. Tai – vienas iš dviejų juodųjų skylių tipų. Kol kas žvaigždinės masės juodosios skylės aptiktos tik dvinarėse sistemose, tai yra poroje su įprasta žvaigžde. Tokių, pavienių juodųjų skylių, atlikdami sudėtingus stebėjimus ir tyrimus, šiuo metu ieško Lietuvos ir Lenkijos mokslininkai.

Apie tarptautinio kosmoso tyrėjų veiklą ir bendradarbiavimo svarbą žiūrėkite LRT Plius „Kultūros dienos“ reportažo įrašą (nuo 04:45 iki 08:25 ):

https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000073271/kulturos-diena-marijampoleje-jau-sesta-karta-vykstantis-ypatingas-meno-simpoziumas

 

 

„Mokslo sriuba". Visiškas kosmosas su astrofiziku dr. Kastyčiu Zubovu

Astrofiziko, tinklaraščio konstanta.lt autoriaus dr. Kastyčio Zubovo kas-dvisavaitiniai podcast'ai apie kosmoso naujienas.

Laidų įrašai:
Visiškas kosmosas: Encelado vandenynas ir paslėptos aktyvios galaktikos
Visiškas kosmosas: raibuliuojanti galaktika
Visiškas kosmosas: potvyniai Veneroje ir tarpžvaigždinės kometos
Visiškas kosmosas: Ultima Thule ir juodosios skylės

Lietuvos mokslininkų tyrimai garsina šalies vardą: nuo ankstyvos vėžio diagnostikos iki apsaugos oro uostuose

FTMC Terahercų fotonikos laboratorijoje dirbantys fizikai siekia sukurti efektyvius šaltinius, kurie padėtų dar geriau pažinti kitas medžiagas, sugaudyti vėžines ląsteles ar tiesiog nepraleisti pavojingos pašto siuntos.

Daugiau skaitykite: LRT portale

2019-06-17 LRT.lt

Lietuvoje įkurta Mokslinių tyrimų ir technologijų organizacija telks taikomojo mokslo potencialą

Trys šalies mokslo tyrimų centrai įkūrė Mokslinių tyrimų ir technologijų organizaciją (angl. Research and technology organization – RTO), kuri veiks asociacijos teisėmis telkdama šalies taikomojo mokslo potencialą ir plėsdama aukštos pridėtinės vertės pramonės sektorių.

Daugiau skaitykite: delfi.lt, smm.lt

2019-06-04

Laida „IT+" ir Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) inovacijų vadybininkas Karolis Stašys tarptautinėje inžinerinės pramonės parodoje „Balttechnika 2019”.

Apie FTMC pasaulinę lyderystę inovatyvių cheminių dangų technologijų srityje ir centro mokslininkų užsibrėžtą tikslą: pirmiesiems į kosmosą iškelti naujo tipo lietuviška saulės baterijas!

Taip pat  - apie mokslo inovacijų ir technologijų kelią į verslo rinką: atžalines kompanijas, licencijas ir kt. 

Laidos įrašas: IT+ facebook paskyroje

2019-05-31 IT+

 

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) Biotechnologijos instituto prof. Virginijaus Šikšnio vadovaujami darbuotojai kartu su Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) specialistais sukūrė platformą, skirtą pavienių molekulių tyrimams. Tokių tyrimų dėka galima identifikuoti ir charakterizuoti atskiras to paties baltymo ar jo komplekso su DNR molekulių populiacijas, kurios pasižymi skirtingomis savybėmis.

Sukurtas metodas aprašytas prestižiniame mokslo žurnale „Langmuir” ir jau sulaukė tarptautinio dėmesio kaip metantis iššūkį iki šiol pasaulyje vyravusiam tokio tipo pavienių molekulių tyrimo metodui - „DNR užuolaidoms”.

VU GMC turėjo tyrimų objektus – su DNR sąveikaujančius baltymus, tuo tarpu fizikai iš FTMC turėjo reikiamas kompetencijas bei įrangą jiems tyrinėti. Sujungus bendras pajėgas sukurta nauja pavienių baltymų ir DNR kompleksų molekulių tyrimų platforma.

