Apie mus

Žinių radijo eteryje – apie ekologišką grafeno valymą

Dr. Natalia Alexeeva ir dr. Irmantas Kašalynas patentavo ekologišką grafeno valymo būdą. Šis išradimas – pirmasis pasaulyje, o mokslininkai jau sulaukia susidomėjimo iš užsienio kolegų. Iki šiol grafeno nuvalymui buvo naudojami įvairūs chemikalai, dėl to grafenas tapdavo nebe toks laidus elektrai. Čia į pagalbą atėjo Fizinių ir technologijos mokslų centro mokslininkai.

Su vienu iš šio išradimo autorių, dr. Irmantu Kašalynu kalbasi Žinių radijo laidos „Išradėjų biuras“ vedėja Jonė Sąlygaitė.

Išgirskite apie šio išradimo reikšmę mokslui, kūrimo procesą ir iššūkius paspaudę šią nuorodą.

2023-06-21

LNK Žinių reportažas apie naują FTMC išradimą

FTMC Optoelektronikos skyriaus mokslininkų išradimas, susijęs su kvantinėmis supergardelėmis, sudomino LNK Žinių komandą. Žurnalistė Asta Dudurytė apsilankė Terahercinės fotonikos laboratorijoje ir pakalbino vieną iš išradimo autorių dokt. Vladislovą Čižą.

„Terahercai yra bangos ruožas tarp gigacercų (kas yra Wi-Fi, telefono ryšys) ir infraraudonosios spinduliuotės, kas faktiškai yra nuo Saulės ateinanti šviesa. Šis ruožas dabar įgyja populiarumą dėl savo ypatingų savybių, kurios įgalina jo panaudojimą įvairiausiose srityse – pradedant nuo skenavimo apsaugos sistemose baigiant vaistų gamyba. Bet bėda yra ta, kad terahercų šaltiniai yra arba labai dideli (vos ne spintos dydžio), arba labai brangūs.

Mūsų Centro mokslininkai buvo nusiteikę pagaminti labai mažą ir labai galingą terahercų šaltinį. Panaudoję supergardeles, sėkmingai parodėm, kad tai įmanoma.

Supergardelės yra plonesnė už plauką struktūra, sudaryta iš kvantinių duobių. Angliškai jos vadinamos quantum wells – kvantiniai šuliniai. Visai graži analogija: kaip visiems mums žinomas šulinys sulaiko vandenį, taip kvantinis šulinys sulaiko elektronus. Priklausomai nuo struktūros, kvantinės duobės gali kontroliuoti elektronų energijas ir dėl to atsiranda kvantinė mechanika, kurią reikėtų mokytis kelis metus. Bet dėl to mes galime gauti įvairiausių įdomių efektų ir juos įgalinti tokiems dalykams kaip terahercų generavimas arba stiprinimas“, – pasakoja V. Čižas.

LNK Žinių reportažą (nuo 49:50) žiūrėkite čia. 

2023-05-30

Apie senus medžius, mamutus ir radioaktyvią anglį: interviu LRT radijo studijoje

Radijo stotyje „LRT Klasika“ – atsiminimai apie dr. Audrių Alkauską

2023-05-19

Ar įmanoma 3D spausdintuvu pasigaminti automobilį?

Mūsų mokslininkai dalyvavo LRT televizijos laidoje „Keliai. Mašinos. Žmonės“.

Keistoji kvantinė fizika ir ne ką mažiau keista didžiulė planeta

Jūsų dėmesiui – naujausi tinklalaidės „Mokslo sriuba“ epizodai, kuriuose dalyvauja FTMC ekspertai, mokslo populiarintojai dr. Mažena Mackoit-Sinkevičienė ir dr. Kastytis Zubovas.

Mažena vaizdžiai pasakoja apie vis dar paslaptingą (bet daug žadančią) kvantinę fiziką bei vadinamąjį „dalelių supynimą“, už kurio atradimus pernai skirta Nobelio premija:

Už ką buvo skirta 2022 m. Nobelio fizikos premija? || „Mokslo sriubos“ tinklalaidė

O Kastytis pristato naujieną apie ką tik atrastą dujinę egzoplanetą, kurios buvimas kelia klausimų – verčia iš naujo permąstyti, ką mes suprantame apie tokius dangaus kūnus:

„Visiškas kosmosas“: ekstremali egzoplaneta

FTMC Aplinkotyros skyriaus mokslininkės – LRT laidoje „Labas rytas, Lietuva“

Kaip Lietuvos puslaidininkių kūrėjai nustebino kolegas iš Taivano

FTMC mokslininkai sukūrė savaime suyrantį audinį: kuriant audinius bendradarbiauja ir dizaineriai

FTMC Tekstilės technologijų padalinyje lankėsi LRT žurnalistai. Jie buvo susipažindinti su mokslininkų sukurtomis inovatyviomis, gamtoje savaime suyrančiomis ar pakartotinai  perdirbamomis tekstilės medžiagomis bei dizainerio Serge Gandžumiano iš šių medžiagų sukurta laisvalaikio drabužių kolekcija.

TV žiūrovams reportažas apie tvarius tekstilės gaminius parodytas lapkričio 15 d. laidoje „Laba diena, Lietuva".  

Žiūrėkite: LRT mediatekoje
2022-11-15 LRT laida „Laba diena, Lietuva"

S.Gandžumianas ir tekstilės technologijų mokslininkai sukūrė savaime suyrančių audinių drabužių kolekciją

Lietuvoje vykusios mokslinės konferencijos organizatoriai: Ukrainos suklestėjimui turime ruoštis jau dabar

Siekdami pabrėžti iššūkius, su kuriais dėl karo susiduria Ukrainos mokslininkai, tarptautinės mokslinės konferencijos APROPOS 18 organizatoriai Fizinių ir technologijos mokslų (FTMC) antrąją konferencijos dieną pradėjo specialia sesija „Liublino skaitymai“, skirta solidarumui su Ukrainos mokslininkais išreikšti. Kas dvejus metus Vilniuje vykstančioje konferencijoje įprastai būdavo įterpiamas jungtinis Lietuvos ir Lenkijos seminaras, pabrėžiantis šių šalių bendradarbiavimo svarbą ir istoriją. Šiemet šią sesiją buvo nutarta skirti Ukrainos palaikymui ir supažindinimui su istoriniais faktais, kuriuos konferencijos dalyviams pristatė Vilniaus universiteto (VU) rektorius, istorikas prof. Rimvydas Petrauskas.

Skaitykite daugiau: portale 15 min.
2022-10-07 15min.lt

Konferencijoje Vilniuje pristatomi naujausi mokslo sprendimai ateities medicinai, energetikai ir telekomunikacijoms

Inovacijų ir mokslinių tyrimų lyderis Fizinių ir technologijos mokslų centras (FTMC) spalio 2 - 7 dienomis sukvietė pasaulio fotonikos žvaigždes į tarptautinę mokslinę konferenciją APROPOS 18.

„Kaip ir kasmet, APROPOS šiemet subūrė geriausius pasaulyje optoelektronikos protus, kurie renginyje kalba apie naujausias ir svarbiausias fotonikos, puslaidininkinių lazerių, organinių puslaidininkių, terahercų ir kitų technologijų tendencijas. Tai, kad geriausi pasaulio mokslininkai kaskart atkeliauja čia ir dalijasi savo patirtimi, rodo Lietuvos pripažinimą optoelektronikoje. Galime drąsiai sakyti, kad šioje srityje esame tarp pasaulinių lyderių“, – teigė vienas iš konferencijos organizatorių habil. dr. G. Valušis.

Skaitykite daugiau: portale 15 min.
2022-10-05 15min.lt

FTMC mokslininkų sukurta ir patentuota technologija jau užkariauja ir fotonikos industrijas

Dr. Ieva Plikusienė pripažinta viena perspektyviausių mokslininkių pasaulyje

LRT Radijo laidos studijoje viešėjo ir apie savo darbą pasakojo FTMC mokslininkė dr. Ieva Plikusienę, kuri pernai pelnė „L’Oréal Baltic“ įgyvendintos programos „Moterims moksle“ apdovanojimą, o šiemet pripažinta viena perspektyviausių mokslininkių pasaulyje ir už savo mokslinę veiklą apdovanota prestižiniu Tarptautinių kylančių talentų apdovanojimu. Šis apdovanojimas teikiamas bendradarbiaujant su UNESCO komisija ir Lietuvos mokslų akademija (LMA). Dr. Ieva Plikusienė įvertinta už SARS-CoV-2 baltymų ir antikūnų sąveikų tyrimus. Prestižinis apdovanojimas teikiamas bendradarbiaujant su UNESCO komisija ir Lietuvos mokslų akademija (LMA) ir bus įteiktas mokslininkei įteiktas birželio 23 d. UNESCO pagrindinėje būstinėje Paryžiuje vyksiančios iškilmingos ceremonijos metu.

Daugiau:
https://www.lrt.lt/naujienos/mokslas-ir-it/11/1714791/lietuviu-mokslininke-apie-gauta-pasaulini-ivertinima-moterys-sioje-srityje-vis-dar-susiduria-su-stereotipais

https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000219526
(pokalbis su dr. I. Plikusiene nuo 01:28:15 iki 01:41:15)

LRT.lt, LRT RADIJO laida „10-12” (ved. K. Panto)
2022.06.13

Taip pat skaitykite interviu su dr. I. Plikusiene interneto portale „moteris.lt"
https://www.moteris.lt/lt/veidai/g-70682-ieva-plikusiene-mokslininke-pasiryzusi-suvaldyti-pandemija

Fizikė M. Mackoit-Sinkevičienė: „Išeitis viena - pašalinti visus branduolinius ginklus ir pažadėti daugiau niekada jų nenaudoti”

Šiuolaikinė vienos megatonos atominė bomba yra 80 kartų galingesnė negu ta, kuri Antrojo pasaulinio karo metu nukrito ant Hirošimos miesto. Kaip išgyventi atominės bombos sprogimą ir kas nutiktų, jei toks sprogmuo būtų numestas pvz., kad ir mūsų mieste? Ar yra būdų, kaip apsisaugoti, kaip elgtis tokiu atveju? Apie tai – LRT Plius televizijos laidos „Mokslo sriuba“ rubrikoje „Fizika prie kavos“ pasakojo Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) fizikos mokslų daktarė Mažena Mackoit-Sinkevičienė. Ji sakė, kad pirmiausia reikėtų įvertinti visus kintamuosius: atominio sprogmens galingumą, sprogimo aukštį, reljefą – t.y. vietovės apstatymą pastatais, oro sąlygas ir daugelį kitų aplinkybių.

„Pirmoji sprogimo fazė įvyksta kiek greičiau nei per 1 sekundę. Didžioji sprogimo energijos dalis išsiskiria šilumos ir šviesos pavidalu. T.y. daugiau negu trečdalis. Šiluminė spinduliuotė yra labai greita – ji sklinda šviesos greičiu. Šviesos blyksnis ir karščio banga pasiekia mus pirmiau negu sprogimo smūginė banga. Jeigu sprogimas įvyktų dienos metu, tai nuo tokio intensyvaus šviesos blyksnio žmonės apaktų keliom minutėm nuo pat Vilniaus iki Trakų. O jeigu sprogimas įvyktų naktį, tas atstumas pailgėtų iki pat Kauno. (…) Poveikis planetai būtų ilgalaikis. Jokia pasaulio tauta nėra pasiruošusi tai atlaikyti. Išeitis yra viena – pašalinti visus branduolinius ginklus ir pažadėti daugiau niekada jų nenaudoti. Atsakomybę už žmonijos ateitį nešame čia ir dabar.“ – pabrėžė FTMC dr. M. Mackoit-Sinkevičienė.

Daugiau skaitykite ir žiūrėkite vaizdo įrašą: portale lrt.lt

LRT Plius televizijos laida „Mokslo sriuba“,  ved. I. Kančys
2022-05-02  LRT.lt, LRT Plius televizija

Gedimino Račiukaičio interviu fotonikos pramonės portalui

Apie informacijos perdavimą ne žodžiais, o ženklais

LRT televizijos laidoje „Daiktų istorijos" Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Optoelektronikos skyriaus Terahercinės fotonikos laboratorijos mokslininkai Rusnė Ivaškevičiūtė-Povilauskienė ir dr. Mindaugas Karaliūnas bei Koherentinės optikos laboratorijos mokslininkas dr. Sergejus Orlovas pasakojo apie tai, kaip žmonės geba susikalbėti be žodžių: vėliavų mostais, švyturių, laužų šviesų blyksniais, mokėdami suprasti malūno sparnų  ar laivų vėliavėlių siunčiamus ženklus.

Daugiau: LRT Mediatekoje (reportažas iki 17:04)

2022-03-21 LRT televizijos laida „Daiktų istorijos", ved. S. Pilinkus

Ekspertai: branduolinė avarija Ukrainoje mažai tikėtina, didelio pavojaus Lietuvai nebūtų

„Mokslo sriuba" iš FTMC: apie mikroplastikus ir bismidus

Mikroplastiko mokslininkai randa ne tik maiste, geriamajame vandenyje, bet ir žmogaus placentoje. Tai - labai mažos, nepastebimos į aplinką patenkannčios plastiko dalelytės, kurių, tyrėjų skaičiavimais, per savaitę galimai suvalgome apie 5g (per metus toks suvalgyto mikroplastikų kiekis prilygsta 48 plastikinėms kortelėms...) Kaip šie teršalai patenka į aplinką, į geriamąjį vandenį, kaip veikia žmonių sveikatą ir gyvąsias planetos ekosistemas? Ką galime padaryti, kad sustabdytume šią taršą? Apie visa tai LRT televizijos laidai „Mokslo sriuba" pasakoja Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Aplinkotyros skyriaus mokslininkės dr. Steigvilė Byčenkienė ir dr. Ieva Uogintė, atliekančios išsamius mikroplastikų aplinkoje tyrimus.

Žiūrėkite laidos įraše:  LRT mediatekoje (nuo 00:01 iki 13:40)

Taip pat laidoje - reportažas apie kosmoso technologijas, kuriamas didžiausiame Baltijos šalyse mokslinių tyrimų ir technologijų centre - FTMC,  Optoelektronikos skyriuje.
Lietuviai dirba ne tik kosmoso pramonėje kurdami mažuosius palydovus ir NASA marsaeigius, bet ir tobulina kosminius erdvėlaivius. Kaip ir kokiu būdu tai vyksta, „Mokslo sriubos" rubrikai „Fizika prie kavos" atskleidė viena geriausių pasaulyje medžiagų inžinerijos specialistė  - FTMC mokslininkė, fizikos mokslų daktarė Renata Butkutė, tapusi LRT „Metų apdovanojimų“ „Metų atradimu 2021“. Ji rubrikos vedėjai FTMC dr. M. Mackoit Sinkevičienei atskleidė daug įdomybių apie vienus naujausių puslaidininkių junginių - bismidus.

Rubrikos įrašas:  LRT mediatekoje (nuo nuo 20:00 iki 26:15)

2022-01-23 LRT televizijos laida „Mokslo sriuba", ved. I. Kančys

Kaip pasaulį pakeis kvantinės technologijos?

Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) fizikos mokslų daktarė Mažena Mackoit-Sinkevičienė pasakoja, kad žodžiai „kvantinis“, „kvantas“ kilę iš lotynų kalbos – quantus – ir yra susiję su kiekiu, tiesiogiai verčiama „kiek daug?“ Fizikoje šį žodį pirmasis pradėjo vartoti kvantinės mechanikos tėvu vadinamas Maxas Planckas.

Pasak mokslininkės, kalbėdami apie kvantinius dalykus, iš tikrųjų turime omenyje be galo mažus objektus atomo dydžio skalėje – subatomines daleles, tokias kaip elektronai, protonai, neutronai, kvarkai, gliuonai ir t. t.

