Apie mus

Atgal

Žiniasklaidoje

Kaukės saugo nuo viruso plitimo, tačiau tai įtikina ne visus

Į viešąsias erdves grįžus apsauginėms veido kaukėms, vėl kilo bandymas jas diskredituoti. Projektas LRT FAKTAI aiškinosi, ar kaukės tikrai yra veiksmingos saugantis nuo viruso.

FTMC Aplinkotyros skyriaus vadovė Steigvilė Byčenkienė paaiškino, kodėl yra klaidinga teigti, kad apsauginės veido kaukės yra neveiksmingos, ir kaip apsauginės veido kaukės filtruoja viruso patekimą į aplinką.

Daugiau skaitykite: LRT.lt portale / 2020-08-19 LRT.lt

Įrašas: LRT mediatekoje / 2020-08-18 LRT Televizija

Radikalus smalsumas. Fizikų atsakymai į populiariausius klausimus apie 5G

Spartesnis 5G ryšys visame pasaulyje susilaukia pasipriešinimo, kurio priešaky dažniausiai stovi sąmokslo teorijų entuziastai. Kaip nepasimesti informacijos apie 5G sraute?

Apie tai DELFI TV laidos „Radikalus smalsumas“ autorė Goda Raibytė kalbėjosi Fizinių ir technologijos mokslų centro mokslininku, fizikos mokslų daktaru Sergejumi Orlovu ir Vilniaus universiteto Fizikos Fakulteto mokslininku Arnoldu Solovjovu.

Įrašas: DELFI TV

2020-08-03 DELFI TV „Radikalus smalsumas“, ved. Goda Raibytė

Lietuviški lazeriai garsina šalį visame pasaulyje

Lietuvoje kuriami ir vystomi lazeriai – sritis, kur esame pirmaujantys ir garsūs visame pasaulyje. Kas yra lazeris, kokius lazerius kuria mūsų šalies mokslininkai, kur lazeriai yra naudojami?

LRT Klasika radijo laidoje „Kosmoso departamentas” apie Fizinių technologijos mokslų centre (FTMC) mokslininkų kuriamus lazerius, vystomas lazerines technologijas pasakojo FTMC Lazerinių technologijų skyriaus vadovas dr. Gediminas Račiukaitis.

Įrašas: LRT mediatekoje (interviu su dr. G. Račiukaičiu nuo 19:40 iki 39:05)

2020-06-26 LRT Klasika „Kosmoso departamentas”, ved. S.Vegytė ir S. Bendžius

 

Kosmoso tyrinėjimai ir Visatos paslaptys

Kas yra Visata, kokias paslaptis slepia begalinės kosmoso erdvės ir kodėl mums taip rūpi visa tai sužinoti? Pasak Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) profesoriaus astrofiziko Vlado Vansevičiaus, gyvybės Žemėje, o kartu ir žmonių, ryšys su kosmosu nuo pat egzistavimo pradžios buvo ir yra gyvybiškai svarbus ir betarpiškas. Prieš keletą metų buvo atliktas įdomus tyrimas ir parodyta, kad net mėšlavabaliai ritindami savo rutuliukus orientuojasi pagal žvaigždes, o ką jau bekalbėti apie žmones. Ir nors ilgai mums aktualūs buvo tik Saulė, Mėnulis, žvaigždynai su padėtį keičiančiais šviesuliais, kartais pasirodančios kometos, akmenys ar geležies gabalai, krintantys iš dangaus skliauto, troškimas žinoti daugiau visą laiką varė žmoniją į priekį ieškant atsakymų į iki šiol keliamus klausimus.

Ar mes vieni esame Visatoje? Kur gyvena kitos civilizacijos? Ar galėsime kada nors gyventi kitoje planetoje? Kokia yra kosmoso misijų prasmė, ką žmonija jau žino apie Visatą? Apie tai skaitykite FTMC prof. V. Vansevičiaus interviu LRT.lt portale.

Daugiau: www.lrt.lt

2020-06-21 LRT.lt

 

Saulės energetika ir jos perspektyvos Lietuvoje

Saulės elektrinės – Lietuvai seniai nebe naujiena. Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Molekulinių darinių fizikos skyriaus vadovas, Lietuvos mokslų akademijos (LMA) tikrasis narys dr. Vidmantas Gulbinas sako, kad šiuo metu mūsų šalyje įrengta per 100 MW galios saulės elektrinių, kurios per metus pagamins apie 100 GWh elektros energijos. Tai yra beveik 1 proc. viso elektros energijos kiekio, kurio reikia Lietuvai. Pasak FTMC dr. V. Gulbino, vėjo elektrinės pagamina apie 15 kartų daugiau, tad jei vėjo ir saulės elektrinių galios būtų panašios, būtų labai naudinga naudoti tokį energijos gavybos tandemą.

Prieš kelis metus buvusios didžiulės saulės elektros supirkimo kainos paskatino saulės elektrinių plėtrą mūsų šalyje. Pastaruoju metu, sako FTMC mokslininkas, tokio tipo elektrinės smarkiai atpigo ir tampa finansiškai naudingos, net be valstybės dotacijų. Tad ar verta įsigyti saulės elektrinę, juolab, kad dabar tai padaryti labai paprasta, netgi gyvenant daugiabutyje? O gal dar palaukti, galbūt šio tipo elektrinių kaina dar sumažės? Ar galima tikėtis, kad saulės elektrinės ir toliau sparčiai pigs? Įvairius klausimus apie saulės energetikos plėtrą Lietuvos mokslų akademijos interneto svetainėje publikuotame straipsnyje aptaria FTMC dr. V. Gulbinas.

Daugiau: lma.lt

2020-06-16 Lietuvos mokslų akademija

 

„Mokslo sriuba” apie 5G ryšio poveikį sveikatai

Visuomenėje daugėja diskusijų apie 5G ryšio galimą poveikį sveikatai. FTMC fizikas dr. S. Orlovas LRT Plius laidoje „Mokslo sriuba” paaiškino, kas yra žalinga ir nekenksminga spinduliuotė: „Pasaulyje yra šimtai tūkstančių mobiliojo ryšio bokštų, bet nėra pastebėta, kad juos prižiūrintys specialistai dažniau sirgtų onkologinėmis ligomis.” – sakė mokslininkas.

Laidą žiūrėkite „Mokslo sriubos” įraše LRT.lt mediatekoje: lrt.lt

FTMC pertvarkomas iš biudžetinės į viešąją įstaigą

LR Vyriausybė pritarė Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) statuso keitimui iš biudžetinės į viešąją įstaigą. Teisinio statuso pakeitimas leis šiam valstybiniam mokslinių tyrimų institutui efektyviau skatinti aukštųjų technologijų pramonės plėtrą.

Daugiau: elta.lt15min.lt

2020-06-03 ELTA, 15min.lt

 

Prof. Boleslovas Styra  - branduolinės meteorologijos pradininkas

Po 1986 metų balandį įvykusio sprogimo Černobylio atominėje elektrinėje, tuometinio Fizikos instituto Atmosferos radioaktyvumo skyriuje, vadovaujamame prof. Boleslovos Styros, iškart buvo fiksuojami grėsmingi tyrimų duomenys… Taip prasideda LRT Plius laidos „Pradėk nuo savęs” pasakojimas apie branduolinės meteorologijos kūrėją, vieną žymiausių tuometinių šios srities pasaulio mokslininką, akademiką B. Styrą. 1967–1993 m. Fizikos institute dirbęs direktoriaus pavaduotoju ir sektoriaus vedėju, atmosferos fizikos Lietuvoje pradininkas prof. B. Styra gilinosi į klimatologijos, atmosferos radioaktyvumo, radioaktyviųjų teršalų išnykimo atmosferoje klausimus. Už mokslinius pasiekimus 1959 m. ir 1975 m. profesoriui paskirta Lietuvos valstybinė mokslo premija.

LRT Plius laidoje prisiminimais apie prof. B. Styrą, išugdžiusį daug puikių mokslininkų, dalijasi buvę kolegos, studentai, artimieji: FTMC dr. Arūnas Gudelis, prof. Donatas Butkus, dr. Audronė Galvonaitė, dr. Raselė Girgždienė, prof. Aloyzas Girgždys ir kt.

Laidos įrašas: lrt.lt

2020-05-30 LRT Plius „Pradėk nuo savęs”, ved. D. Juočerytė

Apie vartojimo kultūrą ir atnaujinimo” efektą

Naujienų portalas 15min.lt publikuoja FTMC dr. Sergejaus Orlovo komentarą, kurį inspiravo Kolumbijos mokslininkų atliktas, vartojimo kultūroje pastebimas „upgrade“ arba „atnaujinimo“ efekto tyrimas: ar žinia apie ateinantį naują produktą skatina žmoniją neatsakingai elgtis su savo mobiliaisiais telefonais?

Daugiau skaitykite: 15min.lt

2020-05-27 15min.lt

 

Mokslininkas apie lazerius: jeigu juos išjungtume, grįžtume į 19 amžių

Vargu, ar susimąstome, kiek daug dalykų šiandien neturėtume, jeigu 1960-aisiais JAV fizikas Theodoras Maimanas nebūtų sukūręs pirmojo pasaulyje lazerio. Apie tai, kaip lazerių technologijos pakeitė kasdienį gyvenimą ir kaip lietuviai tapo vienais geriausių šioje srityje, LRT.lt papasakojo Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Lazerinių technologijų skyriaus vadovas Gediminas Račiukaitis.

Daugiau skaitykite: 15min.lt

2020-05-26

Gediminas Račiukaitis E. Blaževič/LRT nuotr.

Karantino laboratorija”: kaip aptikti elektromagnetinę spinduliuotę ir pasigaminti EMS detektorių?

