Apie mus

Atgal

Žiniasklaidoje

Dr. Tadas Paulauskas po 15 metų, praleistų Amerikoje, dar pusantrų – Australijoje, grįžo atsiradus galimybei įgyvendinti tarptautinio lygio projektą. Projekto metu bus kuriama unikali saulės energijos technologija. Siekiama įterpti bismidus į standartinius daugiasandūrinius saulės elementus, sumažinti daugiasandūrinių saulės elementų kainą padidinant jų efektyvumą ir supaprastinant sintetinimo metodus bei pagaminti naujų elementų prototipus.

Dar prieš išvažiuodamas į Australiją dr. T. Paulauskas lankėsi Fizinių ir technologijos mokslų centre (FTMC), skaitė puslaidininkių fizikos seminaro paskaitą. Jau buvo pažįstamas su FTMC mokslininku dr. Audriumi Alkausku, grįžusiu iš užsienio ir sėkmingai įsikūrusiu Lietuvoje. FTMC padarė labai gerą įspūdį: ir žmonės, ir infrastruktūra, ir vykdomi projektai. Atrodė, kad ir paties patirtis čia puikiai tiktų, galėtų prisidėti prie tolesnio FTMC augimo.

„Jei kas ir gali šiuo metu pasaulyje deramai kurti bismidais grįstus daugiasandūrinius saulės elementus – tai greičiausiai mūsų komanda“, – įsitikinęs FTMC tyrėjas, grįžęs į Lietuvą pagal Protų pritraukimo ir reintegracijos programą. 

Projektas įgyvendinamas kartu su FTMC Optoelektronikos skyriaus tyrėjais prof. A. Krotkumi, dr. V. Pačebutu, dr. R. Butkute, dr. A. Geižučiu ir dr. Viktorija Strazdiene. Įvairiais etapais dirbs apie dešimt Lietuvos mokslininkų. Kai kurie matavimai bus atliekami kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse.

Kad bismidais grįstų daugiasandūrinių saulės elementų technologija pasiektų rinką, mokslininkai pasirengę tam tikru projekto etapu bendradarbiauti su pramonės įmonėmis. Taip pat tikimasi bendradarbiauti su Europos kosmoso agentūra ir išbandyti prototipus atitinkamose sąlygose.

Daugiau skaitykite: https://www.lzinios.lt/simtmecio-inovacijos/kurs-unikalia-saules-energijos-technologija/277823
© Lietuvos žinios

Iš JAV sugrįžęs fizikas dr. Tadas Paulauskas. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka © Lietuvos žinios
Dr. Tadas Paulauskas / R. Jurgaičio nuotr.

© Lietuvos žinios

 

2018-11-26 Marse nusileido NASA tyrimų zondas „InSight“ (liet. Įžvalga). Čia jis tyrinės vienerius Marso (arba dvejus Žemės) metus. Plačiau apie misiją papasakojo FTMC dirbantis astrofizikas dr. Kastytis Zubovas.

Geresnis supratimas apie Marso gelmių sąlygas ir ten vykstančius procesus padės geriau prognozuoti, kur Marse galėtume aptikti gyvybės pėdsakų. Be to, Marsas formavosi panašiai kaip Žemė. Taigi, tirdamas Marso struktūrą „InSight“ padės geriau suprasti ir Žemę bei jos istoriją.

Daugiau skaitykite: https://www.lrytas.lt/it/visata/2018/11/27/news/lietuvis-mokslininkas-paaiskino-kodel-insight-nereikia-ratu-ir-kaip-jis-pades-ieskoti-gyvybes-8367650/

2018-11-26 Marse sėkmingai nusilęs NASA tyrimų zondas "InSight" (liet. Įžvalga); FTMC astrofizikas dr. Kastytis Zubovas. NASA / J. Stacevičiaus nuotr. LRYTAS
Zondas „InSight“ / dr. K. Zubovas

NASA / J. Stacevičiaus nuotr.
 

Ultratrumpi lazeriniai impulsai plačiai taikomi medžiagų šalinimui (abliacijai) mokslo, technologijų ir medicinos srityse, tačiau lazerio energija dažnai naudojama neefektyviai.

Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Lazerinių technologijų skyriaus mokslininkai dokt. Andrius Žemaitis, Mantas Gaidys, dr. Marijus Brikas, dr. Paulius Gečys, dr. Gediminas Račiukaitis, dr. Mindaugas Gedvilas atrado efektyvų lazerių energijos panaudojimo būdą ir jo pritaikymą sparčiai formuojant bio-inspiruotus trintį mažinančius paviršius, kurie, tikimasi, ateityje sumažins lėktuvų ir laivų kuro sąnaudas.

Išradimas publikuotas 2018 metų lapkričio 26 dieną prestižinės „Nature“ grupės žurnale „Scientific reports“.

Daugiau skaitykite: https://www.delfi.lt/mokslas/mokslas/lietuvos-mokslininkai-atrado-ypatingai-nasu-lazeriu-spinduliuotes-panaudojima.d?id=79692909

Iš kairės: dokt. Andrius Žemaitis, laboratorijos vadovas dr. Paulius Gečys, projekto vadovas dr. Mindaugas Gedvilas

© Edgaras Markauskas, DELFI

Dr. Linas Vilčiauskas po 12 metų, praleistų užsienyje, Vokietijoje ir JAV, pernai grįžo į Lietuvą ir kartu su žmona, taip pat mokslininke, dr. Shannon Stauffer Fizinių ir technologijos mokslų centre (FTMC) Vilniuje kuria naujos kartos baterijas. Ketverių metų projektui, skirtam išplėtoti stacionarių natrio jonų vandeninių baterijų technologiją iki patento lygio, suburta tarptautinė grupė.

Prognozuojama, kad iki 2022 metų stacionarių elektros srovės šaltinių poreikis pasaulyje išaugs net penkis kartus. Dr. L. Vilčiauskas su grupe bando sukurti baterijas, kurios vandeninės, bet labiau panašios į ličio jonų, tik didelės ir skirtos stacionariam energijos kaupimui (pvz., namų ūkiams, elektros tinklams). 

Įgyvendinant projektą ieškoma vandeninių tirpalų, kurie būtų tinkami baterijoms. Kartu – ir naujų medžiagų, kurios būtų gerokai pigesnės, kur kas paprasčiau pagaminamos ir utilizuojamos, perdirbamos.

Daugiau skaitykite: https://www.lzinios.lt/lzinios/Mokslas-ir-svietimas/grize-is-amerikos-kuria-naujos-kartos-bateriju-technologijas/275957

Dr. Linas Vilčiauskas / Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

© Lietuvos žinios

„Mokslas ir verslas vis labiau susikalba“, – pastebi Metų ekonomikos forumo dalyviai „Global BOD Group“ valdybos pirmininkas Vidmantas Janulevičius ir FTMC direktorius prof. dr. Gintaras Valušis. Koks galimas sėkmingas verslo ir mokslo bendradarbiavimas, kaip paskatinti inovacijas ir padidinti produktyvumą?

Laidos įrašas: LRT mediatekoje

2018-11-06 06:30, LRT radijas, „Ryto Garsai“

FTMC vyriausiasis mokslo darbuotojas, Elektroninės struktūros teorijos grupės „Puntukas“ vadovas dr. Audrius Alkauskas pokalbių laidoje „Pasivaikščiojimai“ su Ryčiu Zemkausku.

Laidos įrašas: https://lnk.lt/video/ziurek-pasivaiksciojimai-5/48336

2018-11-03, Info TV, „Pasivaikščiojimai“

Lietuviški lazeriai jau keli dešimtmečiai garsina Lietuvą. Juos kuriant, gaminant ir parduodant kaip jokioje kitoje srityje matyti mokslo ir verslo dermė. Mokslininkų sukurtas naujausias technologijas perima lietuviškos įmonės ir jų pagaminta produkcija keliauja beveik į visas pasaulio šalis.