Ir nors kvantinė fizika ne mokslininkui atrodo kaip sunkiai suvokiamas, netgi sunkiai pastebimas mokslas, iš tiesų net neįtariame, kaip dažnai ir tiesiogiai su ja susiduriame. Pasak mokslininkės M. Mackoit Sinkevičienės, taip atsitinka todėl, kad didėjant objektams kvantiniai efektai mažėja.

Kvantinė fizika gali drastiškai pakeisti tai, kaip veikia mūsų informacinės technologijos. Kaip aiškino mokslininkė, tokių kvantinių dalelių būsenas galima specialiai paruošti, supinti ar net valdyti ir mokslininkai jau moka tai padaryti. Ypač daug dėmesio technologijų pasaulyje sulaukia kvantiniai kompiuteriai. Kuo jie skiriasi nuo įprastų, kuriais dirbame kasdien, skaitykite interviu su FTMC dr. M. Mackoit Sinkevičiene.

Daugiau skaitykite: portale lrt.lt

2021-12-22 LRT.lt rubrika „Mokslas ir IT"

Mokslinė disertacija, virtusi smagiu vaizdo klipu

FTMC Funkcinių medžiagų ir elektronikos skyriaus dr. Povilas Šimonis originaliai pristatė savo disertaciją „Mielių ląstelių atsako į impulsinio elektrinio lauko sukeltą poveikį tyrimas" - sukūrė vaizdo klipą, kuriame pavaizdavo mielių „šokį". Pasak Povilo, sukurti tokį klipą sugalvojo siekdamas dalyvauti tarptautiniame konkurse „Dance your PhD", kuris skatina būtent tokią raiškos formą, mokslinį disertacijos turinį perteikti per šokį. Be to, bioinžinerijos bakalauras ir biochemijos magistras užsiima menais nuo pat mažens: „Tai buvo puiki proga susieti meną ir mokslą“, -sako jaunasis FTMC mokslininkas, kviečiantis savo kurtą vaizdo klipą žiūrėti kaip į kūrybišką rebusą.

Pokalbis su P. Šimoniu ir vaizdo klipas: LRT mediatekoje 
(nuo 00:00 iki 07:32)

Daugiau skaitykite: portale lrt.lt

2022-01-18 LRT.lt laida „Labas rytas, Lietuva", ved. I. Krupavičius

Apie 21-ojo amžiaus nafta vadinamus puslaidininkius, Taivaną ir Lietuvą

Puslaidininkių technologijomis - lustais naudojamės beveik kiekviename elektronikos įrenginyje: dirbdami kompiuteriais,  naudodamiesi telefonais, buities prietaisais, dirbtinio intelekto technologijomis, skaitmeniniais „debesimis", automobilių, gynybos pramone etc. Šiuo metu išgyvendamas itin sparčią technologijų plėtrą pasaulis, taip  pat ir Lietuva, susidūrė su didžiule lustų paklausa ir... jų trūkumu.

„Tai yra ne tik technologinis lygmuo, bet ir saugumo garantas. Ši puslaidininkinių lustų technologija 21-ame amžiuje tampa vienu iš strateginių technologinių šakų, kurios buvimas arba nebuvimas kažką sako apie valstybę ir, aišku suteikia netgi tam tikras saugumo garantijas“, – portalo LRT.lt rubrikai „Mokslas ir IT" sakė Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) direktorius Gintaras Valušis.

Pasak specialistų, lustų gamyba šiuo metu koncentruojama JAV, Pietų Korėjoje ir Taivane. Pastaroji šalis, vadinama puslaidininkių gamybos lydere, planuoja Lietuvoje statyti puslaidininkių gamyklą. Taivano atstovybės Lietuvoje vadovas Ericas Huangas interviu LRT laidai „Svarbi valanda“ sako, kad Lietuva bus pirmoji valstybė pasaulyje, su kuria Taivanas pasiruošęs dalintis savo puslaidininkių technologija.

Daugiau: portale www.lrt.lt

2022-01-12 LRT.lt/LRT tv laida „Svarbi valanda"

Taip pat klausykite FTMC direktoriaus Gintaro Valušio interviu laidai LRT radijo laida „Ryto garsai": LRT mediatekoje (nuo 01:01:50 iki 01:08:30)

2022-01-14 LRT radijo laida „Ryto garsai", ved. R. Kupetytė

Ieškoma atsakymų apie Visatos susidarymą

Fizinių ir technologijos mokslų centro astrofiziko Kastyčio Zubovo, tinklaraščio  „Konstanta 42“ autoriaus svarstymai, ar galėtų išsamūs juodųjų skylių (apie jų galimą egzistavimą kalbama ne vieną dešimtmetį, tačiau dar nėra vienareikšmiškų įrodymų, kad jos egzistuoja) tyrimai atsakyti į mokslininkams rūpimus klausimus: kaip atsirado supermasyvios juodosios skylės galaktikų centruose ir iš ko sudaryta tamsioji materija, kurios Visatoje yra apie penkis kartus daugiau, nei įprastos, barioninės?

Daugiau skaitykite: portale lrt.lt

2022-01-09 LRT.lt rubrika „Mokslas ir IT"

Fantastinių filmų idėjos, tampančios tikrove: Hario Poterio nematomo apsiausto efektas panaudojant metamedžiagas

Turbūt pamenate, kaip filmo „Haris Poteris“ herojui pravertė jo tėvo neregimasis apsiaustas. Filme tokius apsiaustus ausdavo iš magiško padaro plaukų arba tiesiog užburdavo įprastą skraistę. Mūsų pasaulyje ši idėja jau irgi tampa tikrove, panaudojus metamedžiagas. Įprastų medžiagų savybes lemia jų sudėtis: tarkime, geležinis daiktas bus laidus elektrai, o stiklinis - skaidrus. Tuo tarpu metamedžiagų savybės priklauso nuo jas sudarančių elementų, kurie gali būti labai įvairūs. Taigi šiuo atveju svarbi ne sudėtis, o struktūra. Fizinių ir technologijos mokslų centro Terahercinės fotonikos laboratorijoje kuriamos ir tiriamos įvairios metamedžiagos. Laboratorijoje dirbantys mokslininkai dr. Dalius Seliuta ir dr. Linas Minkevičius LRT Plius laidoje „Smalsumo genas“ papasakojo apie metamedžiagas ir atsakė į klausimą, kaip sukurti Hario Poterio neregimąjį apsiaustą.

Laidos įrašas: LRT mediatekoje

LRT televizijos laida „Smalsumo genas", ved. Rolandas Maskoliūnas
2022-01-01 

Kaip šviesa tampa energija ir kvantinio pasaulio paradoksai

LRT laidoje „Smalsumo genas. Kaip šviesa tampa energija ir kvantinio pasaulio paradoksai" - FTMC Molekulinių darinių fizikos skyriaus mokslininkai prof. habil. dr. Leonas Valkūnas ir dr. Jevgenij Chmeliov.

Laidos įrašas: LRT mediatekoje

LRT televizijos laida „Smalsumo genas", ved. Rolandas Maskoliūnas
2021-12-04 

„Eureka" projektas: sukurta inovatyvi aplinkos valymo technologija

Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Aplinkotyros skyriaus dr. Vidmantas Ulevičius naujienų portalo „Delfi.lt" projekte „Mokslo ir verslo pasimatymai“ pasakojo apie programos „Eureka" projektą, vykdomą kartu su nuotekų valymo įmone „Ineco“ bei partneriais Ukrainoje. Projekto, kurio esminis tikslas - mažinti CO2 koncentraciją aplinkoje, metu FTMC mokslininkai sukūrė inovatyvią nuotekų valymo technologiją: ištyrus chitino turinčias medžiagas, nustatyta, kad šis metodas labai gerai šalina teršalus ir vandens ir oro.

Daugiau: portale delfi.lt

2021-12-13 Delfi.lt

Didžiajame hadronų greitintuve (LHC) pirmą kartą atrasti neutrinai

Tarptautinė „Forward Search Experiment" komanda, vadovaujama Kalifornijos universiteto Irvine (UCI) fizikų, pirmą kartą aptiko neutrinų kandidatus LHC, esančiame CERN, Šveicarijoje. Žurnale „Physical Review D" tyrėjai aprašo, kaip stebėjo šešias neutrinų sąveikas per bandomąjį kompaktinio emulsijos detektoriaus „FASERnu", įrengto LHC, paleidimą. 

Pasak Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) dr. Kastyčio Zubovo, neutrinų atradimas LHC svarbus, nes šie neutrinai sukurti aiškiomis kontroliuojamomis sąlygomis, tad jų savybes galima susieti su šaltinio savybėmis, ko negalima taip tiksliai padaryti kosminių neutrinų atveju. Taip pat šie neutrinai yra labai energingi, tokių natūraliai pasitaiko nedažnai, todėl jų tyrimai padės geriau suprasti labai aukštos energijos dalelių elgesį. 

Daugiau skaitykite: portale lrt.lt 

2021-11-30 LRT.lt

Apie verslo ir mokslo bendradarbiavimą: vartotojai turi didelę galią

Vis dažniau kalbama apie inovacijų kūrimą ir mokslininkų išradimų komercializavimą. „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pulsas“ diskutavę Lietuvos inovacijų centro vadovas dr. Mantas Vilys bei Fizinių ir technologijos mokslų centro inovacijų vadybininkas Karolis Stašys stengėsi atsakyti į iškeltą klausimą, ar verslui atsiperka bendradarbiavimas su mokslininkais ir kodėl tai vis dar yra retenybė.

„Labiausiai trūksta mokslui imlaus verslo, nes kol kas mūsų pramonė yra orientuota į žemos pridėtinės vertės produktus, kuriuos ne kuria, o tiesiog gamina. Tačiau to neužtenka. Reikia kurti naujus produktus, o tam būtinos naujos technologijos, kurioms reikia naujų fundamentinių žinių. Norėdamas konkuruoti pasaulinėje rinkoje turi atsinešti kažką naujo ar geresnio. Kol užsiimsime tiesiog gamyba, trūks įmonių, kurios kreipiasi į mokslą. Nors situacija gerėja“, - pasakojo „Žinių radijo“ laidos pašnekovas K. Stašys.

Skaitykite daugiau: portale delfi.lt

2021-11-29 Delfi.lt

Aplinkotyros mokslininkų kuriama inovatyvi technologija sprendžia ekologijos problemas

Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Aplinkotyros skyriaus mokslininkai drauge su verslo partneriais kuria inovatyvią nuotekų valymo technologiją, kurios vystymui pasitelkia unikalias priemones – negyvas muses ar jų lervų išnaras (nariuotakojų komponentus, kuriuose yra chitino).

FTMC Aplinkotyros skyriaus vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Vidmantas Ulevičius pabrėžia, kad kuriama išskirtinė, aplinkai naudinga ir ją tausojanti technologija, nes chitino turintys sorbentai pašalina daugybę organinių ir neorganinių metalų teršalų tiek iš oro, tiek iš vandenų. Todėl vystant nuotekų valymo technologiją, bus tiriamas ypatingai gyvajai gamtai pavojingų teršalų, tokių kaip dažai ir sunkieji metalai, pašalinimas iš nuotekų.

„Chitinas yra antras labiausiai po celiuliozės Žemėje paplitęs biopolimeras. Ši medžiaga yra pagrindinis grybų ląstelių sienelių komponentas, taip pat sudaro nariuotakojų, tokių kaip vėžiagyviai ir vabzdžiai, šarvus bei apvalkalus. Chitiną turinčias medžiagas apdorojus šarmais gaunamas chitozanas, kuris naudojamas įvairiais komerciniais biomedicininiais tikslais. Šie biopolimerai yra puikūs sorbentai. Skirtingai nuo sintetinių sorbentų, jie sorbuoja tik gyvajai gamtai pavojingus teršalus, o aplinkai draugiški teršalai yra nesorbuojami,“ – dėstė FTMC dr. V.Ulevičius.

FTMC idėją įgyvendinti padeda ir kiti partneriai iš Lietuvos bei užsienio. Centro mokslininkai bendradarbiauja su Ukrainos Sumų Taikomosios fizikos institutu, sukaupusiu didelę patirtį tiriant įvairius gamtinius junginius ir vertinant jų struktūrą bei fizikochemines savybes. Jų atliekami tyrimai leis įvertinti musių ir lervų išnarų cheminę sudėtį ir parinkti būdus pašalinių, chitino neturinčių medžiagų pašalinimui iš žaliavos. Pagrindinis veiklos partneris Lietuvoje yra UAB „REKIN“, kurie naudodamiesi mokslininkų pagamintais sorbentais kurs ir bandys įrangą nuotekų valymui.

Inovatyvios technologijos vystymui FTMC mokslininkai pasinaudojo Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) administruojama priemone „Eureka“, skirta skatinti visų tipų įmonių mokslo ir studijų institucijose mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rezultatų pagrindu kuriamų inovatyvių produktų plėtojimą nuo idėjos iki bandomosios gamybos.

Daugiau apie FTMC mokslininkų inovaciją skaitykite: portale delfi.lt

Delfi.lt
2021-11-22

Mokslininkų sukurtą inovaciją papildė verslo atstovai: iš pradžių negalvojome, kad projektą galėsime pritaikyti taip plačiai

Bendri mokslininkų ir verslininkų darbai tampa inovacijomis. Papildydami vieni kitus savo sričių profesionalai gali pasiekti pačių geriausių rezultatų. Puikus to pavyzdys yra ir Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) bei MB „Enbela“ atstovų sukurtas nuotolinio mikrobangų energijos perdavimo modulis, kuris yra skirtas daiktų interneto (IoT) jutiklių maitinimui. Dirbant prie šio projekto jėgas suvienijo dviejų sričių mokslininkai. 

Pradėjus bendradarbiauti su verslininkais ir išgirdus įvairesnes nuomones projekto kūrėjai galėjo į savo kuriamą produktą pažiūrėti kur kas plačiau. Apie galimybes, kurias suteikė platesnis požiūris, ir projekto metu kilusius iššūkius skaitykite portale delfi.lt.

Kodėl medicininės kaukės ir respiratoriai apsaugo geriau?

Vadovaujantis LR Vyriausybės reikalavimais, nuo šios savaitės visose viešose uždarose patalpose ir vietose, kuriose būtina dėvėti asmenines apsaugos nuo koronaviruso priemones, privalome dėvėti tik sertifikuotas medicinines kaukes ar respiratorius.  Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Aplinkotyros skyriaus vadovė, ekspertė dr. Steigvilė Byčenkienė su kolegomis atlikusi išsamius mokslinius įvairių rūšių apsauginių kaukių tyrimus, LRT televizijos laidoje „Klauskite daktaro" aiškiai ir suprantamai paaiškino, kaip ir kodėl medicininė kaukė apsaugo nuo gyvybei pavojingų virusų geriau nei pati gražiausia tekstilinė ar mėgstamiausia savadarbė. Taip pat kodėl norėdami apsaugoti save ir kitus, medicininę kaukę ar respiratorių turime dėvėti tinkamai: ji privalo dengti nosį, burną, smakrą ir turi būti periodiškai keičiama.

Laidą žiūrėkite: LRT mediatekoje (iki 19:45)

LRT televizijos laida „Klauskite daktaro", ved. A. Unikauskas, J. Plisienė, L. Norkevičienė
2021-11-13

Žvaigždžių mokslai ir pseudomokslai

Kuo skiriasi žvaigždynų stebėtojai astronomai ir astrologai? Kodėl mokslininkai astrologiją vadina „pseudomokslu, bandančiu pasivyti iki šiol atliktus astronominius atradimus”? Kaip astrologai ieškojo paaiškinimų naujų planetų - Urano, Plutono atsiradimui ir kodėl horoskopų žvaigždynai skiriasi nuo realybės danguje?