Kaip pastebi metodo kūrėjai, anksčiau norint atlikti pavienių molekulių tyrimus tekdavo vykti į užsienio laboratorijas, reikėdavo  papildomų lėšų kelionėms. Dabar tereikia nueiti kelis žingsnius nuo vieno pastato į kitą. Tai puikus geros kaimynystės tarp mokslinių įstaigų pavyzdys, kurio dėka visi kartu žengiame naujus žingsnius mokslo pasaulyje.

Mokslininkai turi ateities planų, susijusių su jų sukurtu metodu. Ketinama tirti ir kitus objektus, tokius kaip CRISPR-Cas sistemos, prie kurių atradimo ženkliai prisidėjo prof. V. Šikšnys su kolegomis, ir kurios sukėlė tikrą genomų redagavimo revoliuciją.

Daugiau skaitykite: Pavienių molekulių tyrimai – Lietuvos mokslininkai ir vėl nustebino pasaulį

2019-05-23 LRT.lt


Laboratorija / VU nuotr.

LRT dokumentiniame filme „Lietuvos mokslininkai“ - prof. Arūnas Krotkus

LRT dokumentiniame filme „Lietuvos mokslininkai“ - FTMC Optoelektronikos skyriaus mokslininkas, akademikas prof. habil. dr. Arūnas Krotkus.

„Viena meilė yra pagrindinė, viso gyvenimo. Tai  – trumpi impulsai ir jų „surišimas“ su puslaidininkiais.“ – sako profesorius A. Krotkus, Lietuvos mokslų akademijos narys ekspertas, daugiau kaip 25 išradimų autorius, paskelbęs daugiau kaip 200 mokslinių straipsnių, apdovanotas Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino karininko kryžiumi, Lietuvos mokslo premija.
 
Vaizdo įrašas: LRT mediatekoje
 
2019-05-19 LRT Televizija

Tiria tai, ko neapskaičiuotų Jūsų kompiuteris

Fizinių ir technologijos mokslų centro Elektroninės struktūros teorijos laboratorijos vadovas dr. Audrius Alkauskas sako, kad dažnai visuomenės lūkesčiai moksliniams pasiekimams yra labai dideli, o tai mokslui nėra naudinga.

Pats jis tiria tai, ko nepajėgus apskaičiuoti įprastas kiekvieno iš mūsų namuose esantis kompiuteris. 

„Grupė naudoja ir vysto modernius elektroninės struktūros skaičiavimo metodus, paremtus tankio funkcionalo teorija, spręsti svarbiems opto-elektronikos ir kvantinio informacijos apdorojimo klausimams“, – rašoma Fizinių ir technologijos mokslų centro puslapyje. Skamba painiai? Iš tikrųjų viskas gali būti paaiškinta paprasčiau, dar prieš mums pradedant filmuoti, sakė mokslininkas.

Vaizdo įrašas: Mokslo mygtukas. Tiria tai, ko neapskaičiuotų Jūsų kompiuteris

2019-05-11 10:00 Žinių radijas, ved. Aušra Jurgauskaitė, Vaidas Markelevičius

Fizinių ir technologijos mokslų centro laboratorijos specialiame naujienų portalo DELFI ir fotografo Mariaus Jovaišos projekte

„Neregėta Lietuva“ - FTMC:
https://www.delfi.lt/apps/neregeta-lietuva/ftmc/

 

Vieno HD raiškos paveiksliuko perdavimas iš Marso į Žemę gali užtrukti valandas. Ko reikia, kad turėtume greitą internetą kosmose? FTMC mokslininkas dr. Sergejus Orlovas „Mokslo sriuboje“ papasakojo apie lazerinę komunikaciją.

Laidos įrašas: LRT mediatekoje (nuo 08:18)

2019-04-20 12:00 LRT Televizija, ved. Ignas Kančys

Lazerinių ir inžinerinių technologijų klasteris (LITEK) apjungia įvairias įmones bei organizacijas, veikiančias lazerinių ir su jomis susijusių inžinerinių technologijų srityse. LITEK nariais yra Fizinių ir technologijos mokslų centras, Fizikos instituto mokslo ir technologijų parkas (klasterio koordinatorius), įvairios MVĮ, vystančios ir plėtojančios optomechaninių komponentų gamybą, optines dangas, metalo apdirbimą, 3D spausdinimą, prototipų kūrimą, lazerinių sistemų kūrimą, apdirbimo sistemų montavimą ir kt. Šiuo metu LITEK vienija 17 įmonių, kurios savo išradimais ir gaminiais garsina Lietuvą visame pasaulyje.

Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Lazerinių technologijų skyriaus mokslininkas, MB „Lazerinės fabrikavimo technologijos“ vadovas dr. Karolis Ratautas sukūrė technologiją, kuria jau susidomėjo, ir dėl jos pasirašytos bendradarbiavimo bei konfidencialumo sutartys, su tokiais gigantais kaip „MacDermid Enthone Industrial“ ir „Molex“ (JAV), intensyviai bendradarbiaujama su FCA koncernu („Fiat Chrysler Automobiles“, Italija), MISTA (Italija) bei kt. įmonėmis. Bendradarbiaujant su FIAT tyrimu centru jau pagamintos veikiančios elektroninės schemos – lietimui jautrus atidarymo mechanizmas – FIAT 500 automobilio daiktadėžės dangčiui.

Pasak LITEK vadovo Juliaus Paužolio, būdamas klasteryje daliniesi savo patirtimi, žiniomis, gebėjimais su partneriais ir taip praturtini kitus bei save. 

LITEK gali didžiuotis tarptautiniu sertifikatu – Bronzos meistriškumo žyma.

Daugiau skaitykite: Verslo žinių interneto svetainėje, skiltyje „Išmani Lietuva“

2019-04-16 vz.lt

Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr. 

2019 m. balandžio 10 d. Fizinių ir technologijos mokslų centro vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Kastytis Zubovas dalyvavo „Mokslo Sriubos“ podkaste #58.

Kastytis astrofizikas, mokslo populiarintojas ir „Konstanta-42“ tinklaraščio autorius. „Mokslo sriuba“ su Kastyčiu pasikalbėjo apie nežemiškos gyvybės paieškas kosmose: nuo artimo Marso iki tolimųjų egzoplanetų.

Laidos įrašas: Kastytis Zubovas - Kur slypi nežemiška gyvybė? || „Mokslo Sriubos“ podkastas #58

2019-04-10 „Mokslo sriuba“, vedėjas Agnius Stanulis

„Mokslo mygtukas“ – naujas projektas „Žinių radijuje“, kuriame apie Lietuvos mokslininkų tyrimus, atradimus ir išradimus išgirsite iš jų pačių lūpų. Paprastai ir aiškiai.

Pirmosios laidos herojus Fizinių ir technologijos mokslų centro Medžiagotyros ir elektros inžinerijos skyriaus vyresnysis mokslo darbuotojas, Bioelektrochemijos laboratorijos vadovas, dr. Arūnas Stirkė pasakoja apie ypatingą pasterizavimo technologiją.

„Elektroporacija“, „selektyvus pasterizavimas“ – sąvokos, kurias ne kartą išgirsite per šias keliolika minučių. Tai technologijos, kurių dėka galėtų įvykti perversmas maisto pramonėje.

Laidos įrašas: Žinių radijo interneto svetainėje

2019-04-06 10:00, Žinių radijas, „Mokslo mygtukas“, ved. Aušra Jurgauskaitė, Vaidas Markelevičius

2019 m. „Trijų minučių disertacijos“ konkursą Vilniaus universiteto Mokslinės komunikacijos ir informacijos centre laimėjo Fizinių ir technologijos mokslų centro doktorantas Romualdas Eimontas. Jo darbo tema – „Dar vienas žingsnis vaistų kūrimo procese: bioimitaciniai peptidų pagrindo hidrogeliai“.

Konkurso esmė – doktorantas per tris minutes turi pristatyti savo mokslinį darbą, atskleisti jo esmę ir parodyti svarbą bei vertę. Peržengęs skirtą trijų minučių laiką dalyvis diskvalifikuojamas.