Daugiau skaitykite: https://www.lzinios.lt/lzinios/Mokslas-ir-svietimas/matomi-pasaulio-pirmaujanciu-technologiju-zemelapyje/271705
© Lietuvos žinios 

 

Mokslininkų indėlis į pramonės modernizavimą
Kadangi Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, lazerinių technologijų pramonė yra viena perspektyviausių industrijos sričių, įmonės, pasinaudodamos Europos Sąjungos investicijomis, plėtoja mokslinius tyrimus.UAB „Nova Fabrica“ su Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro mokslininkų pagalba siekia sukurti du didelio patikimumo, sąlyginai nebrangius, integruojamus, gamybai ir komercinimui parengtus produktus: bekontaktės elektrinės varžos ir ultravioletinių spindulių pralaidumo matavimo sistemas, kurios skirtos matuoti plonasluoksnių plėvelių kokybę, bei, remiantis rezultatais, optimizuoti jų gamybos procesus. LITEK.lt

Pastaruoju metu bandymų akluoju būdu atrasti reikiamą medžiagą arba vaisto molekulę vis mažiau. Medžiagotyros specialistai, naudodami dirbtinio intelekto sistemas ir kvantinės teorijos žinias, prognozuoja gydomąsias būsimų molekulių savybes arba priemaišų efektą puslaidininkiuose. 

Daugiau skaitykite: https://www.delfi.lt/video/laidos/mokslo-ekspresas/mokslo-ekspresas-gydantis-auksas-ir-kiti-medziagotyros-stebuklai.d?id=78280629

Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Medžiagotyros ir elektros inžinerijos skyriaus mokslo darbuotojas Jonas Klimantavičius kartu su kolega dr. Romualdu Trusovu iš Lazerinių technologijų skyriaus vyko į Kiniją pristatyti paties FTMC, jo galimybių kurti technologijas ir atviros prieigos centų teikiamų paslaugų. FTMC potencialas sudomino Kinijos Kosmoso korporaciją (China Aerospace Science & Industry corp.- CASIC). Aptartos galimybės bendradarbiauti bendruose projektuose arba kuriant technologijas, kurios būtų naudingos CASIC.

Daugiau skaitykite: https://mita.lrv.lt/lt/naujienos/atveriant-milziniska-kinijos-rinka

 

Fizinių ir technologijos mokslų centras pristato elektrinių takelių gamybos būdą, panaudojant lazerines ir chemines technologijas ant polimerų ir stiklo. Ši technologija plačiai naudojama elektronikos pramonėje ir sulaukė ypač didelio dėmesio iš stendo lankytojų. Kitos pristatomos technologijos: elektrocheminiai jutikliai, skirti alergenų arba įvairių baltymų nustatymui, kurie pritaikomi maisto arba sveikatos apsaugoje, magnetinio lauko matavimo sistema, kuri skirta magnetinio impulsinio metalo suvirinimo kontrolei.

Daugiau skaitykite: https://www.delfi.lt/mokslas/mokslas/lietuvos-mokslas-prisistato-pasaulineje-technologiju-parodoje-hanoveryje.d?id=77811429

 

Mažena Mackoit Sinkevičienė yra naujos kartos mokslininkė. „Mokslo sriubos“ pokalbis apie Lietuvos ateitį fizikoje, „Open Readings“ ir apie Pi skaičius.

Įrašas:  https://www.youtube.com/watch?v=-Sfy6KUAraE

Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos auklėtinis Bristolio universitete baigė elektros ir elektronikos inžinerijos magistrantūrą. Pernai gruodį Fizinių ir technologijos mokslų centre (FTMC) Vilniuje apgynė per trejus metus parengtą daktaro disertaciją.


Daugiau skaitykite: https://www.lzinios.lt/lzinios/Mokslas-ir-svietimas/po-bristolio-universiteto-mokslininko-keliu-lietuvoje/262669
© Lietuvos žinios

 

Pokyčiai rinkoje ir arši konkurencija naujų idėjų ieškančias įmones paskatina kreiptis į tyrėjus. Tačiau be verslo pagalbos šioms idėjoms galimai trūktų įgyvendinimo ir komercializavimo galimybių. Darnų šių dviejų sričių veikimą sąlygoja ne vienas veiksnys.

Interviu su FTMC direktoriumi Gintaru Valušiu: http://techo.lt/ftmc-direktorius-pamirstama-kad-kurybingas-zmogus-yra-vertybe/