„Astrologija iki šiol naudojasi žvaigždynų žemėlapiu, nubraižytu prieš du tūkstančius metų. Bet per tą laiką žvaigždynai pasisuko dvidešimt septyniais ar aštuoniais laipsniais.” – sako Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) fizikos mokslų daktaras Sergejus Orlovas, LRT radijo laidoje „Mokslas skubantiems” kalbėjęs apie astronomiją, astrologiją ir horoskopus.

Laidos klausykite: LRT mediatekoje (nuo 15:05 iki 24:13)

LRT radijo laida „Mokslas skubantiems”, ved. G. Raibytė
2021-11-09

Apie mokslininkų gebėjimą sužinoti, kas buvo tada, kai „nebuvo nieko“? 

Astrofizikas Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) dr. Kastytis Zubovas LRT radijo laidoje „Mokslas skubantiems” pasakojo apie įdomų ir mažai girdėtą Visatos pažinimo metodą - skaitmeninius modelius: kas jie, kaip yra kuriami, taikomi, ką juos naudodami atranda mokslininkai. Kodėl Venera, pasak dr. K. Zubovo, visada buvo „pragariškai karštas pasaulis“ ir kokių įdomių žinių apie Žemės ir Veneros tolimąją praeitį sugebėjo gauti mokslininkai, taikydami skaitmeninio modeliavimo metodą.

Laidos klausykite: LRT mediatekoje (nuo 02:00 iki 17:38) 

LRT radijo laida „Mokslas skubantiems”, ved. G. Raibytė
2021-10-26

Kokios galimybės Lietuvoje pastatyti naują puslaidininkių gamyklą?

LRT Radijo laidoje „60 minučių" (ved. L. Kudinova) - pokalbis su Fizinių ir technologijos mokslų (FTMC) direktoriumi Gintaru Valušiu ir Lietuvos Pramonininkų konfederacijos prezidentu Vidmantu Janulevičiumi apie Lietuvos ir Taivano ryšių stiprinimą mokslo, švietimo, verslo srityse ir inovatyvios Puslaidininkinių lustų gamyklos Lietuvoje statybos potencialias galimybes. Laidoje aptariamas šiuo metu vykstantis Taivano verslo delegacijos vizitas Lietuvoje, kurio metu pasirašyti šeši bendradarbiavimo memorandumai (vienas iš jų - FTMC su Taivano Nacionalinio Sun Yat-Sen universiteto (NSYSU) Kristalų tyrimo centru), siekiant stiprinti bendradarbiavimą puslaidininkių, gyvybės mokslų, biotechnologijų, lazerinių ir palydovinių technologijų, kristalo tyrimų ir finansų srityse. Lietuvos Ekonomikos ir inovacijų ministrė išreiškė viltis apie šios partnerystės suteiktas galimybes statyti mūsų šalyje puslaidininkių gamyklą. Taivano nacionalinio vystymosi tarybos ministras sakė, kad jų šalis Lietuvos studentams skirs stipendijas studijoms bei tarptautiniams mainams, siekiant sustiprinti žinias ir kompetencijas, reikalingas aukštųjų technologijų plėtrai. Pasak ministro Ming-Hsing Kung, diskutuojant apie Lietuvos vaidmenį puslaidininkių tiekimo grandinėje, taip pat verta suformuoti ekspertų grupę - Taivano atstovai siūlo visokeriopą pagalbą šioje srityje.

Laidos įrašas: LRT mediatekoje
(interviu su G. Valušiu ir V. Janulevičiumi nuo 06:30 iki 15.23)

LRT Radijo laida „60 minučių"
2021-10-27

LRT Televizijos „Žinių" laidoje - reportažas apie Taivano delegacijos vizitą Lietuvoje ir abiejų šalių tarpusavio ryšių stiprinimą įvairiose srityse, pasirašant tarpusavio bendradarbiavimo susitarimus - memorandumus

Tarp jų - FTMC ir Taivano Nacionalinio Sun Yat-Sen universiteto (NSYSU) Kristalų tyrimo centro memorandumas.

Žiūrėkite: LRT mediatekoje (nuo 00:52 iki 03:35)

LRT Televizijos laida „Žinios"
2021-10-27

LMA cikle „Mokslo žinių dienos“  - dr.M. Mackoit-Sinkevičienės paskaita

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) skyriaus „Mokslininkų rūmai“ organizuojamame cikle „Mokslo žinių dienos“ paskaitą paskaitą Vilniaus Žirmūnų gimnazijos dvyliktokams skaitė Fizinių ir technologijos mokslų centro mokslininkė dr. Mažena Mackoit-Sinkevičienė. Šiuo metu jos tyrimų sritys susijusios su kvantine elektronika ir kvantine optika. Gimnazistams mokslininkė gimnazistams pasiūlė temą „Mokslo paslaptis. Klaidos, skatinančios supratimą“, kurioje pasakojo apie didžiausias klaidas fizikos istorijoje, pristatė įtikinamas mokslines teorijas, kurios dešimtmečius klaidino mokslininkus, ir atvirkštinius pavyzdžius, kai per „sėkmingą“ klaidą pavykdavo padaryti didelį atradimą.

Daugiau: lma.lt

2021-10-21

Viskas apie lustus 

Kas yra lustai, naudojami visuose elektronikos prietaisuose, tarp jų ir automobiliuose, išmaniuosiuose įrenginiuose ir kt. ir kodėl apie jų krizę šiandien su nerimu kalba visas pasaulis? Iš kokio smėlio lustai yra gaminami ir kodėl be jų, rodos, „pasibaigtų" šiuolaikinė civilizacija? Į šiuos daugeliui aktualius klausimus naujienų portalo LRT.lt  rubrikoje „Mokslas ir IT" aiškiai ir suprantamai atsako Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Optoelektronikos skyriaus mokslininkas dr. Domas Jokubauskis: 

„Lustai, daugeliui žinomi kaip „čipai", yra gabalėliai puslaidininkio, ant jo labai tikslia įranga yra suformuotas didelis tranzistorių ar kitų puslaidininkinių elementų, kurie gali atlikti skaičiavimus ar valdyti elektros grandines, kiekis. Šiuolaikiniuose lustuose telpa dešimtys milijardų tranzistorių. Pavyzdžiu galėtų būti mobiliųjų telefonų elektronika arba kompiuterių procesoriai. (...) Mūsų mokslinių tyrimų institute, FTMC, vystomos ir taikomos puslaidininkių prietaisų ir lustų gamybos technologijos." 

Daugiau skaitykite: portale lrt.lt 

2021-09-28 LRT.lt

Lietuvių mokslininkė savo kelią pradėjo tapusi mokytoja: kuria ir eilėraščius, iš kurių galima pramokti chemijos

Taip, mes galime įsielektrinti!

Kas yra elektros iškrova? Kodėl mes įsielektriname ir „trankomės" elektra? Šia tema susidomėję LRT.lt portalo „Mokslas ir IT” rubrikos rengėjai kalbėjosi su  Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Funkcinių medžiagų ir elektronikos skyriaus mokslininku vyresniuoju mokslo darbuotoju dr. Voitechu Stankevičiumi.

Visą pokalbį skaitykite: lrt.lt

2021-04-20 LRT.lt

Sudėtingus reiškinius tyrinėjanti Lietuvos fizikė: mokslininkais išauga tik tie, kurie nebijo klausti „kodėl?“

„Balansas yra kiek pervertinta sąvoka. Jeigu gyvenimas būtų visiškai subalansuotas ir viskas vyktų sklandžiai – jame nebūtų jokios dinamikos“, – sako fizikos mokslų daktarė Mažena Mackoit-Sinkevičienė. Jauna mokslininkė savo kasdienybėje suderina tiek veiklų, kad daugeliui turbūt kiltų klausimas – ar ji kada miega?

Daugiau skaitykite: lrt.lt

2021-04-16 LRT.lt

Naudotų padangų perdirbimas: tyrimai, galimybės ir nauda

Pasaulyje per metus išmetama apie milijardą padangų. Lietuvoje, skaičiuoja specialistai, kasmet į aplinką patenka apie 2–3 tūkstančius, perdirbama apie 24 tūkst. tonų panaudotų padangų. Gamtoje ar nelegaliuose sąvartynuose paliktos padangos suyra tik per 120–140 metų. Tuo tarpu tinkamai išrūšiuotos ir perdirbtos jos gali tapti naudingomis. 

Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Cheminės inžinerijos ir technologijų skyriaus vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Svajus Asadauskas, su kolegomis mokslininkais tiria perdirbtų padangų panaudojimo galimybes. Jis sako, kad perdirbus nebenaudojamas padangas, iš gautų granulių Lietuvoje jau gaminami kilimėliai, laikikliai, garso izoliacija ir kt. Iš perdirbtų padangų galima gaminti net aprangą, skirtą atšiaurioms lauko sąlygoms, naudoti jas kelių tiesimui. Taip, pasak dr. S. Asadausko, jau daroma kitose šalyse, o FTMC mokslininkai ištobulino gumos devulkanizacijos metodiką:

 „Vulkanizuotą gumą galima surišti tik su klijais, o devulkanizavus gumos atliekas jas galima naudoti vietoj kaučiuko, t.y. iš jų vėl gaminti aukštus techninius reikalavimus atitinkančią gumą. Esame pagaminę padangų gumos, kurioje 70 proc. viso kiekio sudaro devulkanizuotos atliekos. Mūsų sukurtas metodas labiausiai tinka padangų protektorių nuorėžų devulkanizacijai. Šis metodas galėtų būti taikomas ir padangoms, jeigu jos pagamintos iš vienos gumos rūšies.”

Daugiau: www.delfi.lt 

Lietuvos, Jungtinės Karalystės ir Ukrainos tekstilės kaukių tyrimas sudomino visuomenę

Pernai gruodį pradėto ir 3,5 mėn. trukusio Lietuvos, Jungtinės Karalystės ir Ukrainos mokslininkų bendro projekto „Joint United Kingdom, Lithuania and Ukraine project - evaluation of nanoparticles from Coronavirus safety perspective" metu buvo atlikta daug išsamių laboratorinių tyrimų.

 Mokslininkai vertino, kiek įvairias infekcijas, tarp jų ir Covid-19, pernešančių aerozolio dalelių, pasklindančių žmonėms kvėpuojant, kalbant, kosint ir čiaudint, sulaiko 24 skirtingi tekstilės deriniai iš natūralių ir sintetinių medžiagų, dažniausiai naudojamų apsauginėms veido kaukėms.

Fizinių ir technologijos mokslų centras (FTMC) kartu su projekto partneriais bei rėmėjais Jungtinės Karalystės ambasada Lietuvoje šio tyrimo rezultatus aptarė 2021 m. kovo mėn. vykusioje nuotolinėje vaizdo konferencijoje. Siekiant, kad koronaviruso pandemijos metu kuo daugiau visuomenės pasiektų naudinga informacija apie tekstilės kaukių pralaidumą infekcijoms,  apie mokslininkų tyrimus buvo sukurtas vaizdo siužetas. Jame projekto vadovė, aplinkotyros ekspertė FTMC dr. Steigvilė Byčenkienė, pabrėžia, kad išsamūs tyrimai rodo, jog efektyviausiai nuo oru plintančių infekcinių ligų apsaugo sertifikuotos medicininės kaukės. Tuo tarpu visuomenės pamėgtų medžiaginių (tekstilinių) kaukių veiksmingumas kelia daug klausimų.

Trijų šalių projekto „Joint United Kingdom, Lithuania and Ukraine project - evaluation of nanoparticles from Coronavirus safety perspective" mokslinis tyrimas, jo rezultatai bei projekto vaizdo siužetas sulaukė didelio visuomenės dėmesio ir buvo publikuoti įvairiose žiniasklaidos priemonėse, socialiniuose tinkluose.

Vaizdo siužetas: FTMC YouTube kanale

Publikacijos:

https://www.lrt.lt/naujienos/mokslas-ir-it/11/1293569/triju-saliu-ekspertai-ivertins-tekstiliniu-apsaugos-priemoniu-nuo-koronaviruso-efektyvuma

2020-12-07 LRT.lt

https://lsveikata.lt/aktualijos/lietuviu-tarptautinis-projektas-subure-triju-saliu-mokslininkus-13415
2021-03-19 laikraščio „Lietuvos sveikata” interneto svetainė „lsveikata.lt”

http://novayagazeta.ee/articles/35362/ 

2021-03-30 Nepriklausomas interneto portalas Baltijos šalims rusų kalba „Новая газета – Балтия” („Naujasis laikraštis – Baltija”)

https://www.lrt.lt/ru/novosti/17/1380671/uchenye-iz-litvy-britanii-i-ukrainy-vyiasniali-deistvitel-no-li-maski-zashchishchaiut-ot-covid-19

2021-04-05 LRT.lt

https://www.delfi.lt/ru/news/live/uchenye-iz-litvy-britanii-i-ukrainy-vyyasnyali-dejstvitelno-li-maski-zaschischayut-nas-ot-zarazheniya-covid-19.d?id=86844321

2021-04-01 ru.DELFI.lt

https://www.atviraklaipeda.lt/ru/

2021-04-01 Naujienų portalas „AtviraKlaipeda.lt” 

Informacinių svetainių News.tts.lt” ir „Обзор” („Apžvalga”) YouTube kanalai:

https://youtu.be/NI7Yya6ft_w

(reportažas nuo 9:20 iki 11:38)

https://youtu.be/iJ4p7dSn7tI (reportažas nuo 9:20 iki 11:38)

https://www.obzor.lt/news/n69465.html 

FTMC mokslininkų kūrinys – galingas elektroporatorius

Fizinių ir technologijos mokslų centro tyrėjų komanda: prof. dr. Nerija Žurauskienė, dr. Voitech Stankevič, Aldas Dervinis, Dalius Augustinas, dr. Skirmantas Keršulis, dr. Arūnas Stirkė ir dr. Povilas Šimonis neseniai su verslo partneriais baigė įgyvendinti kelerių metų projektą. Mokslininkai pristatė galingą prietaisą - pramoninį elektroporatorių.  Tai – galingas elektrinių impulsų generatorius, kuris leidžia  pasterizuoti maisto produktus, panaudojant impulsinio elektrinio lauko technologijas.

Daugiau skaitykite: www.lrt.lt

2021-04-01 LRT.lt 

FTMC pristatytas Danijos laikraštyje „Copenhagen Post" 

2021 m. vasario mėnesį vienintelis anglų kalba leidžiamas Danijos laikraštis „Copenhagen Post" išleido 16 psl. priedą, skirtą Lietuvai, kuriame 8 psl. yra trumpai pristatomas Fizinių ir technologijos mokslų centras (FTMC).

Priedas publikuotas Lietuvos-Danijos diplomatinių santykių 100-mečio proga ir platinamas spausdintame pavidale bei skaitmeniniame ISSUU formate.

Nuoroda į leidinio skaitmeninį variantą: https://issuu.com/cphpost/docs/lithuania

FTMC mokslininkai - Lietuvos Mokslo premijos 2020 laureatai

Lietuvos Mokslo premijos 2020 laureatais tapo net dvi Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) tyrėjų grupės. Dar daugiau - FTMC prof. habil. dr. Gediminas Niaura ir prof. habil. dr. Albertas Malinauskas šį apdovanojimą, vadinamą Lietuvos Nobeliu, laimi jau antrąjį kartą. „Žinių radijo" laida „Ryto espresso" kalbėjosi su Lietuvos Mokslo premijos laureatu chemiku prof. habil. dr. A. Malinausku ir FTMC direktoriumi G. Valušiu apie įspūdingus FTMC mokslininkų pasiekimus ir kelią į juos, apie tai, kad nedaug yra mokslo grandų, dukart pelniusių nacionalinę Mokslo premiją, o FTMC - pelnytai tituluojamas Mokslo šventove.