5G yra bevielio ryšio standartas, kuris informacijos perdavimui naudoja elektromagnetinę spinduliuotę (EMS). Naujienų portale „15min.lt” Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Fundamentinių tyrimų skyriaus dr. Sergejus Orlovas paaiškino, kas yra elektromagnetinės bangos/EMS spinduliuotė, kaip ji aptinkama ir pamokė, kaip namų sąlygomis pasigaminti EMS detektorių.

Daugiau skaitykite: 15min.lt

2020-05-19 15min.lt

 

Su džiaugsmu ir baime pasitinkami kvantiniai kompiuteriai ir 5G ryšys

Kas yra 5G ryšys ir ko tikimasi iš šios technologijos? Ar tikrai 5G ryšio bokštų skleidžiamos bangos kenks žmonių sveikatai? Kodėl 5G ryšio poveikį sveikatai galima prilyginti kavos poveikiui? Į šiuos ir kitus radijo stoties „LRT Klasika” laidos „Kosmoso departamentas”  klausimus atsakė Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) fizikos mokslų dr. Sergejus Orlovas.

Laidos įrašas: LRT mediateka (pokalbis su S. Orlovu - iki 21:25) 

2020-05-15 LRT Klasika radijo laida „Kosmoso departamentas”, ved. S. Bendžius ir S. Vegytė.

 

„Fizika prie kavos”: viskas apie hologramas

FTMC doktorantė, fizikė Mažena Mackoit-Sinkevičienė naujausioje LRT Plius laidos „Mokslo sriuba” rubrikoje „Fizika prie kavos” parengė įdomų pasakojimą apie hologramas. Tai - maži, blizgantys lipdukai, įprastai užklijuojami ant svarbių ir vertingų daiktų, siekiant apsaugoti juos nuo klastojimo: pvz., banko, asmens tapatybės kortelės yra su hologramomis. Reportaže iš Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) – viskas apie hologramas: kaip jos apsaugo nuo klastočių? Kur pranyko ankstesnės, mokslinės fantastikos autorių įsivaizduojamos hologramos - žmogaus dydžio projekcijos, leidžiančios bendrauti per atstumą?

Įrašas: lrt.lt 

2020-05-14 LRT Plius laida „Mokslo sriuba”, ved. I. Kančys.
 

FTMC dr. S. Strazdaitės fundamentinis tyrimas – aktualus visuomenei

Gegužės mėnesį prestižinis mokslinis žurnalas „Langmuir” publikavo unikalų Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) mokslininkės dr. Simonos Strazdaitės tyrimą: „Structure Determination of Hen Egg-White Lysozyme Aggregates Adsorbed to Lipid/Water and Air/Water Interfaces” / „Lizocimo agregatų, adsorbuotų lipidas/vanduo ir oras/vanduo fazių ribose, struktūrų nustatymas”. Taip pat žurnalo viršelyje spausdinama šio mokslinio tyrimo iliustracija, sukurta Simonos – pirmosios straipsnio autorės.

Apie žurnale paskelbtą fundamentinį mokslinį atradimą  bei FTMC Organinės chemijos skyriaus, Spektroelektrochemijos laboratorijos mokslininkės  dr. S. Strazdaitės kartu su kolegomis vystomus baltymų agregacijos tyrimus, padedančius gilinti žinias apie Alzheimerio, Parkinsono ir kitų neurodegeneracinių ligų gydymą paskelbė Lietuvos naujienų portalai.

Skaitykite:

lrt.lt / 2020-05-11 LRT.lt

15min.lt / 2020-05-09 15min.lt

15min.lt / 2017-06-02 15min.lt

 

FTMC mokslininkai - laidos „Mokslo sriuba” ekspertai: datavimas radioanglimi ir 5G mitai

„LRT Plius” televizijos laidoje „Mokslo sriuba” – aktualūs ir įdomūs reportažai su Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) mokslininkais. FTMC Masių spektrometrijos laboratorijos doktorantas Algirdas Pabedinskas pasakoja, kaip radioaktyviosios anglies datavimo metodu nustatomas įvairių objektų amžius. O FTMC Fundementinių tyrimų skyriaus dr. Sergejus Orlovas paaiškina mitus ir tiesą apie 5G ryšį.

Laidos įrašas: LRT mediatekoje

2020-05-10 LRT Plius „Mokslo sriuba”, ved. I. Kančys.

 

FTMC dr. S. Orlovas sklaido mitus, gaubiančius koronavirusą ir 5G ryšį

Žiūrėkite: 
tv.lrytas.lt

2020-05-01 „Lietuvos ryto televizijos" aktualijų laida „Nauja diena”, ved. I. Grinevičius.

Skaitykite: lrytas.lt

2020-04-30 lrytas.lt

Apsauginių veido kaukių efektyvumo tyrimai

Pasaulinės pandemijos COVID-19 metu FTMC Aplinkotyros skyriaus mokslininkai bendradarbiauja su Lietuvos vyrausybe ir teikia mokslinėmis išvadomis grįstas konsultacijas Lietuvos Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Ekstremalių sveikatai situacijų centrui.
FTMC mokslininkai ištyrė apsaugos nuo koronaviruso priemonių, medžiaginių ir chirurginių (medicininių) veido kaukių filtravimo efektyvumą kiekvienam aerozolio dalelių dydžiui. Tyrimo rezultatais ir FTMC mokslininkų rekomendacijomis su visuomene pasidalijo žiniasklaidos priemonės.

Skaitykite:

mokslolietuva.lt / 2020-04-28 „Mokslo Lietuva"

paninfo.lt / 2020-04-28 Panevėžio naujienų centras

Kuri lemputė šviečia geriau?

LRT televizijos laidoje „Vartotojų kontrolė" FTMC Fizikinių technologijų skyriaus mokslininko dr. Viktoro Vaičikausko patarimai, kaip išsirinkti tinkamiausias ir efektyviausiai šviečiančias lemputes.

Laidos įrašas: LRT mediatekoje (nuo 26:45 iki 45:10)

2020-04-27 LRT televizijos laida „Vartotojų kontrolė", ved. G. Mikalauskas

 

FTMC direktoriaus prof. G. Valušio interviu LRT Radijui

Prieš 10 metų, balandžio 2 d. Vilniuje, Saulėtekio slėnyje veiklą pradėjo Fizinių ir technologijos mokslų centras – FTMC. Apie šią svarbią sukaktį, FTMC istoriją, čia dirbančių mokslininkų pasiekimus, tarptautiniu mastu vertinamas veiklas, kūrybą ir kasdienius iššūkius FTMC direktoriaus prof. Gintaro Valušio pokalbis su žurnaliste Gabija Narušyte LRT Radijo laidoje „60 minučių“. Interviu taip pat pasakojama apie FTMC mokslininkų vykdomus terahercų (THz) mokslinius tyrimus, pritaikymą aukštųjų technologijų rinkose ir tiksliausio laiko Baltijos šalyse matavimus FTMC atominiais laikrodžiais.

Laidos įrašas: LRT.lt (nuo 32:30 iki 42:22)

2020 04 17  LRT Radijo laida „60 minučių“

Pokalbio kartojimas  - LRT Radijo laidoje „Ryto garsai”

Laidos įrašas: LRT.lt (nuo 59:06  iki 1:09:00)

2020 04 19 LRT Radijo laida „Ryto garsai”

FTMC narystė EARTO Valdyboje

Balandžio 3 d., penktadienį vakare po balsavimo EARTO Generalinėje Asamblėjoje paskelbta, kad FTMC direktorius akademikas Gintaras Valušis išrinktas EARTO Valdybos nariu.  „Tai ypatingas ir labai reikšmingas faktas ne tik FTMC bendruomenei, bet ir visai Lietuvai." - sakė prof. G. Valušis.

Skaitykite: Mokslo Lietuva

2020-04-07 „Mokslo Lietuva"

Iš FTMC tekstilės istorijos archyvų

Kaune įsikūręs FTMC Tekstilės padalinys sovietmečiu buvo vadinamas Lietuvos tekstilės pramonės institutu.  Čia dirbo verpėjai, audėjai, trikotažininkai, chemikai-apdailininkai, institutas bendradarbiavo ne tik su Kauno, bet ir kitų sovietinių respublikų tekstilės įmonėmis. Tuometinio tekstilės pramonės instituto mokslininkai kūrė ir tobulino novatoriškas medžiagas, skirtas Sovietų Sąjungos dailiojo čiuožimo čempionų kostiumams, kosmonautų aprangai ir net kosminio laivo „Buran“ apdailai.

LRT Plius laidoje „Stop juosta” – archyviniai video kadrai ir FTMC tekstilės mokslininkų dabartis, FTMC Tekstilės istorijos fragmentai, išlikę mokslininkės dr. Danguolės Sadeikienės, buvusios instituto darbuotojos, prisiminimuose. Taip pat laidoje - istorinės įžvalgos apie FTMC Tekstilės pastato architektūrą.

Laidos įrašas: LRT.lt

2020-03-29 LRT Plius „Stop juosta”

 

Tiksliausią laiką Lietuvoje skaičiuoja FTMC laboratorija

FTMC Laiko ir dažnio etalono laboratorija - vienintelė tikslaus laiko laboratorija visose Baltijos šalyse, atkurianti ir palaikanti realius, fizinius laiko signalus. Ši laboratorija skaičiuoja Lietuvos nacionalinį laiką dviem atominiais cezio laikrodžiais ir dalyvauja tarptautinio atominio laiko TAI (Temps atomique international) bei pasaulinio suderintojo UTC (Universal time coordinated) laiko formavime.

„FTMC – tiksliausio laiko Lietuvoje „virtuvė“, - sako FTMC Metrologijos skyriaus vadovas dr. Rimantas Miškinis. „Žinių radijo” laida „Ryto espresso” kalbėjosi su dr. R. Miškiniu apie tai, kas yra laikas, kaip jis tiksliai apskaičiuojamas ir kodėl dukart per metus persukame laikrodžius.

