Mokslas

Atgal

Mokslinių idėjų mainai, mokslinės išvykos 2018 m.

2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“  veiklos „Mokslininkų, tyrėjų gebėjimų plėtra ir bendradarbiavimo vystymas vykdant mokslinių idėjų mainus, mokslines išvykas iš Lietuvos ir į Lietuvą“ tikslas – skatinti mokslininkų ir doktorantų tarpinstitucinį, tarptautinį ir tarpsektorinį mobilumą.

Dalyvavimas mokslinėje stažuotėje užsienyje (Nr. 09.3.3-LMT-K-712-07-0015). Projekto dalyvis Aurimas Višniauskas

Šis projektas suteiks galimybę jaunajam mokslininkui, dr Aurimui Vyšniauskui, vykti 14 dienų stažuotei į Aarhus universitetą Danijoje, Prof Peter R. Ogilby laboratorijoje. Stažuotės metu bus tiriami BODIPY klasės klampos bei temperatūros sensoriai - unikalios fluorescuojančios molekulės, kurių pagalba įmanoma matuoti klampą bei temperatūrą itin mažuose (mikrometro eilės) objektuose, kas yra itin sudėtinga. Tyrimų metu bus koncentruojamasi ties minėtų fluoroforų tripletinių būsenų tyrimais. Rezultatai leis daug geriau suprasti kaip veikia klampos bei temperatūros sensoriai, kas palengvins jų patobulintų variantų kūrimą. Šie eksperimentai bus platesnio mokslinio darbo dalis, kurį Dr A. Vyšniauskas atlieka Fizinių ir technologijos mokslų centre, molekulinių darinių fizikos skyriuje. Ši stažuotė suteiks jaunajam mokslininkui patirties naudojantis naujomis eksperimentinėmis technologijomis ir leis užmegzti ryšius su aukšto lygio moksline grupe, kas ateityje suteiks galimybių teikti paraiškas bendriems projektams.
Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.

Kompetencijos kėlimas mokslinėje stažuotėje / Katalizatorių katalizinio aktyvumo įvertinimas naudojant sukamą disko-žiedo elektrodą (Nr. 09.3.3-LMT-K-712-07-0063). Projekto dalyvė Aldona Balčiūnaitė

Aktyvių nanostruktūrizuotų katalizatorių kūrimas, jų savybių tyrimas yra itin aktualus, todėl mokslinės stažuotės metu bus tiriamos kataliziatorių, kuriuos būtų galima pritaikyti šarminiuose kuro elementuose, katalizinės savybės. Kuro elementai – tai vienas iš atsinaujinančių energijos šaltinių, kurių veikimo principas remiasi kuro oksidacija ant anodo ir deguonies redukcija ant katodo. Šie kuro elementai yra perspektyvūs energijos šaltiniai, nes yra nedidelio svorio ir veikia žemoje temperatūroje. Projekto metu bus siekiama ištirti katalizatorius, kurių sudėtyje būtų mažai arba iš vis nebūtų tauraus metalo. Katalizatorių sintezei bus naudojami cheminiai, elektrocheminiai ar sintezės mikrobangomis metodai, pagrindu pasirenkant anglies ar grafeno daleles. Katalizatorių katalizinio aktyvumo natrio borhidrido oksidacijos ir/ar hidrolizės bei deguonies redukcijos reakcijoms tyrimas bus atliekamas naudojant sukamą disko-žiedo elektrodą. Šie tyrimai bus atliekami Cheminės inžinerijos skyriuje Lisabonos technikos institute/universitete, Portugalijoje vadovaujant dr. Diogo Santos.
Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.