Pokalbio įrašas: ziniuradijas.lt

2021-02-08 „Žinių radijas”, laida „Ryto espresso", ved. A. Čiučiurkaitė

Nuostabusis Fizikos ir Muzikos tandemas

Pasak fizikės FTMC dr. Maženos Mackoit Sinkevičienės, visų laikų fizikai garsėjo nuoširdžia aistra ir pagarba muzikai. A. Einšteinas Poilsio nuo skaičiavimų metu A. Einšteinas mėgo griežti smuiku, o kvantinės teorijos „tėvai” M. Plankas ir W. Heisenbergas buvo geri pianistai. Galima būtų išvardinti daug kitų garsių muzikalių fizikų, tarp kurių išskirtinis - E. Schrödingeris. Vien dėl to, kad jis buvo nemuzikalus…
Ne kas kitas, o fizikai pirmieji pademonstravo ir žmonijai neįprastą muzikinį kūrinį: 20 milisekundžių buvo galima klausytis mirtino juodųjų skylių šokio. “Įdomiausia, kad ši muzika, toks juodųjų skylių susijungimas įvyko prieš milijardą metų, o mūsų Žemę jis pasiekė tik 2016-aisiais“, – LRT radijo laidoje „Mūza ant peties" pasakojo mokslininkė dr. M. Mackoit Sinkevičienė.

Laidos įrašas: LRT mediatekoje

2021-02-02 LRT radijas, laida „Mūza ant peties", ved. G. Griniūtė

Kaip fantastika tapo mokslininkų mūza ir kiek su tuo susijęs kosmosas?

Ar mokslas semiasi įkvėpimo iš literatūros, ar atvirkščiai? Kodėl visuomenei rūpi kosmoso tyrinėjimai, kaip šis požiūris keitėsi laikui bėgant, kur yra kosmoso pažinimo ribos? Naujos tinklalaidės „Fantastiškai beprotiška" kūrėjai, festivalio „Lituanicon” organizatoriai, kalbino astrofiziką FTMC dr. Kastytį Zubovą ir VDU doc. dr. Kastytį Antanaitį apie kosmoso ir mokslinės fantastikos ryšius, kosmines lenktynes, visuomenės bei mokslo santykį bei kitas įdomias temas.

Tinklalaidės įrašas: youtube.com

2021-01-19 „Fantastiškai beprotiška! #1”, ved. R. Miškinytė ir E. Jankauskaitė

FTMC mokslininkas laimėjo Mariaus Jakulio Jason fondo finansinę paramą

FTMC Terahercinės fotonikos laboratorijos dr. Kirilas Aleksejevas (Kirill Alexeev) laimėjo filantropinio Mariaus Jakulio Jason (MJJ) skiriamą finansinę paramą, padėsiančią mokslininkui toliau Lietuvoje vystyti mokslinius tyrimus. Dr. K. Aleksejevas - vienas geriausių Europos dirbtinių erdvinių periodinių puslaidininikių nanostruktūrų teorijos ekspertų, jo mokslinių tyrimų kryptis - kvantinė optoelektronika.
Šiemet siekdamas pritraukti užsienyje dirbančius mokslininkus, norinčius inovatyvius tyrimus tęsti Lietuvoje ir čia dėstyti studentams, fondas dviejų ir trijų metų laikotarpio grantams skyrė daugiau nei pirmaisiais metais – 223 000 Eur. Ši MJJ fondo parama bus skirta iš viso šešiems mokslininkams, laimėjusiems konkursą.
Mariaus Jakulio Jason (MJJ) fondas, skirtas teikti finansinę paramą gabiems verslo kūrėjams, akademikams ir studentams, norintiems prisidėti prie Lietuvos ekonomikos augimo. MJJ fondo ir Fizinių bei technologijos mokslų centro (FTMC) bendradarbiavimo dėka dr. K. Aleksejevas galės prisidėti prie pasaulinės kokybės mokslo vystymo Lietuvoje.

Daugiau skaitykite: 15min.lt

Menas ir mokslas kuria ateities drabužius

2021 m. sausio 2 d. LRT televizijos laidoje „Menas ir mokslas kuria ateities drabužius" pristatytas Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) kartu su verslo atstovais vykdomas EUREKA projektas „Eko-dizaino laisvalaikio apranga iš natūralių ir bioskaidžių pluoštų, paremta žiedinės ekonomikos principais". 

Laidos įrašas: LRT mediatekoje

2021-01-02 LRT plius laida „Ekologiška", ved. Tadas Grabys.

Astravas vs Černobylis: ekspertų atsakymai apie galimą avariją atominėje elektrinėje

Vos už keliasdešimties kilometrų nuo Vilniaus pastatyta Astravo atominė elektrinė (AE), paleista pernai lapkritį, kelia nerimą ir daugybę klausimų dėl potencialaus branduolinio pavojaus.  Portalas LRT.lt kalbino branduolinės energetikos specialistus, kurie paaiškino, kuo skiriasi Astravo ir 1986 m. sprogusi Černobylio atominė jėgainė bei atsakė į klausimus,  kokių veiksmų reikėtų imtis, jeigu vėl įvyktų branduolinė nelaimė.
Pasak Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Eksperimentinės branduolio fizikos laboratorijos vadovas dr. Artūras Plukis, iš fizikinės pusės galimą  avariją Astravo AE reikėtų lyginti ne su Černobylio, o su avarijomis, įvykusiomis Trijų mylių saloje (JAV) ir, iš dalies, Fukušimoje. Pasak mokslininko, branduolinės avarijos skirstomos į projektines ir neprojektines (sunkias avarijas).
„Projektinių avarijų galimos pasekmės įvertinamos dar projektuojant ir statant jėgainę. Įvykus tokiai avarijai, sutrinka branduolinio reaktoriaus ar kitų elektrinės įrenginių veikla, ir radioaktyvios medžiagos gali pakliūti į elektrinės teritoriją ar aplinką. Tačiau išmesti medžiagų kiekiai apčiuopiamo neigiamo poveikio gyventojams nesukelia. Neprojektinės avarijos dėl nedidelės įvykio tikimybės projektavimo ir statybos metu dažniausiai detaliai neanalizuojamos. Priežastys gali būti žmogiškos: teroristinis išpuolis, lėktuvo kritimas, ar gamtinės: pavyzdžiui, žemės drebėjimas. Tačiau, kaip parodė atominių elektrinio eksploatavimo praktika, tokiems atvejams reikia būti pasiruošusiems“, – portalui LRT.lt teigė FTMC dr. A. Plukis.

Daugiau: lrt.lt

2021-01-09 LRT.lt

Interviu su „LRT Metų apdovanojimų 2020" nominantu  dr. Audriumi Alkausku

Radijo „LRT Klasika" laida „Kosmoso departamentas" kalbino FTMC dr. Audrių Alkauską, kartu su komanda nominuotu „LRT Metų apdovanojimuose 2020" „Metų Atradimo" kategorijoje.
Laidoje - įdomus FTMC mokslininko ir laidos vedėjo S. Bendžiaus pokalbis apie tai, kas yra šviesos kvantai, kvantinis emiteris ir kvantinė komunikacija, kaip tai siejasi su boro nitrido medžiagotyros tyrimais ir - apsauga nuo piktavalių, siekiančių šnipinėti privačius pokalbius „zoome".
Taip pat - prasmingi FTMC dr. Audriaus Alkausko šventiniai palinkėjimai:
„Pagrindinis linkėjimas, kad visos šios „kovidinės epopėjos" metu žmonės palaikytų ryšį vienas su kitu. Labai svarbu, kad nebūtume po vieną. Mums reikia būti visiems kartu, nes žmonėms reikia žmonių. Ir tai - labai svarbu visuomet: tiek moksle, nes dirbame komandoje, tiek gyvenime apskritai."

Pokalbio su FTMC dr. A. Alkausku įrašas (nuo 13:20 iki 33:15): lrt.lt

2020-12-25 LRT Klasika laida „Kosmoso departamentas", ved. S. Bendžius

Faradėjus, Fizika, Folija ir 5G sąmokslo teorijos

Sąmokslo teorijų ieškotojams bei 5G skeptikams Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) fizikos mokslų daktaras Sergejus Orlovas LNK televizijos laidoje „KK2" paaiškino, kad 5G - tiek pat pavojingas, kaip... rauginti kopūstai, agurkai ar kava.

Laidos įrašas: lnk.lt

2020-12-03 LNK tv laida „KK2"

Fizikas dr. S. Orlovas: skysčiams laidžios kaukės – neapsaugo nuo viruso

Koronaviruso pandemijos metu viešojoje erdvėje plinta įvairiausi melagingi teiginiai apie apsaugines veido kaukes. Portalo Delfi.lt rubrikoje „Melo detektorius” Fizinių ir technologijos mokslų (FTMC) dr. Sergejus Orlovas, remdamasis fizikos dėsniais, paneigė pseudomokslininkų socialiniuose tinkluose, vaizdo siužete pateiktus, nelogiškus ir visuomenę klaidinančius teiginius. Pasak fizikos mokslų daktaro S. Orlovo, melas, kad apsauginės veido kaukės nepraleidžia oro. Apsauginių kaukių paskirtis – sulaikyti oro lašeliniu būdu plintančius virusus, todėl jos yra nelaidžios vandeniui. Pasak mokslininko, jeigu kaukė praleidžia skysčius – ją reikia mesti lauk.

Daugiau skaitykite: DELFI portale

Dr. S. Byčenkienės patarimai LRT „Klauskite daktaro”: kuri kaukė saugiausia?

LRT televizijos laida „Klauskite daktaro” Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Aplinkotyros skyriaus vadovės dr. Steigvilės Byčenkienės klausė, kas geriausiai saugo nuo viruso dalelių, kurias skleidžia kosintys bei čiaudintys aplinkiniai: respiratorius ar medicininė kaukė, šilkinė ar medvilninė skarelė ir pan.?

Remdamasi FTMC atliktais moksliniais tyrimais, dr. S. Byčenkienė palygino septynias skirtingas veido apsaugos priemones ir patarė rinktis veiksmingiausią apsaugą nuo koronaviruso.

Laidos įrašas: LRT mediatekoje

2020-11-19 LRT televizija „Klauskite daktaro"

Mokslininkai palygino medicininių ir tekstilinių kaukių efektyvumą

Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Aplinkotyros skyriaus mokslininkai nusprendė patikrinti, kiek veido kaukės, dažniausiai siuvamos iš medvilnės arba medvilnės ir sintetinių audinių kombinacijos, apsaugo nuo viruso plitimo. Buvo atlikti lyginamieji chirurginių (medicininių) ir namuose siūtų medžiaginių apsaugos kaukių efektyvumo laboratoriniai tyrimai su įvairaus dydžio intervalo (~0,5 – 2,5 mikrometrai) aerozolio dalelėmis.

„Tyrimais nustatėme, kad medicininių kaukių maksimalus filtravimo efektyvumas, sulaikant daleles, kurių aerodinaminis skersmuo yra didesnis nei 2 mikrometrai, siekia apie 98 proc. Tai reiškia, kaip ir numanėme, kad medžiaginės (1–2 sluoksnių) kaukės sulaiko prasčiau nei chirurginės (medicininės) kaukės ar FFP2, FFP3 apsaugos lygio respiratoriai. Tačiau medžiaginės kaukės efektyviau sulaiko kvėpavimo takų sekreto lašelius, pvz., čiaudint“, – portalui LRT.lt teigė FTMC Aplinkotyros skyriaus vadovė dr. Steigvilė Byčenkienė.

Daugiau apie tyrimą: LRT.lt portale

2020-11-11 LRT.lt 

Jaunąjį mokslininką sužavėjo lazeriai

Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Lazerinių technologijų skyriaus Lazerinio mikroapdirbimo technologijų laboratorijos doktoranto Andriaus Žemaičio sritis - ultratrumpųjų impulsų lazerių taikymai medžiagų apdirbimui. Paskutiniųjų metų doktoranto ruošiamos disertacijos tema susijusi su našia lazerine abliacija, gamtos įkvėptų funkcinių paviršių kūrimu. Pasak A. Žemaičio, dabartinė problema dėl medžiagos lazerinės abliacijos, t. y. medžiagos pašalinimo veikiant lazerio spinduliuote, yra maža sparta. Norint procesus perkelti į industriją ir konvejerinę gamybą, lazerinė technologija turi būti naši, efektyvi.

Neseniai FTMC mokslininkų komanda, kurioje dirba ir A. Žemaitis, plieno paviršių paveikę lazeriu išgavo unikalų vandeniui atsparaus paviršiaus efektą. Panaudojus ultratrumpųjų impulsų lietuvišką šviesos konversijos lazerį, kuris veikia tam tikra impulsų išdėstymo laike schema, pavyko pasiekti vario abliacijos pasaulio rekordą. Tyrimo rezultatus publikavo „Nature“ grupės žurnalas „Scientific Reports“.

Daugiau apie įtraukiantį lazerių mokslą, inovatyviąsias technologijas ir sentimentus gimtajam Panevėžiui skaitykite pokalbyje su FTMC dokt. A. Žemaičiu: sekunde.lt

2020-11-10 Panevėžio miesto dienraštis „Sekundė“

FTMC prof. Gintaras Valušis: „Greita sėkmė ateina po 15 intensyvaus darbo metų”

Fizinių ir technologijos mokslų centro direktorius prof. Gintaras Valušis jau daugiau nei 20 metų Lietuvoje dirba su terahercų fizika. Pasak mokslininko, šviesą prisijaukinti ir ją valdyti yra labai sunku, todėl tam reikia sukaupti daugybę žinių. Tačiau terahercų spinduliuotė gali padėti pasiekti proveržį ne tik saugumo srityje, bet ir medicinoje. Inovacijų lyderiai šioje srityje - FTMC mokslininkai, laboratorijose kuriantys detektorius ir jutiklius, leidžiančius matyti kiaurai kone per bet kokius paviršius. Tokie prietaisai yra labai pravartūs siekiant užtikrinti saugumą, pavyzdžiui, oro uostuose, tikrinant pašto siuntas, – kad nebūtų gabenami uždrausti daiktai. Tikimasi, kad ateityje terahercų spinduliuotė pakeis mums įprastą rentgeną, nes gali peršviesti odą nepadarydama jokios žalos.

Daugiau apie FTMC Terahercų fotonikos laboratorijoje atliekamus mokslinius tyrimus, kuriamas inovacijas ir kasdienybę skaitykite lrt.lt interviu su akademiku G. Valušiu:

Daugiau skaitykite: LRT.lt portale

2020-11-02 LRT.lt

Branduoliniai ginklai: kas tai? Ar jie reikalingi šiuolaikinėms valstybėms?

Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Eksperimentinės branduolio fizikos laboratorijos vadovas dr. Artūras Plukis portalo LRT.lt straipsnių cikle „Fundamentalūs klausimai” pasakoja apie  branduolinius ginklus. Iš ko jie gaminami, kokios šalys gali turėti šių ginklų, kodėl valstybės iki šiol nesiryžta nusiginkluoti ir kas nutiktų, jeigu atominė bomba būtų numesta ant Vilniaus, kiek siektų sprogimo banga ir žala? Pasak FTMC dr. A. Plukio, branduolinio sprogimo metu dėl smūginės bangos poveikio visiškai sunaikinami pastatai kelių ar net keliasdešimties kvadratinių kilometrų plote:
„Sprogimo metu temperatūra epicentre pakyla iki kelių milijonų laipsnių – kaip ir Saulės centre, o intensyvi spinduliuotė sudegina ir išlydo objektus, esančius kelių kilometrų atstumu. (…) Be jau minėto poveikio, kuris mažesniu masteliu būdingas ir įprastinei ginkluotei, susidaro ir labai intensyvi jonizuojanti spinduliuotė – gama spinduliai ir greiti neutronai, kuri sukelia kenksmingą poveikį žmonėms ir kitiems gyviems organizmams. Dėl sunkiųjų branduolių dalijimosi ir neutronų sukeltos aktyvacijos susidaro didelis kiekis radioaktyviųjų nuklidų, ir tai palieka ilgalaikę radioaktyviąją taršą sprogimo vietoje. (…) Beje, dėl branduolinių sprogdinimų poveikio nuo praėjusio amžiaus antros pusės nebetinka įprastinis radioanglies datavimo metodas biologinės kilmės medžiagų amžiui nustatyti“, – sako FTMC mokslininkas.