Laidos įrašas: ziniuradijas.lt

2020-03-27 „Žinių radijas” „Ryto espresso”, ved. A. Čiučiurkaitė

 

Energetikos ateitis: apie termobranduolinę sintezę

Pasak mokslininkų, šiuo metu vienu efektyviausių energijos išgavimų būdų laikoma energija, gaunama naudojant branduolines skilimo reakcijas. Tačiau sukurti branduolinės sintezės reaktorių – nelengva, nes nėra paprasta pamėgdžioti procesus, vykstančius žvaigždžių centruose. Taip sako jaunoji FTMC mokslininkė Mažena Mackoit-Sinkevičienė LRT Plius „Mokslo sriubos” rubrikoje „Fizika prie kavos”. Šįkart rubrikoje pasakojama apie termobranduolinę sintezę, TOKAMAK reaktorius ir kitas energijos išgavimo technologijas.

Laidos įrašas: LRT.lt

2020-03-15 LRT Plius „Mokslo sriuba”, ved. I.Kančys

 

Magiška fizika arba kaip tapti nematomu? 

FTMC jaunoji mokslininkė fizikė Mažena Mackoit Sinkevičienė LRT Plius laidos „Mokslo sriuba“ rubrikoje „Fizika prie kavos“ pasakoja apie pasaulio mokslininkų paieškas, eksperimentus ir pasiekimus, ieškant atsakymo į „amžinąjį“ klausimą: kaip realybėje užmaskuoti įvairius objektus, kad jie taptų nematomi? 

Rubrikos įrašas: Mokslo sriubos kanale

2020-03-01 LRT Plius „Mokslo sriuba”, ved. I. Kančys.

 

Prestižiniame mokslo žurnale – Lietuvos tyrėjų darbas 

Žurnalas „Applied Surface Science“ paskelbė Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Puslaidininkių optikos laboratorijos mokslo darbuotojo dr. Sauliaus Tumėno ir Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) mokslininkų fundamentinį tyrimą „Solvent Effects on Composition and Structure of Thiolipid Molecular Anchors for Tethering Phospholipid Bilayers“. Lietuvių mokslinė publikacija, paskelbta aukščiausią pasaulyje citavimo reitingą (IF) šių tyrimų srityje turinčiame tarptautiniame žurnale, sulaukė didelįo pasaulinio mokslo bendruomenės susidomėjimo ir aukštų įvertinimų.

Tai - naujausias FTMC ir VU mokslininkų bendradarbiavimo rezultatas, atskleidžiantis, kaip vyksta biologinių molekulių savitvarka bei įrodantis, kad netvarka ir chaosas, dažnai laikomi negatyviais reiškiniais, gali būti naudingi.

FTMC dr. S. Tumėnas, šios mokslinės publikacijos pirmasis autorius, džiaugiasi, kad „Saulėtekio slėnyje” sukurta mokslinė ir technologinė infrastruktūra, FTMC ir VU GMC bendradarbiavimas, suteikia Lietuvos mokslininkams puikias galimybes kurti tarptautinio lygio mokslą:

„Mano, kaip fizikos mokslų atstovo, interesas buvo nauji objektai. Šiuo atveju tai buvo nauji biologiniai objektai, kurių tyrinėjimuose aš mačiau savo indėlį, nes esu optinių metodų specialistas, o FTMC turima optinė įranga suteikė mūsų grupei reikalingas technines galimybes. Neabejoju, kad šioje erdvėje gimusios idėjos dar ne kartą bus įvertintos pasaulyje.”  

Daugiau skaitykite: LRT.lt 

2020-02-03

Dr. Saulius Tumėnas. Domo Jokubauskio (FTMC) nuotrauka

Fotonika – kas tai? 

Mokslininkai apskaičiavo, jog iki 80 proc. informacijos apie mus supančią aplinką mes gauname šviesos pavidalu. Tad sausio mėn. LRT Plius laidos „Mokslo sriuba” rubrikoje „Fizika prie kavos” FTMC doktorantė fizikė Mažena Mackoit Sinkevičienė pasakoja, kas yra fotonika, kaip vyksta informacijos perdavimas šviesos pavidalu ir kodėl XXI amžius vadinamas fotonikos amžiumi. 

Laidos įrašas: LRT mediatekoje (rubrika „Fizika prie kavos” – nuo 15:09 iki 22:15)

2020-01-26 LRT Plius „Mokslo sriuba”, ved. I. Kančys.

 

Apie lazerinių technologijų dabartį ir perspektyvas

Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Lazerinių technologijų skyriaus mokslininkas ir Lietuvos mokslų akademijos Jaunosios akademijos (LMAJA) pirmininkas dr. Mindaugas Gedvilas lazerinio mikroapdirbimo technologijų laboratorijoje dirba su 2,5D struktūrų formavimo technologijomis, lazerinio medžiagų „šalinimo” būdu išgauna įvairių neorganinių paviršių mikro ir nano struktūras. Laboratorijoje su kolegomis dr. M. Gedvilas ieško būdų, kaip optimaliau ir efektyviau išnaudoti lazerių spinduliuotės energiją. 

„Verslas nuo mokslo skiriasi tuo, kad pirmajam įdomus tik teigiamas rezultatas, o antrajam tiek teigiamas, tiek neigiamas rezultatas yra lygiaverčiai.” – sako FTMC mokslininkas. 

Pokalbį su FTMC dr. M. Gedvilu ir VU Fizikos fakulteto Lazerinių tyrimų centro dr. M. Malinausku  apie mokslininkų darbus, vystant bei kuriant naujausias lazerines technologijas, skelbia „Respublika” ir „Vakarų ekspresas”. 

Daugiau skaitykite: ve.lt

2020-01-19

 

Klimato kaita didina „išmaniosios” tekstilės poreikį 

LRT televizijos laidoje „Vartotojų kontrolė” Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Tekstilės medžiagų fizinių-cheminių tyrimų skyriaus vadovė dr. Vitalija Rubežienė pasakojo apie klimato kaitos iššūkius mokslininkams, kuriantiems „išmaniąją” tekstilę, FTMC vykdomus šios srities tyrimus ir tekstilės inovacijas. Taip pat patarė, kaip išsirinkti kokybišką ir funkcionalią aprangą, saugančia nuo lietuviškų darganų bei šalčių.

Laidos įrašas: LRT mediatekoje (nuo 26:23 iki 50:42) 

2020-01-20 „Vartotojų kontrolė”, ved. G. Drukteinis

Apie datavimą radioaktyvios anglies metodu: kiek metų mamutui? 

„Žinių radijui“ FTMC Masių spektrometrijos laboratorijos inžinierius, doktorantas Algirdas Pabedinskas ir FTMC projektų vadovas Julius Paužolis pasakojo apie FTMC atliekamus įdomius mokslinius tyrimus - datavimą radioaktyvios anglies metodu. Naudodami moderniausią aparatūrą – greitintuvo masių spektrometrą, FTMC mokslininkai šiuos tyrimus atlieka tiksliausiai Baltijos šalyse. 

Kam ir kodėl reikalingas datavimas radioaktyvia anglimi? Kaip ir kiek tiksliai veikia šis mokslinių tyrimų metodas?

Atsakymai į visus klausimus apie datavimą radioanglimi ir pasakojimai apie įdomiausius FTMC mokslininkų komandos radioanglimi datuotus objektus: urvinio liūto kaukolę, Šiaurės Jakutijos mamutą ir kt. – „Žinių radijo” laidoje „Skaitmeniniai horizontai“.

Laidos įrašas: Žinių radijo interneto svetainėje 

2020-01-09 „Žinių radijas” „Skaitmeniniai horizontai”, ved. L. Keraitis 

Ar Australijos gaisrų liepsnos matomos iš kosmoso?

Pasaulio žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose plintant katastrofos Australijoje vaizdams, ypatingo populiarumo sulaukė iliustracija, kurioje matomas liepsnų apimtas žemynas, tačiau tai - pagal NASA duomenis kompiuterinės grafikos priemonėmis sukurtas paveikslėlis.

LRT FAKTAI kartu su astrofiziku, Fizinių ir technologijos mokslų centro vyriausiuoju mokslo darbuotoju dr. Kastyčiu Zubovu aiškinosi, kaip atsirado ši iliustracija ir kodėl ji klaidina, kam naudojamos kompiuteriu sukurtos nuotraukos, kas skatina jų masinį plitimą ir ar matytume Lietuvoje kilusį gaisrą iš kosmoso.

Daugiau skaitykite: LRT.lt

2020-01-07

Lietuvos mokslininkai 2019 m. – pasaulio žiniasklaidos dėmesys termostatui, nauji genai ir šalies vardo garsinimas

Lietuviams mokslininkams praėję metai buvo tikrai nenuobodūs. LRT portale pristatytame Lietuvos mokslininkų pasiekimų 2019 metais sąraše - dvi FTMC mokslininkų grupės.

Pirmieji pasaulyje

Žurnalas „Scientific reports“ spalio mėnesį paskelbė Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) dr. Arūno Stirkės vadovaujamos komandos: dr. Raimondos Celiešiūtės-Germanienės, dr. Aurelijaus Zimkaus, prof. Nerijos Žurauskienės, dokt. Povilo Šimonio, Aldo Dervinio, prof. Arūno Ramanavičiaus bei prof. Sauliaus Balevičiaus – mokslinį straipsnį „Ryšys tarp mielių sienelės porėtumo ir membranos permeabilizacijos po impulsinio elektrinio lauko poveikio“.

„Esminis šio mokslinio tyrimo tikslas – membranos ir sienelės, dviejų svarbių ląstelės barjerinių funkcijų tarpusavio sąveikos tyrimas. Naudodami skirtingas mokslines metodikas mielių (Saccharomyces cerevisiae) ląstelės sienelės ir membranos tyrimams, aiškinomės jų tarpusavio ryšius, kaip kinta šių sistemų pralaidumas ir atsistatymas po poveikio impulsiniu elektros lauku“, – aiškino Bioelektrinių reiškinių laboratorijos vadovas dr. Arūnas Stirkė.