Stažuotė Malmės universitete, Švedijoje (Nr. 09.3.3-LMT-K-712-07-0075). Projekto dalyvis Rokas Žalnėravičius

Siekiama sukurti nanodaleles, nanostruktūrizuotus paviršius tankiai supakuotus ant laidaus padėklo, kurie būtų stabilūs plačiame pH intervale bei pasižymėtų didžiuliu aktyvaus paviršiaus plotu. Jų pagrindu bus konstruojami biojutikliai vandenilio peroksido molekulės detekcijai, kurie galėtų sėkmingai pakeisti Au, Pt, Pd nanodalelių, metileno mėlio ir kt. formuojamus jutiklius. Šiam tikslui pasiekti bus formuojami ir tiriami molibdeno chalkogenidų, molibdeno oksidų bei titano monoksido nanolapelinio dizaino dariniai hidroterminės sintezės keliu. Programos tikslo – kompetencijos kėlimas mokslinėje stažuotėje, užtikrinimui doktorantas važiuos stažuotis į Malmės universiteto, Biomedicinos mokslų fakulteto, profesoriaus dr. Tautgirdo Ruzgo vadovaujamą laboratoriją, kur kartu su profesoriaus grupe konstruos jutiklius MoS2 pagrindu, bei tirs jų pagrindines charakteristikas, bei panaudojimo galimybes plačiame pH intervale.
Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.

Kompetencijos kėlimas mokslinėje stažuotėje „Superparamagnetinių kobalto ferito nanodalelių, magnetinių savybių slopimo priklausomybės tyrimas“(Nr. 09.3.3-LMT-K-712-07-0085). Projekto dalyvė Agnė Mikalauskaitė

Siekiama ištirti superparamagnetinių kobalto feritų nanodalelių paviršiaus funkcionalizavimo bioreduktoriais įtaką jų magnetinėms savybėms. Magnetinių savybių sumažėjimas-praradimas stabilizuojant magnetines nanodaleles, didelės molekulinės masės natūraliais ar sintetiniais polimerais, baltymais, ir kitais paviršių funkcionalizuojančiais-stabilizuojančiais junginiais. Taip silpnėja jautrumas valdyti jas išoriniu magnetiniu lauku, kas lemia jų kaupimąsi gyvuosiuose organizmuose panaudojant jas diagnostikos, teranostikos bei hiperterminės terapijos metu žmogaus organizme. Sumažėjus magnetinių nanodalelių magnetinėms savybėms sumažėja ir jų funkcionalumas kas smarkiai susiaurina jų pritaikomumą ir panaudojimą. Ištyrus bioreduktorių įtaką magnetinėms kobalto ferito nanodalelių savybėms, bus atrinkti didelės molekulinės masės junginiai pasižymintys mažiausiu magnetizmo slopinimu.
Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.

Dalyvauti užsienyje vykstančioje mokslinėje konferencijoje (Nr. 09.3.3-LMT-K-712-06-0032). Projekto dalyvis Aurimas Višniauskas

Projekto tikslas yra dalyvauti centrinės Europos fotochemijos konferencijoje, pristatyti atliekamą veiklą Europos fotochemikų bendruomenei, susipažinti su naujausia moksline veikla fotochemijos srityje, užmegzti kontaktus ir ieškoti tarptautinio bendradarbiavimo galimybių su aukšto lygio Europos mokslininkais.
Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.

Kompetencijos kėlimas mokslo renginyje užsienyje (Nr. 09.3.3-LMT-K-712-06-0109). Projekto dalyvė Giedrė Gricienė

Projekto tikslas yra dalyvavimas renginyje "Tarptautiniame neorganinių ir aplinkosauginių medžiagų simpoziume 2018" (ISIEM2018), siekiant pristatyti originalią tyrimų medžiagą, užmegzti ryšius su šios srities mokslininkais, ugdyti mokslinę kompetenciją.
Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.

Dalyvauti tarptautinėje mokslinėje konferencijoje "22nd Topical Meeting of the International Society of Electrochemistry" (Nr. 09.3.3-LMT-K-712-06-0124). Projekto dalyvė Raminta Stagniūnaitė