Daugiau: lrt.lt

2020-10-23 LRT.lt straipsnių ciklas „Fundamentalūs klausimai”

FTMC dr. K. Zubovas apie fizikos Nobelio premijos apdovanojimus

Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) mokslininko astrofiziko dr. Kastyčio Zubovo komentarai „Žinių radijo” laidoje „Aktualusis interviu”, LRT Radijuje ir portale „lrytas.lt” apie Nobelio Fizikos premijos laureatus ir jų atradimų reikšmę mokslui. Šių metų Nobelio premija dedikuota fizikams, kurie aiškinasi „tamsiausias visatos paslaptis“. Pusė  Fizikos premijos atiteko matematinės fizikos atstovui anglui Rogeriui Penrose'ui „už atradimą, kad juodųjų skylių formavimąsi numato Bendroji reliatyvumo teorija“. Kitą pusę dalinasi vokiečių astrofizikas Reinhardas Genzelis ir amerikiečių astronomė Andrea Ghez „už supermasyvaus kompaktiško objekto mūsų galaktikos centre atradimą“.

Daugiau:
2020-10-06 „Žinių radijas”, „Aktualusis interviu”, ved. A. Jurgauskaitė

Laidos įrašas: ziniuradijas.lt (Interviu su dr. K. Zubovu 15:03 - 21:14)

2020-10-09 LRT Klasika, „Kosmoso departamentas", ved. S. Bendžius

Laidos įrašas: lrt.lt (Pokalbis su dr. K. Zubovu nuo 14:25 iki 28:32)

2020-10-06 Portalas „Lrytas.lt”
Daugiau: lrytas.lt

Optoelektronikos grandai tarptautinėje konferencijoje APROPOS 17

Rugsėjo 30 – spalio 1 dienomis Vilniuje, Fizinių ir technologijos mokslų centre (FTMC) vyko 17-oji tarptautinė konferencija APROPOS 17 „Pažangios savybės ir procesai optoelektroninėse medžiagose ir sistemose“, skirta optoelektronikos tyrimų tendencijoms, procesams ir įspūdingiems reiškiniams, atsirandantiems optikai susitikus su elektronika. Į renginį susirinko optoelektronikos flagmanais tituluoti Lietuvos mokslininkai, šioje srityje dirbantys pasaulinio garso tyrėjai ir jaunimas iš įvairių Europos šalių. Apie šį tarptautinį renginį portalas „15min.lt" kalbėjosi su APROPOS 17 organizatoriais: FTMC Optoelektronikos skyriaus vadovo pavaduotoja doc. dr. Renata Butkute ir  FTMC Optoelektroninių sistemų charakterizavimo laboratorijos vadovu dr. Linu Minkevičiumi.

Daugiau: 15min.lt

2020-10-01 15min.lt

FTMC veiklos 10-mečio šventinių renginių atgarsiai žiniasklaidoje:

Dešimties metų veiklos sukaktį minintis Fizinių ir technologijos mokslų centras šiandien džiaugiasi ne tik galimybėmis vykdyti didelio masto europinius projektus ar bendradarbiavimu su Silicio slėnio įmonėmis, bet ir tuo, kad pavyko susigrąžinti keliolika mokslininkų iš užsienio.
LRT radijo laidos „Ryto garsai" interviu su Fizinių ir technologijos mokslų centro direktoriumi prof. Gintaru Valušiu.

Laidos įrašas: lrt.lt (pokalbis su G. Valušiu nuo 01:01:37 iki 01:12:05)

2020-09-29 LRT Radijas, laida „Ryto garsai", ved. D. Matas

Naujienų portalo „15min.lt" pokalbis su Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) direktoriumi prof. Gintaru Valušiu: 

15min.lt

2020-09-28 15min.lt

Kaukės saugo nuo viruso plitimo, tačiau tai įtikina ne visus

Į viešąsias erdves grįžus apsauginėms veido kaukėms, vėl kilo bandymas jas diskredituoti. Projektas LRT FAKTAI aiškinosi, ar kaukės tikrai yra veiksmingos saugantis nuo viruso.

FTMC Aplinkotyros skyriaus vadovė Steigvilė Byčenkienė paaiškino, kodėl yra klaidinga teigti, kad apsauginės veido kaukės yra neveiksmingos, ir kaip apsauginės veido kaukės filtruoja viruso patekimą į aplinką.

Daugiau skaitykite: LRT.lt portale / 2020-08-19 LRT.lt

Įrašas: LRT mediatekoje / 2020-08-18 LRT Televizija

Radikalus smalsumas. Fizikų atsakymai į populiariausius klausimus apie 5G

Spartesnis 5G ryšys visame pasaulyje susilaukia pasipriešinimo, kurio priešaky dažniausiai stovi sąmokslo teorijų entuziastai. Kaip nepasimesti informacijos apie 5G sraute?

Apie tai DELFI TV laidos „Radikalus smalsumas“ autorė Goda Raibytė kalbėjosi Fizinių ir technologijos mokslų centro mokslininku, fizikos mokslų daktaru Sergejumi Orlovu ir Vilniaus universiteto Fizikos Fakulteto mokslininku Arnoldu Solovjovu.

Įrašas: DELFI TV

2020-08-03 DELFI TV „Radikalus smalsumas“, ved. Goda Raibytė

Lietuviški lazeriai garsina šalį visame pasaulyje

Lietuvoje kuriami ir vystomi lazeriai – sritis, kur esame pirmaujantys ir garsūs visame pasaulyje. Kas yra lazeris, kokius lazerius kuria mūsų šalies mokslininkai, kur lazeriai yra naudojami?

LRT Klasika radijo laidoje „Kosmoso departamentas” apie Fizinių technologijos mokslų centre (FTMC) mokslininkų kuriamus lazerius, vystomas lazerines technologijas pasakojo FTMC Lazerinių technologijų skyriaus vadovas dr. Gediminas Račiukaitis.

Įrašas: LRT mediatekoje (interviu su dr. G. Račiukaičiu nuo 19:40 iki 39:05)

2020-06-26 LRT Klasika „Kosmoso departamentas”, ved. S.Vegytė ir S. Bendžius

Kosmoso tyrinėjimai ir Visatos paslaptys

Kas yra Visata, kokias paslaptis slepia begalinės kosmoso erdvės ir kodėl mums taip rūpi visa tai sužinoti? Pasak Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) profesoriaus astrofiziko Vlado Vansevičiaus, gyvybės Žemėje, o kartu ir žmonių, ryšys su kosmosu nuo pat egzistavimo pradžios buvo ir yra gyvybiškai svarbus ir betarpiškas. Prieš keletą metų buvo atliktas įdomus tyrimas ir parodyta, kad net mėšlavabaliai ritindami savo rutuliukus orientuojasi pagal žvaigždes, o ką jau bekalbėti apie žmones. Ir nors ilgai mums aktualūs buvo tik Saulė, Mėnulis, žvaigždynai su padėtį keičiančiais šviesuliais, kartais pasirodančios kometos, akmenys ar geležies gabalai, krintantys iš dangaus skliauto, troškimas žinoti daugiau visą laiką varė žmoniją į priekį ieškant atsakymų į iki šiol keliamus klausimus.

Ar mes vieni esame Visatoje? Kur gyvena kitos civilizacijos? Ar galėsime kada nors gyventi kitoje planetoje? Kokia yra kosmoso misijų prasmė, ką žmonija jau žino apie Visatą? Apie tai skaitykite FTMC prof. V. Vansevičiaus interviu LRT.lt portale.

Daugiau: www.lrt.lt

2020-06-21 LRT.lt

Saulės energetika ir jos perspektyvos Lietuvoje

Saulės elektrinės – Lietuvai seniai nebe naujiena. Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Molekulinių darinių fizikos skyriaus vadovas, Lietuvos mokslų akademijos (LMA) tikrasis narys dr. Vidmantas Gulbinas sako, kad šiuo metu mūsų šalyje įrengta per 100 MW galios saulės elektrinių, kurios per metus pagamins apie 100 GWh elektros energijos. Tai yra beveik 1 proc. viso elektros energijos kiekio, kurio reikia Lietuvai. Pasak FTMC dr. V. Gulbino, vėjo elektrinės pagamina apie 15 kartų daugiau, tad jei vėjo ir saulės elektrinių galios būtų panašios, būtų labai naudinga naudoti tokį energijos gavybos tandemą.

Prieš kelis metus buvusios didžiulės saulės elektros supirkimo kainos paskatino saulės elektrinių plėtrą mūsų šalyje. Pastaruoju metu, sako FTMC mokslininkas, tokio tipo elektrinės smarkiai atpigo ir tampa finansiškai naudingos, net be valstybės dotacijų. Tad ar verta įsigyti saulės elektrinę, juolab, kad dabar tai padaryti labai paprasta, netgi gyvenant daugiabutyje? O gal dar palaukti, galbūt šio tipo elektrinių kaina dar sumažės? Ar galima tikėtis, kad saulės elektrinės ir toliau sparčiai pigs? Įvairius klausimus apie saulės energetikos plėtrą Lietuvos mokslų akademijos interneto svetainėje publikuotame straipsnyje aptaria FTMC dr. V. Gulbinas.

Daugiau: lma.lt

2020-06-16 Lietuvos mokslų akademija

„Mokslo sriuba” apie 5G ryšio poveikį sveikatai

Visuomenėje daugėja diskusijų apie 5G ryšio galimą poveikį sveikatai. FTMC fizikas dr. S. Orlovas LRT Plius laidoje „Mokslo sriuba” paaiškino, kas yra žalinga ir nekenksminga spinduliuotė: „Pasaulyje yra šimtai tūkstančių mobiliojo ryšio bokštų, bet nėra pastebėta, kad juos prižiūrintys specialistai dažniau sirgtų onkologinėmis ligomis.” – sakė mokslininkas.

Laidą žiūrėkite „Mokslo sriubos” įraše LRT.lt mediatekoje: lrt.lt

FTMC pertvarkomas iš biudžetinės į viešąją įstaigą

LR Vyriausybė pritarė Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) statuso keitimui iš biudžetinės į viešąją įstaigą. Teisinio statuso pakeitimas leis šiam valstybiniam mokslinių tyrimų institutui efektyviau skatinti aukštųjų technologijų pramonės plėtrą.

Daugiau: elta.lt, 15min.lt

2020-06-03 ELTA, 15min.lt

Apie vartojimo kultūrą ir „atnaujinimo” efektą

Naujienų portalas 15min.lt publikuoja FTMC dr. Sergejaus Orlovo komentarą, kurį inspiravo Kolumbijos mokslininkų atliktas, vartojimo kultūroje pastebimas „upgrade“ arba „atnaujinimo“ efekto tyrimas: ar žinia apie ateinantį naują produktą skatina žmoniją neatsakingai elgtis su savo mobiliaisiais telefonais?

Daugiau skaitykite: 15min.lt

2020-05-27 15min.lt

Mokslininkas apie lazerius: jeigu juos išjungtume, grįžtume į 19 amžių

Vargu, ar susimąstome, kiek daug dalykų šiandien neturėtume, jeigu 1960-aisiais JAV fizikas Theodoras Maimanas nebūtų sukūręs pirmojo pasaulyje lazerio. Apie tai, kaip lazerių technologijos pakeitė kasdienį gyvenimą ir kaip lietuviai tapo vienais geriausių šioje srityje, LRT.lt papasakojo Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Lazerinių technologijų skyriaus vadovas Gediminas Račiukaitis.

Daugiau skaitykite: 15min.lt

2020-05-26

„Karantino laboratorija”: kaip aptikti elektromagnetinę spinduliuotę ir pasigaminti EMS detektorių?

5G yra bevielio ryšio standartas, kuris informacijos perdavimui naudoja elektromagnetinę spinduliuotę (EMS). Naujienų portale „15min.lt” Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Fundamentinių tyrimų skyriaus dr. Sergejus Orlovas paaiškino, kas yra elektromagnetinės bangos/EMS spinduliuotė, kaip ji aptinkama ir pamokė, kaip namų sąlygomis pasigaminti EMS detektorių.

Daugiau skaitykite: 15min.lt

2020-05-19 15min.lt

Su džiaugsmu ir baime pasitinkami kvantiniai kompiuteriai ir 5G ryšys

Kas yra 5G ryšys ir ko tikimasi iš šios technologijos? Ar tikrai 5G ryšio bokštų skleidžiamos bangos kenks žmonių sveikatai? Kodėl 5G ryšio poveikį sveikatai galima prilyginti kavos poveikiui? Į šiuos ir kitus radijo stoties „LRT Klasika” laidos „Kosmoso departamentas”  klausimus atsakė Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) fizikos mokslų dr. Sergejus Orlovas.

Laidos įrašas: LRT mediateka (pokalbis su S. Orlovu - iki 21:25) 

2020-05-15 LRT Klasika radijo laida „Kosmoso departamentas”, ved. S. Bendžius ir S. Vegytė.

„Fizika prie kavos”: viskas apie hologramas

FTMC doktorantė, fizikė Mažena Mackoit-Sinkevičienė naujausioje LRT Plius laidos „Mokslo sriuba” rubrikoje „Fizika prie kavos” parengė įdomų pasakojimą apie hologramas. Tai - maži, blizgantys lipdukai, įprastai užklijuojami ant svarbių ir vertingų daiktų, siekiant apsaugoti juos nuo klastojimo: pvz., banko, asmens tapatybės kortelės yra su hologramomis. Reportaže iš Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) – viskas apie hologramas: kaip jos apsaugo nuo klastočių? Kur pranyko ankstesnės, mokslinės fantastikos autorių įsivaizduojamos hologramos - žmogaus dydžio projekcijos, leidžiančios bendrauti per atstumą?

Įrašas: lrt.lt 

FTMC dr. S. Strazdaitės fundamentinis tyrimas – aktualus visuomenei

Gegužės mėnesį prestižinis mokslinis žurnalas „Langmuir” publikavo unikalų Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) mokslininkės dr. Simonos Strazdaitės tyrimą: „Structure Determination of Hen Egg-White Lysozyme Aggregates Adsorbed to Lipid/Water and Air/Water Interfaces” / „Lizocimo agregatų, adsorbuotų lipidas/vanduo ir oras/vanduo fazių ribose, struktūrų nustatymas”. Taip pat žurnalo viršelyje spausdinama šio mokslinio tyrimo iliustracija, sukurta Simonos – pirmosios straipsnio autorės.

Apie žurnale paskelbtą fundamentinį mokslinį atradimą  bei FTMC Organinės chemijos skyriaus, Spektroelektrochemijos laboratorijos mokslininkės  dr. S. Strazdaitės kartu su kolegomis vystomus baltymų agregacijos tyrimus, padedančius gilinti žinias apie Alzheimerio, Parkinsono ir kitų neurodegeneracinių ligų gydymą paskelbė Lietuvos naujienų portalai.