Nepagydomų ligų gydymas

Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Molekulinių darinių fizikos skyriaus mokslininko dr. Aurimo Vyšniausko mokslinį straipsnį publikavo vienas geriausių tarptautinių chemijos mokslų žurnalų „Chemistry: A European Journal“. Be to, straipsnio iliustracija buvo išspausdinta ant šio žurnalo viršelio.

„Tai yra svarbus mano mokslinių tyrinėjimų šia tema įvertinimas. Reikšmingas pripažinimas, kad mūsų komandos pirmąkart pasaulyje moksliniais eksperimentais pagrįstos išvados apie fluorescuojančius klampos sensorių procesus yra unikalus mokslinis atradimas, – sakė FTMC chemijos mokslų daktaras A. Vyšniauskas. – Šios naujausios mūsų išvados apie fluorescuojančių klampos sensorių molekulėse vykstančius procesus – žingsnis į civilizacijos epidemijomis vadinamų ligų, pvz., Alzheimerio, diabeto gydymą.“

Daugiau skaitykite: LRT.lt

2019-12-25

Lietuvos mokslininkai pirmieji pasaulyje nustatė unikalų ląstelės membranos ir sienelės tarpusavio ryšį

Žurnalas „Scientific reports” spalį publikavo Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) dr. Arūno Stirkės vadovaujamos komandos: dr. Raimondos Celiešiūtės-Germanienės, dr. Aurelijaus Zimkaus, prof. Nerijos Žurauskienės, dokt. Povilo Šimonio, Aldo Dervinio, prof. Arūno Ramanavičiaus bei prof. Sauliaus Balevičiaus mokslinį straipsnį „Ryšys tarp mielių sienelės porėtumo ir membranos permeabilizacijos po impulsinio elektrinio lauko poveikio“.

Po nuoseklių mokslinių tyrinėjimų, kurių rezultatus paskelbė žurnalas „Scientific reports“, FTMC mokslininkai pirmieji pasaulyje nustatė naują, moksliniais eksperimentais pagrįstą faktą: ląstelės sienelės ir membranos pralaidumo funkcijas sieja labai glaudus tarpusavio ryšys. 

Apie šiuos unikalius mokslinių tyrinėjimų rezultatus – pokalbis su FTMC Funkcinių medžiagų ir elektronikos skyriaus Bioelektrinių reiškinių laboratorijos vadovu dr. Arūnu Stirke portale lrt.lt. 

Daugiau skaitykite: LRT.lt

2019-12-10

 

Kas yra ir kaip veikia 5G technologija? 

Pastaruoju metu visuomenei kyla vis daugiau klausimų: kaip veikia 5 G ryšys ir koks galimas šios, naujausios bevielio ryšio technologijos poveikis?

Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) mokslininkas dr. Sergejus Orlovas suprantamai paaiškino 5G ryšio veikimo principus ir atsakė į aktualius klausimus apie elektromagnetinę spinduliuotę. 

Daugiau skaitykite: lrytas.lt 

2019-12-10

 

Apie fizikos dėsnius balete 

Kartą per mėnesį LRT laidos „Mokslo sriuba” rubrikoje „Fizika prie kavos” apie įvairiausius fizikos reiškinius suprantamai ir aiškiai pasakoja FTMC doktorantė Mažena Mackoit-Sinkevičienė. 

Gruodžio mėnesio „Fizika prie kavos” aiškinasi baleto fiziką: kaip ir kodėl balerinai pavyksta atlikti vieną sudėtingiausių baleto judesių - „fouetté(pranc. fouetter – plakti).

Šis klasikinio šokio judesys, atliekamas dvejopai: balerina daro 45 laipsnių ar 90 laipsnių posūkį pakelta koja su pozos pakeitimu (iš en face į arabesque) arba sukasi 360 laipsnių kampu vietoje, ant vienos kojos, sulenkdama ir ištiesdama antrąją. Yra baletų, kuriuose balerina fouetté atlieka, tai yra, sukasi aplink savo ašį nesustodama net 32 kartus!

Kaip ir kokie fizikos dėsniai veikia šių sukinių metu? 

Vaizdo įrašas: Mokslo sriuba

Daugiau skaitykite: LRT.lt

2019-12-08 LRT „Mokslo sriuba”, ved. I. Kančys 

Terahercinės spinduliuotės moksliniai tyrimai ir pritaikymo galimybės 

Mokslininkai teigia, kad terahercinė spinduliuotė - elektromagnetinės bangos, taip pavadintos pagal sąvoką „terahercinis dažnis”. Ši, palyginti dar nedaug įsisavinta mokslinių tyrinėjimų sritis, yra dar viena priemonė, padedanti geriau pažinti, net „kiaurai permatyti” pasaulį. Nes teraherciniai spinduliai „peršviečia” ne tik betoną, bet ir kai kurias kitas medžiagas. 

Lietuvos mokslininkai stengiasi sukurti galingesnius spinduliuotės šaltinius ir jautresnius imtuvus, praplėsti terahercinių impulsų spinduliuotės spektrą, padidinti veiksmingumą, ieško naujų pritaikymo galimybių. 

Trumpi, bet galingi terahercinės spinduliuotės impulsai gali suardyti dvigubą DNR spiralę ir paskatinti baltymų, kurie padeda ląstelei sutaisyti šiuos pažeidimus, sintezę. Manoma, kad šie atradimai padės sukurti inovacinius onkologinių ligų gydymo metodus, teraherciniais spinduliais veikiant vėžines ląsteles. 

LRT Plius laidoje „Smalsumo genas” Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Ultrasparčiosios optoelektronikos laboratorijos dr. Ramūnas Adomavičius - apie tai, kaip ypatingos terahercinių spindulių savybės pritaikomos kosmose, medicinoje, aplinkotyroje ir kitose srityse. 

Laidos įrašas: LRT mediatekoje 

2019-12-07 LRT Plius „Smalsumo genas”, ved. R. Maskoliūnas

 

Saulės šviesa – atsinaujinančios energetikos šaltinis 

Kol kas žmonija sugeba panaudoti vos tūkstantąją dalį mums nemokamai tiekiamos saulės energijos.  Mokslas teigia: jei bent kelis procentus saulės šviesos pavyktų paversti energija, nebereikėtų jokių kitų šaltinių.

Saulės energijos techologijų srityje pirmauja ne taip seniai pasirodę perovskitiniai saulės elementai. Pasak juos kuriančių mokslininkų,  inovatyvūs perovskitiniai elementai konkuruoja dėl efektyvumo su pasaulyje jau įsitvirtinusiomis šios srities technologijomis. 

Fizinių ir technologijos mokslų (FTMC) Fotoelektronikos laboratorijoje prof. Vidmantas Gulbinas kartu su kolegomis analizuoja organiniuose, perovskitiniuose saulės elementuose vykstančius procesus, kuria ir plėtoja modernius optinius bei elektrinius elementų tyrimų metodus.

Pasak perovskitų saulės elementus tobulinančių mokslininkų, šiems, našesniems, elementams būdingos klasikinių puslaidininkių savybės – geriau sugeriama šviesa, krūvininkai atsiskiria savaime, todėl efektyvumas siekia 24 proc.

Taip pat organinių ir perovskitinių elementų gamyba bei instaliavimas kainuoja mažiau, o tai leidžia sumažinti saulės energijos kainą.

Dar vienas svarbus žingsnis šių, naujos kartos saulės elementų masinės gamybos link - efektyvių selektyvių kontaktinių sluoksnių vystymas. 

LRT Plius laidoje „Smalsumo genas”  FTMC prof. Vidmantas Gulbinas pasakoja apie ekologiškesnių, inovatyviausių saulės elementų savybes ir pritaikymo galimybes ateities energetikoje. 

Laidos įrašas: LRT mediatekoje (nuo 13:42 iki 25:55) 

2019-11-30 LRT Plius „Smalsumo genas”, ved. R. Maskoliūnas

 

Mokslininkai sklaido mitus apie mikrobangų krosnelių ir 5G ryšio poveikį

Paplitus mikrobangų krosnelėms, atsirado daug mitų apie jų naudojamų elektromagnetinių bangų žalą. Vienas keisčiausių tokių mitų: žiūrėjimas į veikiančią mikrobangų krosnelę kenkia smegenims ir akims. Tad nenuostabu, kad atsiradus mobiliesiems telefonams, o dabar 5G ryšiui, visuomenėje gausu ir gąsdinančių mitų.

Apie mikrobangų ir bevielio ryšio poveikį FTMC Mikrobangų laboratorijos vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Paulius Ragulis ir FTMC Bioelektrinių reiškinių laboratorijos vadovas dr. Arūnas Stirkė - portale delfi.lt.

Daugiau skaitykite: delfi.lt

2019-12-01

Kartu su mokslininkais kuria išmanias apsaugines kojines

FTMC Tekstilės technologijų skyrius, vadovaujamas dr. Aušros Abraitienės, kartu su viena didžiausių kojinių gamybos įmonių „Vegateksa”, kuria išmaniąsias apsaugines kojines.

Daugiau skaitykite: lrytas.lt

2019-11-22

Mokslininkai pateikė dirvožemio tyrimų išvadas po gaisro Alytuje

Dr. Steigvilės Byčenkienės vadovaujami Aplinkotyros skyriaus mokslininkai pateikė visuomenei dirvožemio, surinkto Alytaus padangų gamyklos gaisravietės aplinkoje, tyrimų išvadas. 