Daugiau skaitykite: Verslo žinių interneto svetainėje

2019-04-06, Aurelijus Katkevičius „Verslo žinios“

 

Prieš pat FiDi'51 eiseną „Mokslo sriuba“ rodė interviu su įkvepiančia jauna fizike, Fizinių ir technologijos mokslų centro doktorante Mažena Mackoit Sinkevičiene. Ji svajoja Lietuvą paversti kvantinių technologijų šalimi!

Laidos įrašas: LRT mediatekoje

2019-04-06 11:30 LRT Televizija, ved. Ignas Kančys

 
2019 m. kovo 19-22 d. Vilniuje vyks 62-oji tarptautinė studentų konferencija „Open Readings 2019“, kurią iškilmingai atidarys 2018 m. Nobelio fizikos premijos laureatas profesorius Gérard’as Mourou savo vieša paskaita „Aistra ekstremaliai šviesai“ (angl. „Passion for Extreme Light“).

Fizinių ir technologijos mokslų centras yra vienas iš konferencijos organizatorių.
 
Daugiau skaitykite: LRT.lt portale
 
2019-03-15 LRT.lt
2019 m. kovo 13 d. Fizinių ir technologijos mokslų centro doktorantė Simona Pūkienė dalyvavo „Mokslo Sriubos“ podkaste #56.
 
Pokalbyje galėsite išgirsti apie lazerių technologijas: kaip atsirado lazeriai, kuo jie vienas nuo kito skiriasi, kur yra pritaikomi ir ar tikrai lietuviai yra tokie žinomi lazerių technologijų srityje? Pašnekovė patikino, kad daugumos išmaniųjų telefonų ekranai yra išpjauti lietuvišku lazeriu, ir kvietė visus apsilankyti šių metų „Open Readings“ konferencijoje.
 
Daugiau skaitykite: Delfi.lt portale
 
2019-03-13 „Mokslo sriuba“, vedėjas Agnius Stanulis

Prieš dešimtmetį aktyviai Lietuvoje pradėti kurti mokslo slėniai turėjo sukurti proveržį, skatinti mokslo ir verslo bendradarbiavimą, didinti Lietuvos mokslo ir technologijų konkurencingumą tarptautinėje rinkoje. Kokie rezultatai šiandien? Ar atsiperka investicijos?

Laidoje dalyvavo Fizinių ir technologijos mokslų centro direktorius prof. Gintaras Valušis ir Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros vadovas Kęstutis Šetkus.

Laidos įrašas: Žinių radijo interneto svetainėje

2019-02-07 11:05, Žinių radijas, „Verslo pulsas“, ved. Darius Matas

 

2019-02-04 Lrytas.lt mokslo populiarinimo laidoje „#42 – autostopu per galaktiką su Adomu Rutkausku“ lankėsi FTMC dirbantis astrofizikas ir populiariausio astronomijos tinklaraščio „Konstanta 42“ autorius dr. Kastytis Zubovas.

Vaizdo įrašas: https://www.facebook.com/lrytaslt/videos/317450302118738/

Fizinių ir technologijos mokslų centro laboratorijos specialiame naujienų portalo DELFI ir fotografo Mariaus Jovaišos projekte

„Neregėta Lietuva“ - lazeriai:
https://www.delfi.lt/apps/neregeta-lietuva/lazeriai/

 


Biochemikė dr. Edita Voitechovič grįžo į Lietuvą pasiryžusi kurti naują mokslinės veiklos sritį. Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Nanoinžinerijos skyriuje dirbanti mokslininkė vadovauja projektui „Daugiasignalė paviršiaus plazmono rezonanso jutiklių sistema efektyviems žaizdų tyrimams (WoundSens)“, kurio tikslas - sukurti unikalų prietaisą, kuris padės greitai, tiksliai bei ekonomiškai suskirstyti žaizdas į jų tipus ir parinkti personalizuotą gydymą.

Įgyvendinant projektą bendradarbiaujama su Respublikine Vilniaus universitetine ligonine. Vien į šią ligoninę dėl negyjančių žaizdų kasmet kreipiasi mažiausiai 50 žmonių.

Daugiau skaitykite: https://www.lzinios.lt/Mokslas-ir-svietimas/unikaliu-prietaisu-pries-negyjancias-zaizdas/280015
© Lietuvos žinios

Dr. Edita Voitechovič / A. Ožič nuotr.