Skaitykite:

lrt.lt / 2020-05-11 LRT.lt

15min.lt / 2020-05-09 15min.lt

15min.lt / 2017-06-02 15min.lt

FTMC mokslininkai - laidos „Mokslo sriuba” ekspertai: datavimas radioanglimi ir 5G mitai

„LRT Plius” televizijos laidoje „Mokslo sriuba” – aktualūs ir įdomūs reportažai su Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) mokslininkais. FTMC Masių spektrometrijos laboratorijos doktorantas Algirdas Pabedinskas pasakoja, kaip radioaktyviosios anglies datavimo metodu nustatomas įvairių objektų amžius. O FTMC Fundementinių tyrimų skyriaus dr. Sergejus Orlovas paaiškina mitus ir tiesą apie 5G ryšį.

Laidos įrašas: LRT mediatekoje

2020-05-10 LRT Plius „Mokslo sriuba”, ved. I. Kančys.

FTMC dr. S. Orlovas sklaido mitus, gaubiančius koronavirusą ir 5G ryšį

Žiūrėkite: tv.lrytas.lt

2020-05-01 „Lietuvos ryto televizijos" aktualijų laida „Nauja diena”, ved. I. Grinevičius.

Skaitykite: lrytas.lt

2020-04-30 lrytas.lt

Apsauginių veido kaukių efektyvumo tyrimai

Pasaulinės pandemijos COVID-19 metu FTMC Aplinkotyros skyriaus mokslininkai bendradarbiauja su Lietuvos vyrausybe ir teikia mokslinėmis išvadomis grįstas konsultacijas Lietuvos Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Ekstremalių sveikatai situacijų centrui.
FTMC mokslininkai ištyrė apsaugos nuo koronaviruso priemonių, medžiaginių ir chirurginių (medicininių) veido kaukių filtravimo efektyvumą kiekvienam aerozolio dalelių dydžiui. Tyrimo rezultatais ir FTMC mokslininkų rekomendacijomis su visuomene pasidalijo žiniasklaidos priemonės.

Skaitykite:

mokslolietuva.lt / 2020-04-28 „Mokslo Lietuva"

paninfo.lt / 2020-04-28 Panevėžio naujienų centras

Kuri lemputė šviečia geriau?

LRT televizijos laidoje „Vartotojų kontrolė" FTMC Fizikinių technologijų skyriaus mokslininko dr. Viktoro Vaičikausko patarimai, kaip išsirinkti tinkamiausias ir efektyviausiai šviečiančias lemputes.

Laidos įrašas: LRT mediatekoje (nuo 26:45 iki 45:10)

2020-04-27 LRT televizijos laida „Vartotojų kontrolė", ved. G. Mikalauskas

FTMC direktoriaus prof. G. Valušio interviu LRT Radijui

Prieš 10 metų, balandžio 2 d. Vilniuje, Saulėtekio slėnyje veiklą pradėjo Fizinių ir technologijos mokslų centras – FTMC. Apie šią svarbią sukaktį, FTMC istoriją, čia dirbančių mokslininkų pasiekimus, tarptautiniu mastu vertinamas veiklas, kūrybą ir kasdienius iššūkius FTMC direktoriaus prof. Gintaro Valušio pokalbis su žurnaliste Gabija Narušyte LRT Radijo laidoje „60 minučių“. Interviu taip pat pasakojama apie FTMC mokslininkų vykdomus terahercų (THz) mokslinius tyrimus, pritaikymą aukštųjų technologijų rinkose ir tiksliausio laiko Baltijos šalyse matavimus FTMC atominiais laikrodžiais.

Laidos įrašas: LRT.lt (nuo 32:30 iki 42:22)

2020 04 17  LRT Radijo laida „60 minučių“

Pokalbio kartojimas  - LRT Radijo laidoje „Ryto garsai”

Laidos įrašas: LRT.lt (nuo 59:06  iki 1:09:00)

2020 04 19 LRT Radijo laida „Ryto garsai”

FTMC narystė EARTO Valdyboje

Balandžio 3 d., penktadienį vakare po balsavimo EARTO Generalinėje Asamblėjoje paskelbta, kad FTMC direktorius akademikas Gintaras Valušis išrinktas EARTO Valdybos nariu.  „Tai ypatingas ir labai reikšmingas faktas ne tik FTMC bendruomenei, bet ir visai Lietuvai." - sakė prof. G. Valušis.

Skaitykite: Mokslo Lietuva

2020-04-07 „Mokslo Lietuva"

Iš FTMC tekstilės istorijos archyvų

Kaune įsikūręs FTMC Tekstilės padalinys sovietmečiu buvo vadinamas Lietuvos tekstilės pramonės institutu.  Čia dirbo verpėjai, audėjai, trikotažininkai, chemikai-apdailininkai, institutas bendradarbiavo ne tik su Kauno, bet ir kitų sovietinių respublikų tekstilės įmonėmis. Tuometinio tekstilės pramonės instituto mokslininkai kūrė ir tobulino novatoriškas medžiagas, skirtas Sovietų Sąjungos dailiojo čiuožimo čempionų kostiumams, kosmonautų aprangai ir net kosminio laivo „Buran“ apdailai.

LRT Plius laidoje „Stop juosta” – archyviniai video kadrai ir FTMC tekstilės mokslininkų dabartis, FTMC Tekstilės istorijos fragmentai, išlikę mokslininkės dr. Danguolės Sadeikienės, buvusios instituto darbuotojos, prisiminimuose. Taip pat laidoje - istorinės įžvalgos apie FTMC Tekstilės pastato architektūrą.

Laidos įrašas: LRT.lt

2020-03-29 LRT Plius „Stop juosta”

Tiksliausią laiką Lietuvoje skaičiuoja FTMC laboratorija

FTMC Laiko ir dažnio etalono laboratorija - vienintelė tikslaus laiko laboratorija visose Baltijos šalyse, atkurianti ir palaikanti realius, fizinius laiko signalus. Ši laboratorija skaičiuoja Lietuvos nacionalinį laiką dviem atominiais cezio laikrodžiais ir dalyvauja tarptautinio atominio laiko TAI (Temps atomique international) bei pasaulinio suderintojo UTC (Universal time coordinated) laiko formavime.

„FTMC – tiksliausio laiko Lietuvoje „virtuvė“, - sako FTMC Metrologijos skyriaus vadovas dr. Rimantas Miškinis. „Žinių radijo” laida „Ryto espresso” kalbėjosi su dr. R. Miškiniu apie tai, kas yra laikas, kaip jis tiksliai apskaičiuojamas ir kodėl dukart per metus persukame laikrodžius.

Laidos įrašas: ziniuradijas.lt

2020-03-27 „Žinių radijas” „Ryto espresso”, ved. A. Čiučiurkaitė

Energetikos ateitis: apie termobranduolinę sintezę

Pasak mokslininkų, šiuo metu vienu efektyviausių energijos išgavimų būdų laikoma energija, gaunama naudojant branduolines skilimo reakcijas. Tačiau sukurti branduolinės sintezės reaktorių – nelengva, nes nėra paprasta pamėgdžioti procesus, vykstančius žvaigždžių centruose. Taip sako jaunoji FTMC mokslininkė Mažena Mackoit-Sinkevičienė LRT Plius „Mokslo sriubos” rubrikoje „Fizika prie kavos”. Šįkart rubrikoje pasakojama apie termobranduolinę sintezę, TOKAMAK reaktorius ir kitas energijos išgavimo technologijas.

Laidos įrašas: LRT.lt

2020-03-15 LRT Plius „Mokslo sriuba”, ved. I.Kančys

Magiška fizika arba kaip tapti nematomu? 

FTMC jaunoji mokslininkė fizikė Mažena Mackoit Sinkevičienė LRT Plius laidos „Mokslo sriuba“ rubrikoje „Fizika prie kavos“ pasakoja apie pasaulio mokslininkų paieškas, eksperimentus ir pasiekimus, ieškant atsakymo į „amžinąjį“ klausimą: kaip realybėje užmaskuoti įvairius objektus, kad jie taptų nematomi? 

Rubrikos įrašas: Mokslo sriubos kanale

2020-03-01 LRT Plius „Mokslo sriuba”, ved. I. Kančys.

Prestižiniame mokslo žurnale – Lietuvos tyrėjų darbas 

Žurnalas „Applied Surface Science“ paskelbė Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Puslaidininkių optikos laboratorijos mokslo darbuotojo dr. Sauliaus Tumėno ir Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) mokslininkų fundamentinį tyrimą „Solvent Effects on Composition and Structure of Thiolipid Molecular Anchors for Tethering Phospholipid Bilayers“. Lietuvių mokslinė publikacija, paskelbta aukščiausią pasaulyje citavimo reitingą (IF) šių tyrimų srityje turinčiame tarptautiniame žurnale, sulaukė didelįo pasaulinio mokslo bendruomenės susidomėjimo ir aukštų įvertinimų.

Tai - naujausias FTMC ir VU mokslininkų bendradarbiavimo rezultatas, atskleidžiantis, kaip vyksta biologinių molekulių savitvarka bei įrodantis, kad netvarka ir chaosas, dažnai laikomi negatyviais reiškiniais, gali būti naudingi.

FTMC dr. S. Tumėnas, šios mokslinės publikacijos pirmasis autorius, džiaugiasi, kad „Saulėtekio slėnyje” sukurta mokslinė ir technologinė infrastruktūra, FTMC ir VU GMC bendradarbiavimas, suteikia Lietuvos mokslininkams puikias galimybes kurti tarptautinio lygio mokslą:

„Mano, kaip fizikos mokslų atstovo, interesas buvo nauji objektai. Šiuo atveju tai buvo nauji biologiniai objektai, kurių tyrinėjimuose aš mačiau savo indėlį, nes esu optinių metodų specialistas, o FTMC turima optinė įranga suteikė mūsų grupei reikalingas technines galimybes. Neabejoju, kad šioje erdvėje gimusios idėjos dar ne kartą bus įvertintos pasaulyje.”  

Daugiau skaitykite: LRT.lt 

2020-02-03

Fotonika – kas tai? 

Mokslininkai apskaičiavo, jog iki 80 proc. informacijos apie mus supančią aplinką mes gauname šviesos pavidalu. Tad sausio mėn. LRT Plius laidos „Mokslo sriuba” rubrikoje „Fizika prie kavos” FTMC doktorantė fizikė Mažena Mackoit Sinkevičienė pasakoja, kas yra fotonika, kaip vyksta informacijos perdavimas šviesos pavidalu ir kodėl XXI amžius vadinamas fotonikos amžiumi. 

Laidos įrašas: LRT mediatekoje (rubrika „Fizika prie kavos” – nuo 15:09 iki 22:15)

2020-01-26 LRT Plius „Mokslo sriuba”, ved. I. Kančys.

Apie lazerinių technologijų dabartį ir perspektyvas

Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Lazerinių technologijų skyriaus mokslininkas ir Lietuvos mokslų akademijos Jaunosios akademijos (LMAJA) pirmininkas dr. Mindaugas Gedvilas lazerinio mikroapdirbimo technologijų laboratorijoje dirba su 2,5D struktūrų formavimo technologijomis, lazerinio medžiagų „šalinimo” būdu išgauna įvairių neorganinių paviršių mikro ir nano struktūras. Laboratorijoje su kolegomis dr. M. Gedvilas ieško būdų, kaip optimaliau ir efektyviau išnaudoti lazerių spinduliuotės energiją. 

„Verslas nuo mokslo skiriasi tuo, kad pirmajam įdomus tik teigiamas rezultatas, o antrajam tiek teigiamas, tiek neigiamas rezultatas yra lygiaverčiai.” – sako FTMC mokslininkas. 

Pokalbį su FTMC dr. M. Gedvilu ir VU Fizikos fakulteto Lazerinių tyrimų centro dr. M. Malinausku  apie mokslininkų darbus, vystant bei kuriant naujausias lazerines technologijas, skelbia „Respublika” ir „Vakarų ekspresas”. 

Daugiau skaitykite: ve.lt

2020-01-19

Klimato kaita didina „išmaniosios” tekstilės poreikį 

LRT televizijos laidoje „Vartotojų kontrolė” Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Tekstilės medžiagų fizinių-cheminių tyrimų skyriaus vadovė dr. Vitalija Rubežienė pasakojo apie klimato kaitos iššūkius mokslininkams, kuriantiems „išmaniąją” tekstilę, FTMC vykdomus šios srities tyrimus ir tekstilės inovacijas. Taip pat patarė, kaip išsirinkti kokybišką ir funkcionalią aprangą, saugančia nuo lietuviškų darganų bei šalčių.

Laidos įrašas: LRT mediatekoje (nuo 26:23 iki 50:42) 

2020-01-20 „Vartotojų kontrolė”, ved. G. Drukteinis

Apie datavimą radioaktyvios anglies metodu: kiek metų mamutui? 

„Žinių radijui“ FTMC Masių spektrometrijos laboratorijos inžinierius, doktorantas Algirdas Pabedinskas ir FTMC projektų vadovas Julius Paužolis pasakojo apie FTMC atliekamus įdomius mokslinius tyrimus - datavimą radioaktyvios anglies metodu. Naudodami moderniausią aparatūrą – greitintuvo masių spektrometrą, FTMC mokslininkai šiuos tyrimus atlieka tiksliausiai Baltijos šalyse. 

Kam ir kodėl reikalingas datavimas radioaktyvia anglimi? Kaip ir kiek tiksliai veikia šis mokslinių tyrimų metodas?

Atsakymai į visus klausimus apie datavimą radioanglimi ir pasakojimai apie įdomiausius FTMC mokslininkų komandos radioanglimi datuotus objektus: urvinio liūto kaukolę, Šiaurės Jakutijos mamutą ir kt. – „Žinių radijo” laidoje „Skaitmeniniai horizontai“.

Laidos įrašas: Žinių radijo interneto svetainėje 

2020-01-09 „Žinių radijas” „Skaitmeniniai horizontai”, ved. L. Keraitis 

Ar Australijos gaisrų liepsnos matomos iš kosmoso?

Pasaulio žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose plintant katastrofos Australijoje vaizdams, ypatingo populiarumo sulaukė iliustracija, kurioje matomas liepsnų apimtas žemynas, tačiau tai - pagal NASA duomenis kompiuterinės grafikos priemonėmis sukurtas paveikslėlis.

LRT FAKTAI kartu su astrofiziku, Fizinių ir technologijos mokslų centro vyriausiuoju mokslo darbuotoju dr. Kastyčiu Zubovu aiškinosi, kaip atsirado ši iliustracija ir kodėl ji klaidina, kam naudojamos kompiuteriu sukurtos nuotraukos, kas skatina jų masinį plitimą ir ar matytume Lietuvoje kilusį gaisrą iš kosmoso.

Daugiau skaitykite: LRT.lt

2020-01-07

Lietuvos mokslininkai 2019 m. – pasaulio žiniasklaidos dėmesys termostatui, nauji genai ir šalies vardo garsinimas

Lietuviams mokslininkams praėję metai buvo tikrai nenuobodūs. LRT portale pristatytame Lietuvos mokslininkų pasiekimų 2019 metais sąraše - dvi FTMC mokslininkų grupės.

Pirmieji pasaulyje

Žurnalas „Scientific reports“ spalio mėnesį paskelbė Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) dr. Arūno Stirkės vadovaujamos komandos: dr. Raimondos Celiešiūtės-Germanienės, dr. Aurelijaus Zimkaus, prof. Nerijos Žurauskienės, dokt. Povilo Šimonio, Aldo Dervinio, prof. Arūno Ramanavičiaus bei prof. Sauliaus Balevičiaus – mokslinį straipsnį „Ryšys tarp mielių sienelės porėtumo ir membranos permeabilizacijos po impulsinio elektrinio lauko poveikio“.