Daugiau skaitykite: lrytas.lt

2019-11-21

 

Amžių skaičiuojantys mokslininkai – apie 800 m. ešeriuką, klastotes, atominės taršą ir latvišką rąstą

Kada ir kur gyveno žmogus ar gyvūnas, kurio palaikus aptiko archeologai? Originalas ar klastotė yra viduramžių dailės kūrinys arba iš prosenelio grafo paveldėtas krėslas? Kiek pasikeitė radioaktyvumas neveikiančios atominės jėgainės aplinkoje ir ar galima valgyti ten sugautą žuvį? – atsakymus į sudėtingiausius klausimus randa mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Masių spektrometrijos laboratorijos komanda.

Daugiau skaitykite: LRT.lt

2019-11-18

Medžiagų inžinerijos mokslininkų inovacijos

Medžiagų inžinerija – pastaraisiais metais vienas populiariausių terminų. Mokslininkai vis dažniau manipuliuoja medžiagų molekulėmis ir atomais, keisdami medžiagų savybes ir kurdami naujas medžiagas. Šios „išmaniosios” mokslinės inovacijos pritaikomos įvairiausių procesų kontrolei ir diagnostikai. 

Apie tai LRT Plius laidoje „Smalsumo genas" - Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Optoelektronikos technologijų laboratorijos mokslininkai dr. Renata Butkutė ir dr. Jan Devenson.

Laidos įrašas: LRT mediatekoje

2019-11-16 LRT Plius „Smalsumo genas“, ved. R. Maskoliūnas 

Bendras verslo ir mokslo projektas pranašauja perversmą mažų lazerių srityje

Labai mažų trimačių daiktų ir mechaninių įrengimų detalių konstravimu ir staklių jų gamybai kūrimu užsiimanti UAB „Femtika“ kartu su Fizinių ir technologijos mokslų centru (FTMC) kuria optinius elementus, kurie pagerintų mažųjų lazerių kokybę keleriopai.

Daugiau skaitykite:
lrytas.lt

2019-11-14

Šilutiškis mokslininkas faktais pildo tuščius istorijos lapus / Šilutiškis dirba su istoriją keičiančiais mokslininkais: nustatė ir 33 tūkst. metų urvinio liūto amžių

Pokalbis su FTMC „VilniusRadiocarbon“ komandos nariais dr. Ž. Ežerinskiu ir doktorantu A. Pabedinsku – pamario laikraštyje „Šilutės naujienos“.

Daugiau skaitykite: „Šilutės naujienų“ interneto svetainėje

2019-11-11

Daugiau skaitykite: lrytas.lt

2019-11-15

Žilvinas Ežerinskis 

Kas yra turbulencija ir kodėl ji vadinama „seniausia neišspręsta fizikos mįsle"?

LRT laidos „Mokslo sriuba" lapkričio mėn. rubrikoje „Fizika prie kavos” apie turbulenciją pasakojo FTMC jaunoji mokslininkė Mažena Mackoit-Sinkevičienė.

Vaizdo įrašas„Mokslo sriubos" kanale

2019-11-07 LRT „Mokslo sriuba", ved. I. Kančys 

Mažena Mackoit-Sinkevičienė 

Ką parodė ir kam rūpi pirmieji Alytaus dirvožemio tyrimai?

Aplinkotyros skyriaus mokslininkai su visuomene pradeda dalintis FTMC atliekamų tyrimų rezultatais. FTMC dr. Steigvilė Byčenkienė pristato pirmuosius Alytaus padangų perdirbimo gamyklos apylinkių dirvožemio mėginių tyrimus.

Laidos įrašas: Žinių radijo interneto svetainėje

2019-11-06 06:05, Žinių radijas „Ryto espresso”, ved. A. Čiučiurkaitė

Steigvilė Byčenkienė 
FTMC mokslinininkai tiria nuodingus teršalus Alytaus gaisravietės aplinkoje
 
Alytaus gaisro į aplinką išmestų toksinių teršalų poveikio dirvožemiui tyrimai, inicijuoti FTMC Aplinkotyros skyriaus, sulaukė didelio visuomenės ir žiniasklaidos susidomėjimo.
 
Dr. Steigvilė Byčenkienė šiuos FTMC Aplinkos skyriaus vykdomus mokslinius tyrimus pristatė LRT radijo, LNK  ir Info TV informacinėse aktualijų laidose.
 
 
 
 
 LNK „Labas vakaras, Lietuva", ved. G. Tetenskaitė ir P. Skučas:
 

Info diena: Chemijos premija - už ličio jonų baterijas

Spalio 9-ąją Karališkoji Švedijos Mokslų Akademija paskelbė Nobelio Premijos laureatus chemijos srityje. Jais tapo profesoriai John B. Goodenough (Teksaso Universitetas Austine, JAV), M. Stanley Whittingham (Binghampton‘o Universitetas, JAV) ir Akira Yoshino (Meijo Universitetas ir Asahi Kasei Korporacija, Japonija). Šių metų prizas paskirtas už „ličio jonų baterijų išvystymą“.

Šiuo metu FTMC Energijos elektrocheminės konversijos laboratorijoje dr. Lino Vilčiausko vadovaujamoje grupėje vystomos kiek kitokios - natrio jonų baterijų technologijos, kuriose stengiamasi atsisakyti ne tik kobalto, bet net ir pačio ličio, kurio kiekis Žemėje irgi yra gana ribotas. Tačiau ir šie darbai labai tampriai susiję su šiuometiniais Nobelio chemijos premijos laureatais. Įdomu tai, kad laboratorijos darbuotojai yra tiesiogiai bendradarbiavę su neeiline mokslo pasaulio asmenybe prof. Goodenough’u.

Apie tai - dr. Lino Vilčiausko interviu.

Vaizdo įrašas: lnk.lt

2019-10-09 „Info diena" Info TV, ved. Viktoras Jakovlevas

MOKSLO SRIUBA. Plokščios žemės teorija ir Europos kosmoso muziejus Nyderlanduose

Naujojo „Mokslo sriubos" pažinimo sezono pirmoje laidoje - „plokščiažemininkų baubu" tituluojamas dr. Sergejus Orlovas ir dokt. Maženos Mackoit Sinkevičienės kuriama nauja rubrika „Fizika prie kavos".

Vaizdo įrašas: LRT mediateka

2019-10-06 Mokslo sriuba, ved. Ignas Kančys

Šie tyrimai gali padėti daugiau sužinoti apie ląsteles ir nepagydomas ligas

Fizinių ir technologijų mokslų centre darbuojasi mokslus Oksforde ir Imperatoriškajame Londono koledže baigęs dr. Aurimas Vyšniauskas. Jis sako, kad šiandien bet kokia nauja informacija apie ląsteles yra aukso vertės. O jo moksliniais eksperimentais paremtos išvados ir leidžia daugiau apie ląsteles suprasti. 

Vaizdo įrašas: Mokslo mygtukas

2019-09-28 Žinių radijas, ved. Aušra Jurgauskaitė, Vaidas Markelevičius

 

Vilniuje - lenkų ir lietuvių mokslininkų susitikimas

FTMC direktorius prof. Gintaras Valušis ir konferencijos organizatorės dr. Renata Karpič, dokt. Mažena Mackoit-Sinkevičienė papasakojo apie Lietuvos ir Lenkijos fizikos ir technologijos dirbtuves.

Daugiau skaitykite: Wilnoteka.lt

2019-09-26

Lenkijos ir Lietuvos fizikos ir technologijos dirbtuvės: tai tiltas tarp Vilniaus ir Varšuvos

Radijo stoties „Znad Wilii” svetainėje - apie rugsėjo 26-27 d. FTMC ir Lenkijos ambasados organizuotą abiejų šalių fizikos mokslininkų konferenciją-dirbtuves.

Daugiau skaitykite: „Znad Wilii” portale

2019-09-26

Roman Niedźwiecki (ZW) nuotrauka 

Lietuvos mokslininkai pasaulį nustebino unikaliu atradimu, padėsiančiu gydyti nepagydomas ligas

Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Molekulinių darinių fizikos skyriaus mokslininko dr. Aurimo Vyšniausko mokslinį straipsnį publikavo vienas geriausių tarptautinių chemijos mokslų žurnalų „Chemistry: A European Journal“. Be to, straipsnio iliustracija buvo išspausdinta ant šio žurnalo viršelio.

Po studijų prestižiniuose universitetuose Oksforde ir Londone mokslininkas pasirinko Lietuvą ir atradimais suteikia vilties sergantiems.

Daugiau skaitykite: LRT portale, Delfi.lt

2019-09-09

Rugpjūčio pradžioje Fizinių ir technologijos mokslų centras (FTMC) priimtas į Europos Mokslinių tyrimų ir technologijų organizacijų asociaciją (EARTO). Apie šio įvykio reikšmę Lietuvos mokslo pasauliui -  FTMC direktoriaus prof. Gintaro Valušio interviu LRT radijo laidoje „Ryto garsai":

„Mokslas visuomet turi būti priekyje. Mokslinė inovacija yra ta, kuri remiasi naujausiomis mokslo žiniomis. Mūsų darbas – jas sugeneruoti. O įdomiausia tai, kad ne visas mokslas, bet tik dalis jo tampa verslu. (…) Yra du visiškai skirtingi požiūriai, kaip mokslą paversti verslu ir kaip verslui rūpi mokslas. Jeigu verslas teigia, kad jiems sąlygas diktuoja rinka, mokslininkai - įsitikinę, kad geriausia rinka ta, kuri dar neegzistuoja. Kai kuri naują prietaisą, niekada nežinai, kiek jis turės įtakos ir kokią rinką jis turės. Tą rinką reikia išrasti, turime nuspėti ją 5-10 metų į priekį. Mes generuojame ateities verslą. (…) Mokslas yra ieškojimo būdas, ne rinka. Tai yra supratimas, kurio tik dalis gali tapti produktais. Sakykime, dalis fizikos yra graži fizika, o kita - nėra tokia graži, bet ji gali būti labai naudinga.”