© Lietuvos žinios

Dr. Tadas Paulauskas po 15 metų, praleistų Amerikoje, dar pusantrų – Australijoje, grįžo atsiradus galimybei įgyvendinti tarptautinio lygio projektą. Projekto metu bus kuriama unikali saulės energijos technologija. Siekiama įterpti bismidus į standartinius daugiasandūrinius saulės elementus, sumažinti daugiasandūrinių saulės elementų kainą padidinant jų efektyvumą ir supaprastinant sintetinimo metodus bei pagaminti naujų elementų prototipus.

Dar prieš išvažiuodamas į Australiją dr. T. Paulauskas lankėsi Fizinių ir technologijos mokslų centre (FTMC), skaitė puslaidininkių fizikos seminaro paskaitą. Jau buvo pažįstamas su FTMC mokslininku dr. Audriumi Alkausku, grįžusiu iš užsienio ir sėkmingai įsikūrusiu Lietuvoje. FTMC padarė labai gerą įspūdį: ir žmonės, ir infrastruktūra, ir vykdomi projektai. Atrodė, kad ir paties patirtis čia puikiai tiktų, galėtų prisidėti prie tolesnio FTMC augimo.

„Jei kas ir gali šiuo metu pasaulyje deramai kurti bismidais grįstus daugiasandūrinius saulės elementus – tai greičiausiai mūsų komanda“, – įsitikinęs FTMC tyrėjas, grįžęs į Lietuvą pagal Protų pritraukimo ir reintegracijos programą. 

Projektas įgyvendinamas kartu su FTMC Optoelektronikos skyriaus tyrėjais prof. A. Krotkumi, dr. V. Pačebutu, dr. R. Butkute, dr. A. Geižučiu ir dr. Viktorija Strazdiene. Įvairiais etapais dirbs apie dešimt Lietuvos mokslininkų. Kai kurie matavimai bus atliekami kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse.

Kad bismidais grįstų daugiasandūrinių saulės elementų technologija pasiektų rinką, mokslininkai pasirengę tam tikru projekto etapu bendradarbiauti su pramonės įmonėmis. Taip pat tikimasi bendradarbiauti su Europos kosmoso agentūra ir išbandyti prototipus atitinkamose sąlygose.

Daugiau skaitykite: https://www.lzinios.lt/simtmecio-inovacijos/kurs-unikalia-saules-energijos-technologija/277823
© Lietuvos žinios

Iš JAV sugrįžęs fizikas dr. Tadas Paulauskas. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka © Lietuvos žinios
Dr. Tadas Paulauskas / R. Jurgaičio nuotr.

© Lietuvos žinios

 

2018-11-26 Marse nusileido NASA tyrimų zondas „InSight“ (liet. Įžvalga). Čia jis tyrinės vienerius Marso (arba dvejus Žemės) metus. Plačiau apie misiją papasakojo FTMC dirbantis astrofizikas dr. Kastytis Zubovas.

Geresnis supratimas apie Marso gelmių sąlygas ir ten vykstančius procesus padės geriau prognozuoti, kur Marse galėtume aptikti gyvybės pėdsakų. Be to, Marsas formavosi panašiai kaip Žemė. Taigi, tirdamas Marso struktūrą „InSight“ padės geriau suprasti ir Žemę bei jos istoriją.

Daugiau skaitykite: https://www.lrytas.lt/it/visata/2018/11/27/news/lietuvis-mokslininkas-paaiskino-kodel-insight-nereikia-ratu-ir-kaip-jis-pades-ieskoti-gyvybes-8367650/

2018-11-26 Marse sėkmingai nusilęs NASA tyrimų zondas "InSight" (liet. Įžvalga); FTMC astrofizikas dr. Kastytis Zubovas. NASA / J. Stacevičiaus nuotr. LRYTAS
Zondas „InSight“ / dr. K. Zubovas

NASA / J. Stacevičiaus nuotr.
 

Ultratrumpi lazeriniai impulsai plačiai taikomi medžiagų šalinimui (abliacijai) mokslo, technologijų ir medicinos srityse, tačiau lazerio energija dažnai naudojama neefektyviai.

Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Lazerinių technologijų skyriaus mokslininkai dokt. Andrius Žemaitis, Mantas Gaidys, dr. Marijus Brikas, dr. Paulius Gečys, dr. Gediminas Račiukaitis, dr. Mindaugas Gedvilas atrado efektyvų lazerių energijos panaudojimo būdą ir jo pritaikymą sparčiai formuojant bio-inspiruotus trintį mažinančius paviršius, kurie, tikimasi, ateityje sumažins lėktuvų ir laivų kuro sąnaudas.

Išradimas publikuotas 2018 metų lapkričio 26 dieną prestižinės „Nature“ grupės žurnale „Scientific reports“.

Daugiau skaitykite: https://www.delfi.lt/mokslas/mokslas/lietuvos-mokslininkai-atrado-ypatingai-nasu-lazeriu-spinduliuotes-panaudojima.d?id=79692909

Iš kairės: dokt. Andrius Žemaitis, laboratorijos vadovas dr. Paulius Gečys, projekto vadovas dr. Mindaugas Gedvilas

© Edgaras Markauskas, DELFI

Dr. Linas Vilčiauskas po 12 metų, praleistų užsienyje, Vokietijoje ir JAV, pernai grįžo į Lietuvą ir kartu su žmona, taip pat mokslininke, dr. Shannon Stauffer Fizinių ir technologijos mokslų centre (FTMC) Vilniuje kuria naujos kartos baterijas. Ketverių metų projektui, skirtam išplėtoti stacionarių natrio jonų vandeninių baterijų technologiją iki patento lygio, suburta tarptautinė grupė.

Prognozuojama, kad iki 2022 metų stacionarių elektros srovės šaltinių poreikis pasaulyje išaugs net penkis kartus. Dr. L. Vilčiauskas su grupe bando sukurti baterijas, kurios vandeninės, bet labiau panašios į ličio jonų, tik didelės ir skirtos stacionariam energijos kaupimui (pvz., namų ūkiams, elektros tinklams). 

Įgyvendinant projektą ieškoma vandeninių tirpalų, kurie būtų tinkami baterijoms. Kartu – ir naujų medžiagų, kurios būtų gerokai pigesnės, kur kas paprasčiau pagaminamos ir utilizuojamos, perdirbamos.

Daugiau skaitykite: https://www.lzinios.lt/lzinios/Mokslas-ir-svietimas/grize-is-amerikos-kuria-naujos-kartos-bateriju-technologijas/275957

Dr. Linas Vilčiauskas / Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

© Lietuvos žinios

„Mokslas ir verslas vis labiau susikalba“, – pastebi Metų ekonomikos forumo dalyviai „Global BOD Group“ valdybos pirmininkas Vidmantas Janulevičius ir FTMC direktorius prof. dr. Gintaras Valušis. Koks galimas sėkmingas verslo ir mokslo bendradarbiavimas, kaip paskatinti inovacijas ir padidinti produktyvumą?

Laidos įrašas: LRT mediatekoje

2018-11-06 06:30, LRT radijas, „Ryto Garsai“

FTMC vyriausiasis mokslo darbuotojas, Elektroninės struktūros teorijos grupės „Puntukas“ vadovas dr. Audrius Alkauskas pokalbių laidoje „Pasivaikščiojimai“ su Ryčiu Zemkausku.

Laidos įrašas: https://lnk.lt/video/ziurek-pasivaiksciojimai-5/48336

2018-11-03, Info TV, „Pasivaikščiojimai“

Lietuviški lazeriai jau keli dešimtmečiai garsina Lietuvą. Juos kuriant, gaminant ir parduodant kaip jokioje kitoje srityje matyti mokslo ir verslo dermė. Mokslininkų sukurtas naujausias technologijas perima lietuviškos įmonės ir jų pagaminta produkcija keliauja beveik į visas pasaulio šalis.