„Esminis šio mokslinio tyrimo tikslas – membranos ir sienelės, dviejų svarbių ląstelės barjerinių funkcijų tarpusavio sąveikos tyrimas. Naudodami skirtingas mokslines metodikas mielių (Saccharomyces cerevisiae) ląstelės sienelės ir membranos tyrimams, aiškinomės jų tarpusavio ryšius, kaip kinta šių sistemų pralaidumas ir atsistatymas po poveikio impulsiniu elektros lauku“, – aiškino Bioelektrinių reiškinių laboratorijos vadovas dr. Arūnas Stirkė.

Nepagydomų ligų gydymas

Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Molekulinių darinių fizikos skyriaus mokslininko dr. Aurimo Vyšniausko mokslinį straipsnį publikavo vienas geriausių tarptautinių chemijos mokslų žurnalų „Chemistry: A European Journal“. Be to, straipsnio iliustracija buvo išspausdinta ant šio žurnalo viršelio.

„Tai yra svarbus mano mokslinių tyrinėjimų šia tema įvertinimas. Reikšmingas pripažinimas, kad mūsų komandos pirmąkart pasaulyje moksliniais eksperimentais pagrįstos išvados apie fluorescuojančius klampos sensorių procesus yra unikalus mokslinis atradimas, – sakė FTMC chemijos mokslų daktaras A. Vyšniauskas. – Šios naujausios mūsų išvados apie fluorescuojančių klampos sensorių molekulėse vykstančius procesus – žingsnis į civilizacijos epidemijomis vadinamų ligų, pvz., Alzheimerio, diabeto gydymą.“

Daugiau skaitykite: LRT.lt

2019-12-25

Lietuvos mokslininkai pirmieji pasaulyje nustatė unikalų ląstelės membranos ir sienelės tarpusavio ryšį

Žurnalas „Scientific reports” spalį publikavo Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) dr. Arūno Stirkės vadovaujamos komandos: dr. Raimondos Celiešiūtės-Germanienės, dr. Aurelijaus Zimkaus, prof. Nerijos Žurauskienės, dokt. Povilo Šimonio, Aldo Dervinio, prof. Arūno Ramanavičiaus bei prof. Sauliaus Balevičiaus mokslinį straipsnį „Ryšys tarp mielių sienelės porėtumo ir membranos permeabilizacijos po impulsinio elektrinio lauko poveikio“.

Po nuoseklių mokslinių tyrinėjimų, kurių rezultatus paskelbė žurnalas „Scientific reports“, FTMC mokslininkai pirmieji pasaulyje nustatė naują, moksliniais eksperimentais pagrįstą faktą: ląstelės sienelės ir membranos pralaidumo funkcijas sieja labai glaudus tarpusavio ryšys. 

Apie šiuos unikalius mokslinių tyrinėjimų rezultatus – pokalbis su FTMC Funkcinių medžiagų ir elektronikos skyriaus Bioelektrinių reiškinių laboratorijos vadovu dr. Arūnu Stirke portale lrt.lt. 

Daugiau skaitykite: LRT.lt

2019-12-10

Kas yra ir kaip veikia 5G technologija? 

Pastaruoju metu visuomenei kyla vis daugiau klausimų: kaip veikia 5 G ryšys ir koks galimas šios, naujausios bevielio ryšio technologijos poveikis?

Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) mokslininkas dr. Sergejus Orlovas suprantamai paaiškino 5G ryšio veikimo principus ir atsakė į aktualius klausimus apie elektromagnetinę spinduliuotę. 

Daugiau skaitykite: lrytas.lt 

2019-12-10

Apie fizikos dėsnius balete 

Kartą per mėnesį LRT laidos „Mokslo sriuba” rubrikoje „Fizika prie kavos” apie įvairiausius fizikos reiškinius suprantamai ir aiškiai pasakoja FTMC doktorantė Mažena Mackoit-Sinkevičienė. 

Gruodžio mėnesio „Fizika prie kavos” aiškinasi baleto fiziką: kaip ir kodėl balerinai pavyksta atlikti vieną sudėtingiausių baleto judesių - „fouetté” (pranc. fouetter – plakti).

Šis klasikinio šokio judesys, atliekamas dvejopai: balerina daro 45 laipsnių ar 90 laipsnių posūkį pakelta koja su pozos pakeitimu (iš en face į arabesque) arba sukasi 360 laipsnių kampu vietoje, ant vienos kojos, sulenkdama ir ištiesdama antrąją. Yra baletų, kuriuose balerina fouetté atlieka, tai yra, sukasi aplink savo ašį nesustodama net 32 kartus!

Kaip ir kokie fizikos dėsniai veikia šių sukinių metu? 

Vaizdo įrašas: Mokslo sriuba

Daugiau skaitykite: LRT.lt

2019-12-08 LRT „Mokslo sriuba”, ved. I. Kančys 

Terahercinės spinduliuotės moksliniai tyrimai ir pritaikymo galimybės 

Mokslininkai teigia, kad terahercinė spinduliuotė - elektromagnetinės bangos, taip pavadintos pagal sąvoką „terahercinis dažnis”. Ši, palyginti dar nedaug įsisavinta mokslinių tyrinėjimų sritis, yra dar viena priemonė, padedanti geriau pažinti, net „kiaurai permatyti” pasaulį. Nes teraherciniai spinduliai „peršviečia” ne tik betoną, bet ir kai kurias kitas medžiagas. 

Lietuvos mokslininkai stengiasi sukurti galingesnius spinduliuotės šaltinius ir jautresnius imtuvus, praplėsti terahercinių impulsų spinduliuotės spektrą, padidinti veiksmingumą, ieško naujų pritaikymo galimybių. 

Trumpi, bet galingi terahercinės spinduliuotės impulsai gali suardyti dvigubą DNR spiralę ir paskatinti baltymų, kurie padeda ląstelei sutaisyti šiuos pažeidimus, sintezę. Manoma, kad šie atradimai padės sukurti inovacinius onkologinių ligų gydymo metodus, teraherciniais spinduliais veikiant vėžines ląsteles. 

LRT Plius laidoje „Smalsumo genas” Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Ultrasparčiosios optoelektronikos laboratorijos dr. Ramūnas Adomavičius - apie tai, kaip ypatingos terahercinių spindulių savybės pritaikomos kosmose, medicinoje, aplinkotyroje ir kitose srityse. 

Laidos įrašas: LRT mediatekoje 

2019-12-07 LRT Plius „Smalsumo genas”, ved. R. Maskoliūnas

Saulės šviesa – atsinaujinančios energetikos šaltinis 

Kol kas žmonija sugeba panaudoti vos tūkstantąją dalį mums nemokamai tiekiamos saulės energijos.  Mokslas teigia: jei bent kelis procentus saulės šviesos pavyktų paversti energija, nebereikėtų jokių kitų šaltinių.

Saulės energijos techologijų srityje pirmauja ne taip seniai pasirodę perovskitiniai saulės elementai. Pasak juos kuriančių mokslininkų,  inovatyvūs perovskitiniai elementai konkuruoja dėl efektyvumo su pasaulyje jau įsitvirtinusiomis šios srities technologijomis. 

Fizinių ir technologijos mokslų (FTMC) Fotoelektronikos laboratorijoje prof. Vidmantas Gulbinas kartu su kolegomis analizuoja organiniuose, perovskitiniuose saulės elementuose vykstančius procesus, kuria ir plėtoja modernius optinius bei elektrinius elementų tyrimų metodus.

Pasak perovskitų saulės elementus tobulinančių mokslininkų, šiems, našesniems, elementams būdingos klasikinių puslaidininkių savybės – geriau sugeriama šviesa, krūvininkai atsiskiria savaime, todėl efektyvumas siekia 24 proc.

Taip pat organinių ir perovskitinių elementų gamyba bei instaliavimas kainuoja mažiau, o tai leidžia sumažinti saulės energijos kainą.

Dar vienas svarbus žingsnis šių, naujos kartos saulės elementų masinės gamybos link - efektyvių selektyvių kontaktinių sluoksnių vystymas. 

LRT Plius laidoje „Smalsumo genas”  FTMC prof. Vidmantas Gulbinas pasakoja apie ekologiškesnių, inovatyviausių saulės elementų savybes ir pritaikymo galimybes ateities energetikoje. 

Laidos įrašas: LRT mediatekoje (nuo 13:42 iki 25:55) 

2019-11-30 LRT Plius „Smalsumo genas”, ved. R. Maskoliūnas

Mokslininkai sklaido mitus apie mikrobangų krosnelių ir 5G ryšio poveikį

Paplitus mikrobangų krosnelėms, atsirado daug mitų apie jų naudojamų elektromagnetinių bangų žalą. Vienas keisčiausių tokių mitų: žiūrėjimas į veikiančią mikrobangų krosnelę kenkia smegenims ir akims. Tad nenuostabu, kad atsiradus mobiliesiems telefonams, o dabar 5G ryšiui, visuomenėje gausu ir gąsdinančių mitų.

Apie mikrobangų ir bevielio ryšio poveikį FTMC Mikrobangų laboratorijos vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Paulius Ragulis ir FTMC Bioelektrinių reiškinių laboratorijos vadovas dr. Arūnas Stirkė - portale delfi.lt.

Daugiau skaitykite: delfi.lt

2019-12-01

Kartu su mokslininkais kuria išmanias apsaugines kojines

FTMC Tekstilės technologijų skyrius, vadovaujamas dr. Aušros Abraitienės, kartu su viena didžiausių kojinių gamybos įmonių „Vegateksa”, kuria išmaniąsias apsaugines kojines.

Daugiau skaitykite: lrytas.lt

2019-11-22

Mokslininkai pateikė dirvožemio tyrimų išvadas po gaisro Alytuje

Dr. Steigvilės Byčenkienės vadovaujami Aplinkotyros skyriaus mokslininkai pateikė visuomenei dirvožemio, surinkto Alytaus padangų gamyklos gaisravietės aplinkoje, tyrimų išvadas. 

Daugiau skaitykite: lrytas.lt

2019-11-21

Amžių skaičiuojantys mokslininkai – apie 800 m. ešeriuką, klastotes, atominės taršą ir latvišką rąstą

Kada ir kur gyveno žmogus ar gyvūnas, kurio palaikus aptiko archeologai? Originalas ar klastotė yra viduramžių dailės kūrinys arba iš prosenelio grafo paveldėtas krėslas? Kiek pasikeitė radioaktyvumas neveikiančios atominės jėgainės aplinkoje ir ar galima valgyti ten sugautą žuvį? – atsakymus į sudėtingiausius klausimus randa mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Masių spektrometrijos laboratorijos komanda.

Daugiau skaitykite: LRT.lt

2019-11-18

Medžiagų inžinerijos mokslininkų inovacijos

Medžiagų inžinerija – pastaraisiais metais vienas populiariausių terminų. Mokslininkai vis dažniau manipuliuoja medžiagų molekulėmis ir atomais, keisdami medžiagų savybes ir kurdami naujas medžiagas. Šios „išmaniosios” mokslinės inovacijos pritaikomos įvairiausių procesų kontrolei ir diagnostikai. 

Apie tai LRT Plius laidoje „Smalsumo genas" - Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Optoelektronikos technologijų laboratorijos mokslininkai dr. Renata Butkutė ir dr. Jan Devenson.

Laidos įrašas: LRT mediatekoje

2019-11-16 LRT Plius „Smalsumo genas“, ved. R. Maskoliūnas 

Bendras verslo ir mokslo projektas pranašauja perversmą mažų lazerių srityje

Labai mažų trimačių daiktų ir mechaninių įrengimų detalių konstravimu ir staklių jų gamybai kūrimu užsiimanti UAB „Femtika“ kartu su Fizinių ir technologijos mokslų centru (FTMC) kuria optinius elementus, kurie pagerintų mažųjų lazerių kokybę keleriopai.

Daugiau skaitykite: lrytas.lt

2019-11-14

Šilutiškis mokslininkas faktais pildo tuščius istorijos lapus / Šilutiškis dirba su istoriją keičiančiais mokslininkais: nustatė ir 33 tūkst. metų urvinio liūto amžių

Pokalbis su FTMC „VilniusRadiocarbon“ komandos nariais dr. Ž. Ežerinskiu ir doktorantu A. Pabedinsku – pamario laikraštyje „Šilutės naujienos“.

Daugiau skaitykite: „Šilutės naujienų“ interneto svetainėje

2019-11-11

Daugiau skaitykite: lrytas.lt

2019-11-15

Kas yra turbulencija ir kodėl ji vadinama „seniausia neišspręsta fizikos mįsle"?

LRT laidos „Mokslo sriuba" lapkričio mėn. rubrikoje „Fizika prie kavos” apie turbulenciją pasakojo FTMC jaunoji mokslininkė Mažena Mackoit-Sinkevičienė.

Vaizdo įrašas: „Mokslo sriubos" kanale

2019-11-07 LRT „Mokslo sriuba", ved. I. Kančys 

Ką parodė ir kam rūpi pirmieji Alytaus dirvožemio tyrimai?

Aplinkotyros skyriaus mokslininkai su visuomene pradeda dalintis FTMC atliekamų tyrimų rezultatais. FTMC dr. Steigvilė Byčenkienė pristato pirmuosius Alytaus padangų perdirbimo gamyklos apylinkių dirvožemio mėginių tyrimus.

Laidos įrašas: Žinių radijo interneto svetainėje

2019-11-06 06:05, Žinių radijas „Ryto espresso”, ved. A. Čiučiurkaitė

Info diena: Chemijos premija - už ličio jonų baterijas

Spalio 9-ąją Karališkoji Švedijos Mokslų Akademija paskelbė Nobelio Premijos laureatus chemijos srityje. Jais tapo profesoriai John B. Goodenough (Teksaso Universitetas Austine, JAV), M. Stanley Whittingham (Binghampton‘o Universitetas, JAV) ir Akira Yoshino (Meijo Universitetas ir Asahi Kasei Korporacija, Japonija). Šių metų prizas paskirtas už „ličio jonų baterijų išvystymą“.

Šiuo metu FTMC Energijos elektrocheminės konversijos laboratorijoje dr. Lino Vilčiausko vadovaujamoje grupėje vystomos kiek kitokios - natrio jonų baterijų technologijos, kuriose stengiamasi atsisakyti ne tik kobalto, bet net ir pačio ličio, kurio kiekis Žemėje irgi yra gana ribotas. Tačiau ir šie darbai labai tampriai susiję su šiuometiniais Nobelio chemijos premijos laureatais. Įdomu tai, kad laboratorijos darbuotojai yra tiesiogiai bendradarbiavę su neeiline mokslo pasaulio asmenybe prof. Goodenough’u.

Apie tai - dr. Lino Vilčiausko interviu.

Vaizdo įrašas: lnk.lt

2019-10-09 „Info diena" Info TV, ved. Viktoras Jakovlevas

MOKSLO SRIUBA. Plokščios žemės teorija ir Europos kosmoso muziejus Nyderlanduose

Naujojo „Mokslo sriubos" pažinimo sezono pirmoje laidoje - „plokščiažemininkų baubu" tituluojamas dr. Sergejus Orlovas ir dokt. Maženos Mackoit Sinkevičienės kuriama nauja rubrika „Fizika prie kavos".

Vaizdo įrašas: LRT mediateka

2019-10-06 Mokslo sriuba, ved. Ignas Kančys

Šie tyrimai gali padėti daugiau sužinoti apie ląsteles ir nepagydomas ligas

Fizinių ir technologijų mokslų centre darbuojasi mokslus Oksforde ir Imperatoriškajame Londono koledže baigęs dr. Aurimas Vyšniauskas. Jis sako, kad šiandien bet kokia nauja informacija apie ląsteles yra aukso vertės. O jo moksliniais eksperimentais paremtos išvados ir leidžia daugiau apie ląsteles suprasti. 