Kokius naujus kelius mūsų mokslininkams atveria narystė EARTO?
Kaip vertinamas FTMC pasaulio aukščiausio lygio mokslo centrų veiklos kontekste?
Kokios ateities aukštosios technologijos jau šiandien kuriamos FTMC?
Ir kodėl mokslininkui geriausia rinka  - yra ateityje?

Įdomiai ir aktualiai apie FTMC mokslininkų darbo iššūkius, žavesį, aukščiausio lygio mokslo žinių generavimą bei sinergijas su verslu – prof. Gintaras Valušis ir LRT „Ryto garsai”.

Klausykite pokalbio LRT mediatekoje nuo 01:20:23 iki 01:37:40

2019-08-04 LRT radijas

"Kultūros diena" ir Lietuvos astrofizikai apie juodųjų skylių tyrinėjimus

LRT Plius laidoje „Kultūros diena“ FTMC astrofizikas  dr. Kastytis Zubovas kalba apie juodųjų skylių tyrinėjimus ir kodėl svarbu dalytis šių tyrinėjimų rezultatais su visuomene.

Manoma, kad mūsų galaktikoje žvaigždinės masės tipo juodųjų skylių yra apie 100 milijonų. Tai – vienas iš dviejų juodųjų skylių tipų. Kol kas žvaigždinės masės juodosios skylės aptiktos tik dvinarėse sistemose, tai yra poroje su įprasta žvaigžde. Tokių, pavienių juodųjų skylių, atlikdami sudėtingus stebėjimus ir tyrimus, šiuo metu ieško Lietuvos ir Lenkijos mokslininkai.

Apie tarptautinio kosmoso tyrėjų veiklą ir bendradarbiavimo svarbą žiūrėkite LRT Plius „Kultūros dienos“ reportažo įrašą (nuo 04:45 iki 08:25 ):

https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000073271/kulturos-diena-marijampoleje-jau-sesta-karta-vykstantis-ypatingas-meno-simpoziumas

 

 

„Mokslo sriuba". Visiškas kosmosas su astrofiziku dr. Kastyčiu Zubovu

Astrofiziko, tinklaraščio konstanta.lt autoriaus dr. Kastyčio Zubovo kas-dvisavaitiniai podcast'ai apie kosmoso naujienas.

Laidų įrašai:
Visiškas kosmosas: Encelado vandenynas ir paslėptos aktyvios galaktikos
Visiškas kosmosas: raibuliuojanti galaktika
Visiškas kosmosas: potvyniai Veneroje ir tarpžvaigždinės kometos
Visiškas kosmosas: Ultima Thule ir juodosios skylės

Lietuvos mokslininkų tyrimai garsina šalies vardą: nuo ankstyvos vėžio diagnostikos iki apsaugos oro uostuose

FTMC Terahercų fotonikos laboratorijoje dirbantys fizikai siekia sukurti efektyvius šaltinius, kurie padėtų dar geriau pažinti kitas medžiagas, sugaudyti vėžines ląsteles ar tiesiog nepraleisti pavojingos pašto siuntos.

Daugiau skaitykite: LRT portale

2019-06-17 LRT.lt

Lietuvoje įkurta Mokslinių tyrimų ir technologijų organizacija telks taikomojo mokslo potencialą

Trys šalies mokslo tyrimų centrai įkūrė Mokslinių tyrimų ir technologijų organizaciją (angl. Research and technology organization – RTO), kuri veiks asociacijos teisėmis telkdama šalies taikomojo mokslo potencialą ir plėsdama aukštos pridėtinės vertės pramonės sektorių.

Daugiau skaitykite: delfi.lt, smm.lt

2019-06-04

Laida „IT+" ir Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) inovacijų vadybininkas Karolis Stašys tarptautinėje inžinerinės pramonės parodoje „Balttechnika 2019”.

Apie FTMC pasaulinę lyderystę inovatyvių cheminių dangų technologijų srityje ir centro mokslininkų užsibrėžtą tikslą: pirmiesiems į kosmosą iškelti naujo tipo lietuviška saulės baterijas!

Taip pat  - apie mokslo inovacijų ir technologijų kelią į verslo rinką: atžalines kompanijas, licencijas ir kt. 

Laidos įrašas: IT+ facebook paskyroje

2019-05-31 IT+

 

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) Biotechnologijos instituto prof. Virginijaus Šikšnio vadovaujami darbuotojai kartu su Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) specialistais sukūrė platformą, skirtą pavienių molekulių tyrimams. Tokių tyrimų dėka galima identifikuoti ir charakterizuoti atskiras to paties baltymo ar jo komplekso su DNR molekulių populiacijas, kurios pasižymi skirtingomis savybėmis.

Sukurtas metodas aprašytas prestižiniame mokslo žurnale „Langmuir” ir jau sulaukė tarptautinio dėmesio kaip metantis iššūkį iki šiol pasaulyje vyravusiam tokio tipo pavienių molekulių tyrimo metodui - „DNR užuolaidoms”.

VU GMC turėjo tyrimų objektus – su DNR sąveikaujančius baltymus, tuo tarpu fizikai iš FTMC turėjo reikiamas kompetencijas bei įrangą jiems tyrinėti. Sujungus bendras pajėgas sukurta nauja pavienių baltymų ir DNR kompleksų molekulių tyrimų platforma.

Kaip pastebi metodo kūrėjai, anksčiau norint atlikti pavienių molekulių tyrimus tekdavo vykti į užsienio laboratorijas, reikėdavo  papildomų lėšų kelionėms. Dabar tereikia nueiti kelis žingsnius nuo vieno pastato į kitą. Tai puikus geros kaimynystės tarp mokslinių įstaigų pavyzdys, kurio dėka visi kartu žengiame naujus žingsnius mokslo pasaulyje.

Mokslininkai turi ateities planų, susijusių su jų sukurtu metodu. Ketinama tirti ir kitus objektus, tokius kaip CRISPR-Cas sistemos, prie kurių atradimo ženkliai prisidėjo prof. V. Šikšnys su kolegomis, ir kurios sukėlė tikrą genomų redagavimo revoliuciją.

Daugiau skaitykite: Pavienių molekulių tyrimai – Lietuvos mokslininkai ir vėl nustebino pasaulį

2019-05-23 LRT.lt


Laboratorija / VU nuotr.

LRT dokumentiniame filme „Lietuvos mokslininkai“ - prof. Arūnas Krotkus

LRT dokumentiniame filme „Lietuvos mokslininkai“ - FTMC Optoelektronikos skyriaus mokslininkas, akademikas prof. habil. dr. Arūnas Krotkus.

„Viena meilė yra pagrindinė, viso gyvenimo. Tai  – trumpi impulsai ir jų „surišimas“ su puslaidininkiais.“ – sako profesorius A. Krotkus, Lietuvos mokslų akademijos narys ekspertas, daugiau kaip 25 išradimų autorius, paskelbęs daugiau kaip 200 mokslinių straipsnių, apdovanotas Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino karininko kryžiumi, Lietuvos mokslo premija.
 
Vaizdo įrašas: LRT mediatekoje
 
2019-05-19 LRT Televizija

Tiria tai, ko neapskaičiuotų Jūsų kompiuteris

Fizinių ir technologijos mokslų centro Elektroninės struktūros teorijos laboratorijos vadovas dr. Audrius Alkauskas sako, kad dažnai visuomenės lūkesčiai moksliniams pasiekimams yra labai dideli, o tai mokslui nėra naudinga.

Pats jis tiria tai, ko nepajėgus apskaičiuoti įprastas kiekvieno iš mūsų namuose esantis kompiuteris. 

„Grupė naudoja ir vysto modernius elektroninės struktūros skaičiavimo metodus, paremtus tankio funkcionalo teorija, spręsti svarbiems opto-elektronikos ir kvantinio informacijos apdorojimo klausimams“, – rašoma Fizinių ir technologijos mokslų centro puslapyje. Skamba painiai? Iš tikrųjų viskas gali būti paaiškinta paprasčiau, dar prieš mums pradedant filmuoti, sakė mokslininkas.

Vaizdo įrašas: Mokslo mygtukas. Tiria tai, ko neapskaičiuotų Jūsų kompiuteris

2019-05-11 10:00 Žinių radijas, ved. Aušra Jurgauskaitė, Vaidas Markelevičius

Fizinių ir technologijos mokslų centro laboratorijos specialiame naujienų portalo DELFI ir fotografo Mariaus Jovaišos projekte

„Neregėta Lietuva“ - FTMC:
https://www.delfi.lt/apps/neregeta-lietuva/ftmc/

 

Vieno HD raiškos paveiksliuko perdavimas iš Marso į Žemę gali užtrukti valandas. Ko reikia, kad turėtume greitą internetą kosmose? FTMC mokslininkas dr. Sergejus Orlovas „Mokslo sriuboje“ papasakojo apie lazerinę komunikaciją.

Laidos įrašas: LRT mediatekoje (nuo 08:18)

2019-04-20 12:00 LRT Televizija, ved. Ignas Kančys

Lazerinių ir inžinerinių technologijų klasteris (LITEK) apjungia įvairias įmones bei organizacijas, veikiančias lazerinių ir su jomis susijusių inžinerinių technologijų srityse. LITEK nariais yra Fizinių ir technologijos mokslų centras, Fizikos instituto mokslo ir technologijų parkas (klasterio koordinatorius), įvairios MVĮ, vystančios ir plėtojančios optomechaninių komponentų gamybą, optines dangas, metalo apdirbimą, 3D spausdinimą, prototipų kūrimą, lazerinių sistemų kūrimą, apdirbimo sistemų montavimą ir kt. Šiuo metu LITEK vienija 17 įmonių, kurios savo išradimais ir gaminiais garsina Lietuvą visame pasaulyje.

Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Lazerinių technologijų skyriaus mokslininkas, MB „Lazerinės fabrikavimo technologijos“ vadovas dr. Karolis Ratautas sukūrė technologiją, kuria jau susidomėjo, ir dėl jos pasirašytos bendradarbiavimo bei konfidencialumo sutartys, su tokiais gigantais kaip „MacDermid Enthone Industrial“ ir „Molex“ (JAV), intensyviai bendradarbiaujama su FCA koncernu („Fiat Chrysler Automobiles“, Italija), MISTA (Italija) bei kt. įmonėmis. Bendradarbiaujant su FIAT tyrimu centru jau pagamintos veikiančios elektroninės schemos – lietimui jautrus atidarymo mechanizmas – FIAT 500 automobilio daiktadėžės dangčiui.

Pasak LITEK vadovo Juliaus Paužolio, būdamas klasteryje daliniesi savo patirtimi, žiniomis, gebėjimais su partneriais ir taip praturtini kitus bei save. 

LITEK gali didžiuotis tarptautiniu sertifikatu – Bronzos meistriškumo žyma.

Daugiau skaitykite: Verslo žinių interneto svetainėje, skiltyje „Išmani Lietuva“

2019-04-16 vz.lt

Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr. 

2019 m. balandžio 10 d. Fizinių ir technologijos mokslų centro vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Kastytis Zubovas dalyvavo „Mokslo Sriubos“ podkaste #58.

Kastytis astrofizikas, mokslo populiarintojas ir „Konstanta-42“ tinklaraščio autorius. „Mokslo sriuba“ su Kastyčiu pasikalbėjo apie nežemiškos gyvybės paieškas kosmose: nuo artimo Marso iki tolimųjų egzoplanetų.

Laidos įrašas: Kastytis Zubovas - Kur slypi nežemiška gyvybė? || „Mokslo Sriubos“ podkastas #58

2019-04-10 „Mokslo sriuba“, vedėjas Agnius Stanulis

„Mokslo mygtukas“ – naujas projektas „Žinių radijuje“, kuriame apie Lietuvos mokslininkų tyrimus, atradimus ir išradimus išgirsite iš jų pačių lūpų. Paprastai ir aiškiai.

Pirmosios laidos herojus Fizinių ir technologijos mokslų centro Medžiagotyros ir elektros inžinerijos skyriaus vyresnysis mokslo darbuotojas, Bioelektrochemijos laboratorijos vadovas, dr. Arūnas Stirkė pasakoja apie ypatingą pasterizavimo technologiją.

„Elektroporacija“, „selektyvus pasterizavimas“ – sąvokos, kurias ne kartą išgirsite per šias keliolika minučių. Tai technologijos, kurių dėka galėtų įvykti perversmas maisto pramonėje.

Laidos įrašas: Žinių radijo interneto svetainėje

2019-04-06 10:00, Žinių radijas, „Mokslo mygtukas“, ved. Aušra Jurgauskaitė, Vaidas Markelevičius

2019 m. „Trijų minučių disertacijos“ konkursą Vilniaus universiteto Mokslinės komunikacijos ir informacijos centre laimėjo Fizinių ir technologijos mokslų centro doktorantas Romualdas Eimontas. Jo darbo tema – „Dar vienas žingsnis vaistų kūrimo procese: bioimitaciniai peptidų pagrindo hidrogeliai“.

Konkurso esmė – doktorantas per tris minutes turi pristatyti savo mokslinį darbą, atskleisti jo esmę ir parodyti svarbą bei vertę. Peržengęs skirtą trijų minučių laiką dalyvis diskvalifikuojamas.

Daugiau skaitykite: Verslo žinių interneto svetainėje

2019-04-06, Aurelijus Katkevičius „Verslo žinios“

 

Prieš pat FiDi'51 eiseną „Mokslo sriuba“ rodė interviu su įkvepiančia jauna fizike, Fizinių ir technologijos mokslų centro doktorante Mažena Mackoit Sinkevičiene. Ji svajoja Lietuvą paversti kvantinių technologijų šalimi!

Laidos įrašas: LRT mediatekoje

2019-04-06 11:30 LRT Televizija, ved. Ignas Kančys

 
2019 m. kovo 19-22 d. Vilniuje vyks 62-oji tarptautinė studentų konferencija „Open Readings 2019“, kurią iškilmingai atidarys 2018 m. Nobelio fizikos premijos laureatas profesorius Gérard’as Mourou savo vieša paskaita „Aistra ekstremaliai šviesai“ (angl. „Passion for Extreme Light“).

Fizinių ir technologijos mokslų centras yra vienas iš konferencijos organizatorių.
 
Daugiau skaitykite: LRT.lt portale
 
2019-03-15 LRT.lt
2019 m. kovo 13 d. Fizinių ir technologijos mokslų centro doktorantė Simona Pūkienė dalyvavo „Mokslo Sriubos“ podkaste #56.
 
Pokalbyje galėsite išgirsti apie lazerių technologijas: kaip atsirado lazeriai, kuo jie vienas nuo kito skiriasi, kur yra pritaikomi ir ar tikrai lietuviai yra tokie žinomi lazerių technologijų srityje? Pašnekovė patikino, kad daugumos išmaniųjų telefonų ekranai yra išpjauti lietuvišku lazeriu, ir kvietė visus apsilankyti šių metų „Open Readings“ konferencijoje.
 
Daugiau skaitykite: Delfi.lt portale
 
2019-03-13 „Mokslo sriuba“, vedėjas Agnius Stanulis

Prieš dešimtmetį aktyviai Lietuvoje pradėti kurti mokslo slėniai turėjo sukurti proveržį, skatinti mokslo ir verslo bendradarbiavimą, didinti Lietuvos mokslo ir technologijų konkurencingumą tarptautinėje rinkoje. Kokie rezultatai šiandien? Ar atsiperka investicijos?

Laidoje dalyvavo Fizinių ir technologijos mokslų centro direktorius prof. Gintaras Valušis ir Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros vadovas Kęstutis Šetkus.

Laidos įrašas: Žinių radijo interneto svetainėje

2019-02-07 11:05, Žinių radijas, „Verslo pulsas“, ved. Darius Matas

 

2019-02-04 Lrytas.lt mokslo populiarinimo laidoje „#42 – autostopu per galaktiką su Adomu Rutkausku“ lankėsi FTMC dirbantis astrofizikas ir populiariausio astronomijos tinklaraščio „Konstanta 42“ autorius dr. Kastytis Zubovas.

Vaizdo įrašas: https://www.facebook.com/lrytaslt/videos/317450302118738/

Fizinių ir technologijos mokslų centro laboratorijos specialiame naujienų portalo DELFI ir fotografo Mariaus Jovaišos projekte

„Neregėta Lietuva“ - lazeriai:
https://www.delfi.lt/apps/neregeta-lietuva/lazeriai/

 


Biochemikė dr. Edita Voitechovič grįžo į Lietuvą pasiryžusi kurti naują mokslinės veiklos sritį. Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Nanoinžinerijos skyriuje dirbanti mokslininkė vadovauja projektui „Daugiasignalė paviršiaus plazmono rezonanso jutiklių sistema efektyviems žaizdų tyrimams (WoundSens)“, kurio tikslas - sukurti unikalų prietaisą, kuris padės greitai, tiksliai bei ekonomiškai suskirstyti žaizdas į jų tipus ir parinkti personalizuotą gydymą.

Įgyvendinant projektą bendradarbiaujama su Respublikine Vilniaus universitetine ligonine. Vien į šią ligoninę dėl negyjančių žaizdų kasmet kreipiasi mažiausiai 50 žmonių.

Daugiau skaitykite: https://www.lzinios.lt/Mokslas-ir-svietimas/unikaliu-prietaisu-pries-negyjancias-zaizdas/280015
© Lietuvos žinios

 

Dr. Tadas Paulauskas po 15 metų, praleistų Amerikoje, dar pusantrų – Australijoje, grįžo atsiradus galimybei įgyvendinti tarptautinio lygio projektą. Projekto metu bus kuriama unikali saulės energijos technologija. Siekiama įterpti bismidus į standartinius daugiasandūrinius saulės elementus, sumažinti daugiasandūrinių saulės elementų kainą padidinant jų efektyvumą ir supaprastinant sintetinimo metodus bei pagaminti naujų elementų prototipus.

Dar prieš išvažiuodamas į Australiją dr. T. Paulauskas lankėsi Fizinių ir technologijos mokslų centre (FTMC), skaitė puslaidininkių fizikos seminaro paskaitą. Jau buvo pažįstamas su FTMC mokslininku dr. Audriumi Alkausku, grįžusiu iš užsienio ir sėkmingai įsikūrusiu Lietuvoje. FTMC padarė labai gerą įspūdį: ir žmonės, ir infrastruktūra, ir vykdomi projektai. Atrodė, kad ir paties patirtis čia puikiai tiktų, galėtų prisidėti prie tolesnio FTMC augimo.

„Jei kas ir gali šiuo metu pasaulyje deramai kurti bismidais grįstus daugiasandūrinius saulės elementus – tai greičiausiai mūsų komanda“, – įsitikinęs FTMC tyrėjas, grįžęs į Lietuvą pagal Protų pritraukimo ir reintegracijos programą. 

Projektas įgyvendinamas kartu su FTMC Optoelektronikos skyriaus tyrėjais prof. A. Krotkumi, dr. V. Pačebutu, dr. R. Butkute, dr. A. Geižučiu ir dr. Viktorija Strazdiene. Įvairiais etapais dirbs apie dešimt Lietuvos mokslininkų. Kai kurie matavimai bus atliekami kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse.

Kad bismidais grįstų daugiasandūrinių saulės elementų technologija pasiektų rinką, mokslininkai pasirengę tam tikru projekto etapu bendradarbiauti su pramonės įmonėmis. Taip pat tikimasi bendradarbiauti su Europos kosmoso agentūra ir išbandyti prototipus atitinkamose sąlygose.