Šio projekto tikslas yra sudalyvauti tarptautinėje mokslinėje konferencijoje, bei pristatyti pranešimą tema "Investigation of AuCeO2/C as electrocatalyst for alkaline fuel cells", išklausyti kitų mokslininkų pranešimus, bei kelti doktorantės kompetencijas. Šiame projekte pagrindinė doktorantės įgyvendinama veikla bus pristatyti žodinį pranešimą, kuriuo doktorantė parodys savo atliktų tyrimų rezultatus ir pasidalins jais su kitų šalių bei kitų institucijų mokslininkais, tokiu būdu reprezentuodama Lietuvos mokslininkų bendruomenę ir jos indėlį į elektrochemijos mokslą. Taip pat šiame projekte (konferencijoje) doktorantė dalyvaus kitų mokslininkų pranešimų pristatyme, bei rezultatų analizėje, kuri pateikiama stendinių pranešimų pavidale. Tokiu būdu tobulins bei gilins savo elektrochemines žinias, semsis idėjų naujiems, galbūt dar netyrinėtiems ar mažai tyrinėtiems elektrocheminiams procesams, metodams ir medžiagoms, kurie būtų naudingi bei reikalingi vykdant tolimesnius doktorantės tyrimus, susijusius su kuro elementais, tokiu būdu keldama savo kompetenciją. Šioje konferencijoje bus pristatomi tiek žodiniai, tiek stendiniai mokslininkų pranešimai, kuo siekiama sujungti viso pasaulio elektrochemijos mokslininkus, kelti jų kompetencijas, ugdyti mokslinės bendruomenės gebėjimą bendradarbiauti, tokiu būdu gerinant planetos gyventojų gyvenimo sąlygas, pvz. kuro elementų naudojimas kaip alternatyvios, švaresnės, savaime atsinaujinančios energijos šaltinį. Šio projekto tikslas tapti šios mokslininkų bendruomenės dalimi.
Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.

Dalyvavimas tarptautinėje konferencijoje PHYSOR 2018: Reaktorių fizika – pagrindas efektyvesnėms sistemoms. (Nr. 09.3.3-LMT-K-712-06-0126). Projekto dalyvis Artūras Plukis
VMTI FTMC Branduolinių tyrimų skyriuje vykdomi tvarios energetikos uždaviniai - saugiai sutvarkyti branduolinių reaktorių radioaktyviąsias atliekas, pritaikant optimalias tvarkymo, utilizacijos ir saugojimo technologijas, garantuojančias ilgalaikę saugą ir minimalų jonizuojančiosios spinduliuotės poveikį aplinkai ir žmogui. Tarptautinėje konferencijoje PHYSOR 2018: "Reaktorių fizika - pagrindas efektyvesnėms sistemoms" bus nagrinėjami įvairūs branduolinių reaktorių modeliavimo bei jų eksperimentinio validavimo aspektai, kurie ypač svarbūs šiuo metu charakterizuojant Ignalinos AE radioaktyviąsias atliekas, pasirenkant techninius ir technologinius sprendimus svarbius jas rūšiuojant, saugojant ar utilizuojant. Konferencijoje planuojama pristatyti MCNP6 kodu sukurtą RBMK-1500 reaktoriaus 3D modelį, skirtą radioaktyvių atliekų charakterizavimui pagal neutronų srautus Ignalinos AE reaktoriuose, bei aptarti kritinio reaktoriaus dalijimosi šaltinių tolygaus pasiskirstymo aktyviojoje zonoje problemas apsunkinančias patikimą neutronų srautų apskaičiavimą reaktoriaus konstrukcijose. Profesinis tobulėjimas ir įgytos naujos žinios apie branduolinės energetikos tendencijas pasitarnaus dėstymo VU fizikos fakultete procese. Planuojamoje dalyvauti konferencijose tikimasi rezultatų, kurie prisidės prie Lietuvai ir visam pasauliui aktualių problemų, susijusių su radioaktyviųjų atliekų tvarkymu, sprendimo. Įgytos žinios bus tiesiogiai pritaikomos saugiam radioaktyviųjų atliekų sutvarkymui siekiant optimizuoti darbo sąnaudas ir kaštus panaudojant modeliavimo įrankius. PHYSOR-2018 konferencijos metu tikimasi tiek įgyti naujų žinių reikalingų profesiniam tobulėjimui, tiek pasikeisti moksline informacija, tiek susirasti partnerių tolesniam bendradarbiavimui plėtojant studijų tarptautiškumą ir stiprinant Lietuvos aukštojo mokslo tarptautinį pripažinimą.
Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.