Daugiau skaitykite: https://www.lzinios.lt/lzinios/Mokslas-ir-svietimas/matomi-pasaulio-pirmaujanciu-technologiju-zemelapyje/271705
© Lietuvos žinios 

 

Mokslininkų indėlis į pramonės modernizavimą
Kadangi Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, lazerinių technologijų pramonė yra viena perspektyviausių industrijos sričių, įmonės, pasinaudodamos Europos Sąjungos investicijomis, plėtoja mokslinius tyrimus.UAB „Nova Fabrica“ su Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro mokslininkų pagalba siekia sukurti du didelio patikimumo, sąlyginai nebrangius, integruojamus, gamybai ir komercinimui parengtus produktus: bekontaktės elektrinės varžos ir ultravioletinių spindulių pralaidumo matavimo sistemas, kurios skirtos matuoti plonasluoksnių plėvelių kokybę, bei, remiantis rezultatais, optimizuoti jų gamybos procesus. LITEK.lt

Pastaruoju metu bandymų akluoju būdu atrasti reikiamą medžiagą arba vaisto molekulę vis mažiau. Medžiagotyros specialistai, naudodami dirbtinio intelekto sistemas ir kvantinės teorijos žinias, prognozuoja gydomąsias būsimų molekulių savybes arba priemaišų efektą puslaidininkiuose. 

Daugiau skaitykite: https://www.delfi.lt/video/laidos/mokslo-ekspresas/mokslo-ekspresas-gydantis-auksas-ir-kiti-medziagotyros-stebuklai.d?id=78280629

Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Medžiagotyros ir elektros inžinerijos skyriaus mokslo darbuotojas Jonas Klimantavičius kartu su kolega dr. Romualdu Trusovu iš Lazerinių technologijų skyriaus vyko į Kiniją pristatyti paties FTMC, jo galimybių kurti technologijas ir atviros prieigos centų teikiamų paslaugų. FTMC potencialas sudomino Kinijos Kosmoso korporaciją (China Aerospace Science & Industry corp.- CASIC). Aptartos galimybės bendradarbiauti bendruose projektuose arba kuriant technologijas, kurios būtų naudingos CASIC.

Daugiau skaitykite: https://mita.lrv.lt/lt/naujienos/atveriant-milziniska-kinijos-rinka

 

Fizinių ir technologijos mokslų centras pristato elektrinių takelių gamybos būdą, panaudojant lazerines ir chemines technologijas ant polimerų ir stiklo. Ši technologija plačiai naudojama elektronikos pramonėje ir sulaukė ypač didelio dėmesio iš stendo lankytojų. Kitos pristatomos technologijos: elektrocheminiai jutikliai, skirti alergenų arba įvairių baltymų nustatymui, kurie pritaikomi maisto arba sveikatos apsaugoje, magnetinio lauko matavimo sistema, kuri skirta magnetinio impulsinio metalo suvirinimo kontrolei.

Daugiau skaitykite: https://www.delfi.lt/mokslas/mokslas/lietuvos-mokslas-prisistato-pasaulineje-technologiju-parodoje-hanoveryje.d?id=77811429

 

Mažena Mackoit Sinkevičienė yra naujos kartos mokslininkė. „Mokslo sriubos“ pokalbis apie Lietuvos ateitį fizikoje, „Open Readings“ ir apie Pi skaičius.

Įrašas:  https://www.youtube.com/watch?v=-Sfy6KUAraE

Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos auklėtinis Bristolio universitete baigė elektros ir elektronikos inžinerijos magistrantūrą. Pernai gruodį Fizinių ir technologijos mokslų centre (FTMC) Vilniuje apgynė per trejus metus parengtą daktaro disertaciją.


Daugiau skaitykite: https://www.lzinios.lt/lzinios/Mokslas-ir-svietimas/po-bristolio-universiteto-mokslininko-keliu-lietuvoje/262669
© Lietuvos žinios

 

Pokyčiai rinkoje ir arši konkurencija naujų idėjų ieškančias įmones paskatina kreiptis į tyrėjus. Tačiau be verslo pagalbos šioms idėjoms galimai trūktų įgyvendinimo ir komercializavimo galimybių. Darnų šių dviejų sričių veikimą sąlygoja ne vienas veiksnys.

Interviu su FTMC direktoriumi Gintaru Valušiu: http://techo.lt/ftmc-direktorius-pamirstama-kad-kurybingas-zmogus-yra-vertybe/