Daugiau skaitykite: https://www.lzinios.lt/simtmecio-inovacijos/kurs-unikalia-saules-energijos-technologija/277823
© Lietuvos žinios

Iš JAV sugrįžęs fizikas dr. Tadas Paulauskas. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka © Lietuvos žinios
Dr. Tadas Paulauskas / R. Jurgaičio nuotr.

© Lietuvos žinios

 

2018-11-26 Marse nusileido NASA tyrimų zondas „InSight“ (liet. Įžvalga). Čia jis tyrinės vienerius Marso (arba dvejus Žemės) metus. Plačiau apie misiją papasakojo FTMC dirbantis astrofizikas dr. Kastytis Zubovas.

Geresnis supratimas apie Marso gelmių sąlygas ir ten vykstančius procesus padės geriau prognozuoti, kur Marse galėtume aptikti gyvybės pėdsakų. Be to, Marsas formavosi panašiai kaip Žemė. Taigi, tirdamas Marso struktūrą „InSight“ padės geriau suprasti ir Žemę bei jos istoriją.

Daugiau skaitykite: https://www.lrytas.lt/it/visata/2018/11/27/news/lietuvis-mokslininkas-paaiskino-kodel-insight-nereikia-ratu-ir-kaip-jis-pades-ieskoti-gyvybes-8367650/

2018-11-26 Marse sėkmingai nusilęs NASA tyrimų zondas "InSight" (liet. Įžvalga); FTMC astrofizikas dr. Kastytis Zubovas. NASA / J. Stacevičiaus nuotr. LRYTAS
Zondas „InSight“ / dr. K. Zubovas

NASA / J. Stacevičiaus nuotr.
 

Ultratrumpi lazeriniai impulsai plačiai taikomi medžiagų šalinimui (abliacijai) mokslo, technologijų ir medicinos srityse, tačiau lazerio energija dažnai naudojama neefektyviai.

Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Lazerinių technologijų skyriaus mokslininkai dokt. Andrius Žemaitis, Mantas Gaidys, dr. Marijus Brikas, dr. Paulius Gečys, dr. Gediminas Račiukaitis, dr. Mindaugas Gedvilas atrado efektyvų lazerių energijos panaudojimo būdą ir jo pritaikymą sparčiai formuojant bio-inspiruotus trintį mažinančius paviršius, kurie, tikimasi, ateityje sumažins lėktuvų ir laivų kuro sąnaudas.

Išradimas publikuotas 2018 metų lapkričio 26 dieną prestižinės „Nature“ grupės žurnale „Scientific reports“.

Daugiau skaitykite: https://www.delfi.lt/mokslas/mokslas/lietuvos-mokslininkai-atrado-ypatingai-nasu-lazeriu-spinduliuotes-panaudojima.d?id=79692909

Iš kairės: dokt. Andrius Žemaitis, laboratorijos vadovas dr. Paulius Gečys, projekto vadovas dr. Mindaugas Gedvilas

© Edgaras Markauskas, DELFI

Dr. Linas Vilčiauskas po 12 metų, praleistų užsienyje, Vokietijoje ir JAV, pernai grįžo į Lietuvą ir kartu su žmona, taip pat mokslininke, dr. Shannon Stauffer Fizinių ir technologijos mokslų centre (FTMC) Vilniuje kuria naujos kartos baterijas. Ketverių metų projektui, skirtam išplėtoti stacionarių natrio jonų vandeninių baterijų technologiją iki patento lygio, suburta tarptautinė grupė.

Prognozuojama, kad iki 2022 metų stacionarių elektros srovės šaltinių poreikis pasaulyje išaugs net penkis kartus. Dr. L. Vilčiauskas su grupe bando sukurti baterijas, kurios vandeninės, bet labiau panašios į ličio jonų, tik didelės ir skirtos stacionariam energijos kaupimui (pvz., namų ūkiams, elektros tinklams). 

Įgyvendinant projektą ieškoma vandeninių tirpalų, kurie būtų tinkami baterijoms. Kartu – ir naujų medžiagų, kurios būtų gerokai pigesnės, kur kas paprasčiau pagaminamos ir utilizuojamos, perdirbamos.

Daugiau skaitykite: https://www.lzinios.lt/lzinios/Mokslas-ir-svietimas/grize-is-amerikos-kuria-naujos-kartos-bateriju-technologijas/275957

Dr. Linas Vilčiauskas / Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

© Lietuvos žinios

„Mokslas ir verslas vis labiau susikalba“, – pastebi Metų ekonomikos forumo dalyviai „Global BOD Group“ valdybos pirmininkas Vidmantas Janulevičius ir FTMC direktorius prof. dr. Gintaras Valušis. Koks galimas sėkmingas verslo ir mokslo bendradarbiavimas, kaip paskatinti inovacijas ir padidinti produktyvumą?

Laidos įrašas: LRT mediatekoje

2018-11-06 06:30, LRT radijas, „Ryto Garsai“

FTMC vyriausiasis mokslo darbuotojas, Elektroninės struktūros teorijos grupės „Puntukas“ vadovas dr. Audrius Alkauskas pokalbių laidoje „Pasivaikščiojimai“ su Ryčiu Zemkausku.

Laidos įrašas: https://lnk.lt/video/ziurek-pasivaiksciojimai-5/48336

2018-11-03, Info TV, „Pasivaikščiojimai“

Lietuviški lazeriai jau keli dešimtmečiai garsina Lietuvą. Juos kuriant, gaminant ir parduodant kaip jokioje kitoje srityje matyti mokslo ir verslo dermė. Mokslininkų sukurtas naujausias technologijas perima lietuviškos įmonės ir jų pagaminta produkcija keliauja beveik į visas pasaulio šalis.


Daugiau skaitykite: https://www.lzinios.lt/lzinios/Mokslas-ir-svietimas/matomi-pasaulio-pirmaujanciu-technologiju-zemelapyje/271705
© Lietuvos žinios 

 

Mokslininkų indėlis į pramonės modernizavimą
Kadangi Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, lazerinių technologijų pramonė yra viena perspektyviausių industrijos sričių, įmonės, pasinaudodamos Europos Sąjungos investicijomis, plėtoja mokslinius tyrimus.UAB „Nova Fabrica“ su Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro mokslininkų pagalba siekia sukurti du didelio patikimumo, sąlyginai nebrangius, integruojamus, gamybai ir komercinimui parengtus produktus: bekontaktės elektrinės varžos ir ultravioletinių spindulių pralaidumo matavimo sistemas, kurios skirtos matuoti plonasluoksnių plėvelių kokybę, bei, remiantis rezultatais, optimizuoti jų gamybos procesus. LITEK.lt

Pastaruoju metu bandymų akluoju būdu atrasti reikiamą medžiagą arba vaisto molekulę vis mažiau. Medžiagotyros specialistai, naudodami dirbtinio intelekto sistemas ir kvantinės teorijos žinias, prognozuoja gydomąsias būsimų molekulių savybes arba priemaišų efektą puslaidininkiuose. 

Daugiau skaitykite: https://www.delfi.lt/video/laidos/mokslo-ekspresas/mokslo-ekspresas-gydantis-auksas-ir-kiti-medziagotyros-stebuklai.d?id=78280629

Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Medžiagotyros ir elektros inžinerijos skyriaus mokslo darbuotojas Jonas Klimantavičius kartu su kolega dr. Romualdu Trusovu iš Lazerinių technologijų skyriaus vyko į Kiniją pristatyti paties FTMC, jo galimybių kurti technologijas ir atviros prieigos centų teikiamų paslaugų. FTMC potencialas sudomino Kinijos Kosmoso korporaciją (China Aerospace Science & Industry corp.- CASIC). Aptartos galimybės bendradarbiauti bendruose projektuose arba kuriant technologijas, kurios būtų naudingos CASIC.

Daugiau skaitykite: https://mita.lrv.lt/lt/naujienos/atveriant-milziniska-kinijos-rinka

 

Fizinių ir technologijos mokslų centras pristato elektrinių takelių gamybos būdą, panaudojant lazerines ir chemines technologijas ant polimerų ir stiklo. Ši technologija plačiai naudojama elektronikos pramonėje ir sulaukė ypač didelio dėmesio iš stendo lankytojų. Kitos pristatomos technologijos: elektrocheminiai jutikliai, skirti alergenų arba įvairių baltymų nustatymui, kurie pritaikomi maisto arba sveikatos apsaugoje, magnetinio lauko matavimo sistema, kuri skirta magnetinio impulsinio metalo suvirinimo kontrolei.

Daugiau skaitykite: https://www.delfi.lt/mokslas/mokslas/lietuvos-mokslas-prisistato-pasaulineje-technologiju-parodoje-hanoveryje.d?id=77811429

 

Mažena Mackoit Sinkevičienė yra naujos kartos mokslininkė. „Mokslo sriubos“ pokalbis apie Lietuvos ateitį fizikoje, „Open Readings“ ir apie Pi skaičius.

Įrašas:  https://www.youtube.com/watch?v=-Sfy6KUAraE

Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos auklėtinis Bristolio universitete baigė elektros ir elektronikos inžinerijos magistrantūrą. Pernai gruodį Fizinių ir technologijos mokslų centre (FTMC) Vilniuje apgynė per trejus metus parengtą daktaro disertaciją.


Daugiau skaitykite: https://www.lzinios.lt/lzinios/Mokslas-ir-svietimas/po-bristolio-universiteto-mokslininko-keliu-lietuvoje/262669
© Lietuvos žinios

 

Pokyčiai rinkoje ir arši konkurencija naujų idėjų ieškančias įmones paskatina kreiptis į tyrėjus. Tačiau be verslo pagalbos šioms idėjoms galimai trūktų įgyvendinimo ir komercializavimo galimybių. Darnų šių dviejų sričių veikimą sąlygoja ne vienas veiksnys.

Interviu su FTMC direktoriumi Gintaru Valušiu: http://techo.lt/ftmc-direktorius-pamirstama-kad-kurybingas-zmogus-yra-vertybe/