Kompetencijos kėlimas mokslo renginiuose užsienyje. (Nr. 09.3.3-LMT-K-712-06-0127) Projekto dalyvė Aldona Balčiūnaitė

Projekto tikslas - kompetencijos kėlimas mokslo renginiuose užsienyje. Projektas bus vykdomas 2018 m. gegužės mėn. 12-19 dienomis. Projekto įgyvendinimo laikotarpiu bus pristatomas pranešimas tema “Employment of fiber-shaped cobalt modified with gold nanoparticles as anode in direct borohydride and hydrazine fuel cells” tarptautinėje 233th ECS Meeting konferencijoje, Sietle (JAV). Pristatomas darbas yra skirtas kataliziatorių, kuriuos būtų galima pritaikyti šarminiuose kuro elementuose, tyrimui. Pastaruoju metu didelis dėmesys yra skiriamas kuro elementuose naudojamų medžiagų paieškai bei tauriųjų elementų, įeinančių į katalizatorių sudėtį, kiekio mažinimui, taip siekiant sumažinti jų kainą. Kuro elementai – tai vienas iš atsinaujinančių energijos šaltinių, kurių veikimo principas remiasi kuro oksidacija ant anodo ir deguonies redukcija ant katodo. Šie kuro elementai yra perspektyvūs energijos šaltiniai, nes yra nedidelio svorio ir veikia žemoje temperatūroje, lengvai pritaikomi transporto bei namų ūkio reikmėms. Projekto metu bus pristatomas katalizatorių aktyvumas gautas naudojant laboratorijoje sukonstruotą natrio borhidrido bei hidrazino kuro elemento prototipą. Katalizatoriai buvo suformuoti nusodinant Au nanodaleles ant kobalto pasluoksnio, nusodinto ant vario paviršiaus (AuCofiber/Cu). Šioje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje įgysiu daug naujos mokslinės patirties, susipažinsiu su pasaulinio lygio mokslininkais, dalyvaujančiais šioje konferencijoje. Dalyvavimas konferencijoje, pranešimų bei paskaitų klausymas leis pakelti kvalifikaciją katalizinių procesų taikymo srityse. Renginyje pristatyti žodiniai ir stendiniai (vizualiniai) pranešimai suteiks naujų žinių apie šiuolaikinius pasiekimus, tendencijas ir perspektyvas naujų medžiagų, fotoelektros reiškinių bei homogeninių ir heterogeninių cheminių reakcijų mechanizmo tyrimo ir taikymo srityse.
Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.

Dalyvauti tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „22nd Topical Meeting of the International Society of Electrochemistry“. (Nr. 09.3.3-LMT-K-712-06-0137). Projekto dalyvė Kornelija Antanavičiūtė
Projekto tikslas yra dalyvauti “22-ame Tarptautiniame elektrochemijos draugijos susitikime”, pristatyti mokslo visuomenei savo tyrimų rezultatus, pasidalinti turima patirtimi, susipažinti su naujausiais mokslinių tyrimų rezultatais, užmegzti naujus kontaktus galimam bendradarbiavimui su kitų šalių mokslininkais. Šio projekto įgyvendinimas atliks labai svarbų vaidmenį doktoranto mokslinėje veikloje, nes 22-oji Tarptautinė elektrochemikų konferencija yra glaudžiai susijusi su doktoranto vykdomų darbų tematika, atsižvelgiant į šioje konferencijoje aptartų rezultatų svarba, doktorantas galės kryptingai vykdyti vertingesnius ateities darbus katalizatorių kūrimo ir taikymo srityje, įgaus naujų žinių elektrocheminių procesų srityje.
Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.
22-oji tarptautinė elektrochemikų draugijos (ISE) konferencija "Materials Engineering and Process Optimization at Electrified Solid/Liquid Interfaces". (Nr. 09.3.3-LMT-K-712-06-0138). Projekto dalyvė Virginija Kepenienė
Dalyvavimas 22-ojoje tarptautinėje elektrochemikų draugijos (ISE) konferencijoje "Materials Engineering and Process Optimization at Electrified Solid/Liquid Interfaces". Dalyvavimas konferencijoje, tai galimybė susipažinti su naujausiais moksliniais pasiekimais bei tiesiogiai bendrauti su tyrimų autoriais. Konferencijos metu bus pristatyti du pranešimai: žodinis „Carbon Based Cobalt Catalysts for Oxygen Reduction Reaction“ bei stendinis „Carbon-Supported Gold Catalysts for Ethanol Oxidation Reaction“.
Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.
Efektyvi lazerinė abliacija skenuojant pluoštą ultra-sparčiam paviršiaus struktūrizavimui. (Nr. 09.3.3-LMT-K-712-06-0143). Projekto dalyvis Mindaugas Gedvilas