Vaizdo įrašas: Mokslo mygtukas

2019-09-28 Žinių radijas, ved. Aušra Jurgauskaitė, Vaidas Markelevičius

Vilniuje - lenkų ir lietuvių mokslininkų susitikimas

FTMC direktorius prof. Gintaras Valušis ir konferencijos organizatorės dr. Renata Karpič, dokt. Mažena Mackoit-Sinkevičienė papasakojo apie Lietuvos ir Lenkijos fizikos ir technologijos dirbtuves.

Daugiau skaitykite: Wilnoteka.lt

2019-09-26

Lenkijos ir Lietuvos fizikos ir technologijos dirbtuvės: tai tiltas tarp Vilniaus ir Varšuvos

Radijo stoties „Znad Wilii” svetainėje - apie rugsėjo 26-27 d. FTMC ir Lenkijos ambasados organizuotą abiejų šalių fizikos mokslininkų konferenciją-dirbtuves.

Daugiau skaitykite: „Znad Wilii” portale

2019-09-26

Lietuvos mokslininkai pasaulį nustebino unikaliu atradimu, padėsiančiu gydyti nepagydomas ligas

Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Molekulinių darinių fizikos skyriaus mokslininko dr. Aurimo Vyšniausko mokslinį straipsnį publikavo vienas geriausių tarptautinių chemijos mokslų žurnalų „Chemistry: A European Journal“. Be to, straipsnio iliustracija buvo išspausdinta ant šio žurnalo viršelio.

Po studijų prestižiniuose universitetuose Oksforde ir Londone mokslininkas pasirinko Lietuvą ir atradimais suteikia vilties sergantiems.

Daugiau skaitykite: LRT portale, Delfi.lt

2019-09-09

Rugpjūčio pradžioje Fizinių ir technologijos mokslų centras (FTMC) priimtas į Europos Mokslinių tyrimų ir technologijų organizacijų asociaciją (EARTO). Apie šio įvykio reikšmę Lietuvos mokslo pasauliui -  FTMC direktoriaus prof. Gintaro Valušio interviu LRT radijo laidoje „Ryto garsai":

„Mokslas visuomet turi būti priekyje. Mokslinė inovacija yra ta, kuri remiasi naujausiomis mokslo žiniomis. Mūsų darbas – jas sugeneruoti. O įdomiausia tai, kad ne visas mokslas, bet tik dalis jo tampa verslu. (…) Yra du visiškai skirtingi požiūriai, kaip mokslą paversti verslu ir kaip verslui rūpi mokslas. Jeigu verslas teigia, kad jiems sąlygas diktuoja rinka, mokslininkai - įsitikinę, kad geriausia rinka ta, kuri dar neegzistuoja. Kai kuri naują prietaisą, niekada nežinai, kiek jis turės įtakos ir kokią rinką jis turės. Tą rinką reikia išrasti, turime nuspėti ją 5-10 metų į priekį. Mes generuojame ateities verslą. (…) Mokslas yra ieškojimo būdas, ne rinka. Tai yra supratimas, kurio tik dalis gali tapti produktais. Sakykime, dalis fizikos yra graži fizika, o kita - nėra tokia graži, bet ji gali būti labai naudinga.”

Kokius naujus kelius mūsų mokslininkams atveria narystė EARTO?
Kaip vertinamas FTMC pasaulio aukščiausio lygio mokslo centrų veiklos kontekste?
Kokios ateities aukštosios technologijos jau šiandien kuriamos FTMC?
Ir kodėl mokslininkui geriausia rinka  - yra ateityje?

Įdomiai ir aktualiai apie FTMC mokslininkų darbo iššūkius, žavesį, aukščiausio lygio mokslo žinių generavimą bei sinergijas su verslu – prof. Gintaras Valušis ir LRT „Ryto garsai”.

Klausykite pokalbio LRT mediatekoje nuo 01:20:23 iki 01:37:40

2019-08-04 LRT radijas

LRT Plius laidoje „Kultūros diena“ FTMC astrofizikas  dr. Kastytis Zubovas kalba apie juodųjų skylių tyrinėjimus ir kodėl svarbu dalytis šių tyrinėjimų rezultatais su visuomene.

Manoma, kad mūsų galaktikoje žvaigždinės masės tipo juodųjų skylių yra apie 100 milijonų. Tai – vienas iš dviejų juodųjų skylių tipų. Kol kas žvaigždinės masės juodosios skylės aptiktos tik dvinarėse sistemose, tai yra poroje su įprasta žvaigžde. Tokių, pavienių juodųjų skylių, atlikdami sudėtingus stebėjimus ir tyrimus, šiuo metu ieško Lietuvos ir Lenkijos mokslininkai.

Apie tarptautinio kosmoso tyrėjų veiklą ir bendradarbiavimo svarbą žiūrėkite LRT Plius „Kultūros dienos“ reportažo įrašą (nuo 04:45 iki 08:25 ):

https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000073271/kulturos-diena-marijampoleje-jau-sesta-karta-vykstantis-ypatingas-meno-simpoziumas

„Mokslo sriuba". Visiškas kosmosas su astrofiziku dr. Kastyčiu Zubovu

Astrofiziko, tinklaraščio konstanta.lt autoriaus dr. Kastyčio Zubovo kas-dvisavaitiniai podcast'ai apie kosmoso naujienas.

Laidų įrašai:
Visiškas kosmosas: Encelado vandenynas ir paslėptos aktyvios galaktikos
Visiškas kosmosas: raibuliuojanti galaktika
Visiškas kosmosas: potvyniai Veneroje ir tarpžvaigždinės kometos
Visiškas kosmosas: Ultima Thule ir juodosios skylės

Lietuvos mokslininkų tyrimai garsina šalies vardą: nuo ankstyvos vėžio diagnostikos iki apsaugos oro uostuose

FTMC Terahercų fotonikos laboratorijoje dirbantys fizikai siekia sukurti efektyvius šaltinius, kurie padėtų dar geriau pažinti kitas medžiagas, sugaudyti vėžines ląsteles ar tiesiog nepraleisti pavojingos pašto siuntos.

Daugiau skaitykite: LRT portale

2019-06-17 LRT.lt

Lietuvoje įkurta Mokslinių tyrimų ir technologijų organizacija telks taikomojo mokslo potencialą

Trys šalies mokslo tyrimų centrai įkūrė Mokslinių tyrimų ir technologijų organizaciją (angl. Research and technology organization – RTO), kuri veiks asociacijos teisėmis telkdama šalies taikomojo mokslo potencialą ir plėsdama aukštos pridėtinės vertės pramonės sektorių.

Daugiau skaitykite: delfi.lt, smm.lt

2019-06-04

Laida „IT+" ir Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) inovacijų vadybininkas Karolis Stašys tarptautinėje inžinerinės pramonės parodoje „Balttechnika 2019”.

Apie FTMC pasaulinę lyderystę inovatyvių cheminių dangų technologijų srityje ir centro mokslininkų užsibrėžtą tikslą: pirmiesiems į kosmosą iškelti naujo tipo lietuviška saulės baterijas!

Taip pat  - apie mokslo inovacijų ir technologijų kelią į verslo rinką: atžalines kompanijas, licencijas ir kt. 

Laidos įrašas: IT+ facebook paskyroje

2019-05-31 IT+

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) Biotechnologijos instituto prof. Virginijaus Šikšnio vadovaujami darbuotojai kartu su Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) specialistais sukūrė platformą, skirtą pavienių molekulių tyrimams. Tokių tyrimų dėka galima identifikuoti ir charakterizuoti atskiras to paties baltymo ar jo komplekso su DNR molekulių populiacijas, kurios pasižymi skirtingomis savybėmis.

Sukurtas metodas aprašytas prestižiniame mokslo žurnale „Langmuir” ir jau sulaukė tarptautinio dėmesio kaip metantis iššūkį iki šiol pasaulyje vyravusiam tokio tipo pavienių molekulių tyrimo metodui - „DNR užuolaidoms”.

VU GMC turėjo tyrimų objektus – su DNR sąveikaujančius baltymus, tuo tarpu fizikai iš FTMC turėjo reikiamas kompetencijas bei įrangą jiems tyrinėti. Sujungus bendras pajėgas sukurta nauja pavienių baltymų ir DNR kompleksų molekulių tyrimų platforma.

Kaip pastebi metodo kūrėjai, anksčiau norint atlikti pavienių molekulių tyrimus tekdavo vykti į užsienio laboratorijas, reikėdavo  papildomų lėšų kelionėms. Dabar tereikia nueiti kelis žingsnius nuo vieno pastato į kitą. Tai puikus geros kaimynystės tarp mokslinių įstaigų pavyzdys, kurio dėka visi kartu žengiame naujus žingsnius mokslo pasaulyje.

Mokslininkai turi ateities planų, susijusių su jų sukurtu metodu. Ketinama tirti ir kitus objektus, tokius kaip CRISPR-Cas sistemos, prie kurių atradimo ženkliai prisidėjo prof. V. Šikšnys su kolegomis, ir kurios sukėlė tikrą genomų redagavimo revoliuciją.

Daugiau skaitykite: Pavienių molekulių tyrimai – Lietuvos mokslininkai ir vėl nustebino pasaulį

2019-05-23 LRT.lt

LRT dokumentiniame filme „Lietuvos mokslininkai“ - prof. Arūnas Krotkus

LRT dokumentiniame filme „Lietuvos mokslininkai“ - FTMC Optoelektronikos skyriaus mokslininkas, akademikas prof. habil. dr. Arūnas Krotkus.

Tiria tai, ko neapskaičiuotų Jūsų kompiuteris

Fizinių ir technologijos mokslų centro Elektroninės struktūros teorijos laboratorijos vadovas dr. Audrius Alkauskas sako, kad dažnai visuomenės lūkesčiai moksliniams pasiekimams yra labai dideli, o tai mokslui nėra naudinga.

Pats jis tiria tai, ko nepajėgus apskaičiuoti įprastas kiekvieno iš mūsų namuose esantis kompiuteris. 

„Grupė naudoja ir vysto modernius elektroninės struktūros skaičiavimo metodus, paremtus tankio funkcionalo teorija, spręsti svarbiems opto-elektronikos ir kvantinio informacijos apdorojimo klausimams“, – rašoma Fizinių ir technologijos mokslų centro puslapyje. Skamba painiai? Iš tikrųjų viskas gali būti paaiškinta paprasčiau, dar prieš mums pradedant filmuoti, sakė mokslininkas.

Vaizdo įrašas: Mokslo mygtukas. Tiria tai, ko neapskaičiuotų Jūsų kompiuteris

2019-05-11 10:00 Žinių radijas, ved. Aušra Jurgauskaitė, Vaidas Markelevičius

Fizinių ir technologijos mokslų centro laboratorijos specialiame naujienų portalo DELFI ir fotografo Mariaus Jovaišos projekte

„Neregėta Lietuva“ - FTMC:
https://www.delfi.lt/apps/neregeta-lietuva/ftmc/

Vieno HD raiškos paveiksliuko perdavimas iš Marso į Žemę gali užtrukti valandas. Ko reikia, kad turėtume greitą internetą kosmose? FTMC mokslininkas dr. Sergejus Orlovas „Mokslo sriuboje“ papasakojo apie lazerinę komunikaciją.

Laidos įrašas: LRT mediatekoje (nuo 08:18)

2019-04-20 12:00 LRT Televizija, ved. Ignas Kančys

Lazerinių ir inžinerinių technologijų klasteris (LITEK) apjungia įvairias įmones bei organizacijas, veikiančias lazerinių ir su jomis susijusių inžinerinių technologijų srityse. LITEK nariais yra Fizinių ir technologijos mokslų centras, Fizikos instituto mokslo ir technologijų parkas (klasterio koordinatorius), įvairios MVĮ, vystančios ir plėtojančios optomechaninių komponentų gamybą, optines dangas, metalo apdirbimą, 3D spausdinimą, prototipų kūrimą, lazerinių sistemų kūrimą, apdirbimo sistemų montavimą ir kt. Šiuo metu LITEK vienija 17 įmonių, kurios savo išradimais ir gaminiais garsina Lietuvą visame pasaulyje.

Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Lazerinių technologijų skyriaus mokslininkas, MB „Lazerinės fabrikavimo technologijos“ vadovas dr. Karolis Ratautas sukūrė technologiją, kuria jau susidomėjo, ir dėl jos pasirašytos bendradarbiavimo bei konfidencialumo sutartys, su tokiais gigantais kaip „MacDermid Enthone Industrial“ ir „Molex“ (JAV), intensyviai bendradarbiaujama su FCA koncernu („Fiat Chrysler Automobiles“, Italija), MISTA (Italija) bei kt. įmonėmis. Bendradarbiaujant su FIAT tyrimu centru jau pagamintos veikiančios elektroninės schemos – lietimui jautrus atidarymo mechanizmas – FIAT 500 automobilio daiktadėžės dangčiui.

Pasak LITEK vadovo Juliaus Paužolio, būdamas klasteryje daliniesi savo patirtimi, žiniomis, gebėjimais su partneriais ir taip praturtini kitus bei save. 

LITEK gali didžiuotis tarptautiniu sertifikatu – Bronzos meistriškumo žyma.

Daugiau skaitykite: Verslo žinių interneto svetainėje, skiltyje „Išmani Lietuva“

2019-04-16 vz.lt

2019 m. balandžio 10 d. Fizinių ir technologijos mokslų centro vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Kastytis Zubovas dalyvavo „Mokslo Sriubos“ podkaste #58.

Kastytis astrofizikas, mokslo populiarintojas ir „Konstanta-42“ tinklaraščio autorius. „Mokslo sriuba“ su Kastyčiu pasikalbėjo apie nežemiškos gyvybės paieškas kosmose: nuo artimo Marso iki tolimųjų egzoplanetų.

Laidos įrašas: Kastytis Zubovas - Kur slypi nežemiška gyvybė? || „Mokslo Sriubos“ podkastas #58

2019-04-10 „Mokslo sriuba“, vedėjas Agnius Stanulis

„Mokslo mygtukas“ – naujas projektas „Žinių radijuje“, kuriame apie Lietuvos mokslininkų tyrimus, atradimus ir išradimus išgirsite iš jų pačių lūpų. Paprastai ir aiškiai.

Pirmosios laidos herojus Fizinių ir technologijos mokslų centro Medžiagotyros ir elektros inžinerijos skyriaus vyresnysis mokslo darbuotojas, Bioelektrochemijos laboratorijos vadovas, dr. Arūnas Stirkė pasakoja apie ypatingą pasterizavimo technologiją.

„Elektroporacija“, „selektyvus pasterizavimas“ – sąvokos, kurias ne kartą išgirsite per šias keliolika minučių. Tai technologijos, kurių dėka galėtų įvykti perversmas maisto pramonėje.

Laidos įrašas: Žinių radijo interneto svetainėje

2019-04-06 10:00, Žinių radijas, „Mokslo mygtukas“, ved. Aušra Jurgauskaitė, Vaidas Markelevičius

2019 m. „Trijų minučių disertacijos“ konkursą Vilniaus universiteto Mokslinės komunikacijos ir informacijos centre laimėjo Fizinių ir technologijos mokslų centro doktorantas Romualdas Eimontas. Jo darbo tema – „Dar vienas žingsnis vaistų kūrimo procese: bioimitaciniai peptidų pagrindo hidrogeliai“.

Konkurso esmė – doktorantas per tris minutes turi pristatyti savo mokslinį darbą, atskleisti jo esmę ir parodyti svarbą bei vertę. Peržengęs skirtą trijų minučių laiką dalyvis diskvalifikuojamas.

Daugiau skaitykite: Verslo žinių interneto svetainėje

2019-04-06, Aurelijus Katkevičius „Verslo žinios“