Ultra-trumpi lazeriniai impulsai dažnai naudojami medžiagų šalinimui (abliacijai) mokslo, technologijų ir medicinos srityse. Tačiau lazerio energija dažnai naudojama neefektyviai, dėl to gaunamos žemos abliacijos spartos. Siekiant efektyviai lazeriu išabliuoti plokščią bandinio paviršių, reikia optimizuoti apdirbimo parametrų rinkinį, susidedantį iš kelių kintamųjų: skenavimo greičio, atstumo tarp skenuojamų linijų, pluošto dėmės dydžio. Todėl rasti optimalią konfigūraciją apdirbimo parametrų rinkiniui, didžiausiai galimai lazerinės abliacijos spartai, nustatytą konkrečiai medžiagai, visada yra sunki, daug laiko ir resursų reikalaujanti užduotis. Aiškus teorinis proceso parametrų įtakos medžiagos šalinimo greičiui supratimas padidintų lazerio energijos panaudojimą ir lazerinės abliacijos spartą. Šiame darbe pristatomas naujas plokščio paviršiaus abliacijos skenuojamu pluoštu teorinis modelis. Modelyje atsižvelgiama į abliacijos slenksčio sumažėjimą ir abliacijos gylio įsisotinimą, didėjant impulsų skaičiui vienoje vietoje. Darbe buvo teoriškai skaičiuojama ir eksperimentiškai matuojama abliacijos spartos priklausomybė nuo pluošto dėmės dydžio ir skenavimo greičio apdirbamo vario paviršiui. Skenuojantis elektroninis mikroskopas ir adatinis profilometras buvo naudojami išabliuoto paviršiaus charakterizavimui ir abliacijos spartos nustatymui. Skaičiavimo rezultatai sprendžiant abliacijos modelio lygtis sutampa su eksperimentiniais rezultatais. Rastas optimalus abliacijos parametrų rinkinys ir efektyvi abliacija buvo panaudota trimačių funkcinių darinių rašymui vario paviršiuje.
Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.

Dalyvavimas CAST (CArbon-14 Source Term) projekto simpoziume Lione, Prancūzijoje, 2018 metų sausio mėn. 16-18 dienomis (Nr. 09.3.3-LMT-K-712-06-0147). Projekto dalyvė Elena Lagzdina

Vykdant Ignalinos atominės elektrinės uždarymo darbus susiduriama su apšvitinto reaktoriaus grafito utilizavimo problema. Grafitas priskiriamas ilgaamžėms didelio aktyvumo atliekoms, todėl ilgalaikiam saugojimui turi būti laidojamas geologiniame atliekyne. Dėl labai didelio apšvitinto grafito kiekio toks utilizavimo būdas reikalauja specialių inžinerinių sprendimų bei yra labai nepalankus ekonomine prasme. Be to, 14C yra mobili geologinėje matricoje ir gali patekti į aplinką bei pasklisti ekosistemose. Siekiant sumažinti atliekų kiekį bei optimizuoti utilizavimo strategiją būtinas supratimas apie 14C aktyvumą bei cheminius ryšius grafito gardelėje. Apšvitinto grafito tvarkymo problematika aktuali ne tik Lietuvoje, bet ir pasauliniu mastu. CAST (CArbon-14 Source Term) projekto simpoziume Lione, Prancūzijoje, 2018 metų sausio mėn. 16-18 dienomis bus aptariama naujausia mokslinė informacija apie 14C elgseną geologinio aliekyno sąlygomis bei bus suteikta galimybę jauniems specialistams įgyti naujų žinių bei pakelti kompetenciją.
Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.

Dalyvavimas tarptautiniame Europos Komisijos CAST (CArbon-14 Source Term) projekto simpoziume. (Nr. 09.3.3-LMT-K-712-06-0149). Projekto dalyvė Rita Plukienė
Planuojama dalyvauti tarptautiniame Europos Komisijos CAST (CArbon-14 Source Term) projekto simpoziume, skirtame C-14 migracijos mechanizmų iš radioaktyvių atliekų esančių geologinėse saugyklose tyrimams. VMTI FTMC Branduolinių tyrimų skyriuje vykdoma veikla prisidedant prie Ignalinos AE saugaus radioaktyviąsias atliekų sutvarkymo apima įvairių atliekų tame tarpe ir apšvitinto grafito charakterizavimo darbus, kuriame 14C susidarantis 13C(n, γ) ir 14N (n, p) reakcijų metu yra ribinis nuklidas, pagal kurio aktyvumą RBMK-1500 grafitas gali būti priskiriamas žemo ar vidutinio lygio radioaktyviosioms atliekoms. Siekiant pagilinti supratimą apie atliktus kitų grafitinių reaktorių panaudoto grafito tyrimus, anglies migracijos mechanizmus labai svarbu dalyvauti sausio 16-18 d. Lione, Prancūzijoje vyksiančiame simpoziume. CAST projekto rezultatai gali būti svarbūs Lietuvai, kurios Nacionalinėje radioaktyviųjų atliekų tvarkymo plėtros programoje numatytas geologinis didelio aktyvumo Ignalinos AE radioaktyviųjų atliekų laidojimas. VMTI FTMC kaip TSO (angl. Technical Support Organization) - techninės pagalbos organizacijos veikla planuoja įsijungti į H2020/EJP1 projektą, skirtą saugiam panaudoto branduolinio kuro, didelio aktyvumo atliekų (DAA) ir kitų vidutinio aktyvumo (VAA) ilgaamžių radioaktyviųjų atliekų geologiniam laidojimui, todėl dalyvavimas šiame simpoziume sutiektų papildomų žinių bei mokslinių ryšių reikalingų įsitraukiant į naują projektą, o taip pat pasitarnautų asmeniniam profesiniam tobulėjimui ir atliktų darbų sklaidai. Simpoziume planuojame pristatyti naujausius RBMK-1500 grafito priemaišų matavimus atliktus neutronų aktyvacinės analizės (INAA) metodu ir momentinių-gama aktyvacinės analizės (PGAA) metodu, palyginti juos su anksčiau INAA & GDMS metodais pamatuotomis priemaišų koncentracijomis grafite.
Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.
Dalyvauti užsienyje vykstančioje mokslinėje konferencijoje (Nr. 09.3.3-LMT-K-712-06-0158). Projekto dalyvis Rokas Žalnėravičius
Projekto tikslas - pristatyti žodinį pranešimą "Cobalt ferrite nanoparticles against multidrug resistant microorganisms" tarptautinėje konferencijoje Biomedical and Life Sciences Meeting (BLS Victoria) Collaborative Conference on Antimicrobial Resistance. Konferencijos metu bus pristatyti pagrindiniai doktorantūros metu gauti rezultatai apie špinelinės struktūros nanodalelių poveikį tiek eukariotiniams tiek prokariotiniams mikroorganizmams. Bus apžvelgta ir paminėta dalelių paviršiaus įtaka efektyviai mikroorganizmų inaktyvacijai, bei kobalto kiekio nanodalelėje reikšmė. Konferencija suteiks daug naujų žinių apie pasaulyje vykdomus naujausius mokslinius tyrimus antimikrobinių dalelių tyrimo srityje, inovatiškiausias idėjas kovos su mikroorganizmais srityje.
Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.
"69th Annual Meeting of the International Society of Electrochemistry", Bolonija, Italija (Nr. 09.3.3-LMT-K-712-06-0168). Projekto dalyvė Jolita Jablonskienė
Šiuo projektu siekiama kelti kompetenciją mokslo renginyje užsienyje pristatant aukšto lygio tyrimus, kuriant efektyvias medžiagas alternatyviems elektros energijos šaltiniams, t.y., metalo jonų baterijoms. Bus pristatytas stendinis pranešimas tema "Different morphologies of MnO2 grown on graphene for supercapacitors". Ši konferencija yra svarbi tuo, kad joje bus pristatinėjami naujausi ir aktualiausi duomenys elektrochemijos srityje. Kadangi šiuo metu yra aktuali tema, - atsinaujinantys elektros energijos šaltinai. Ši tematika išlieka prioritetine ES mokslo tyrimo veiklų ir naujų technologijų vystymo kryptimi. Šiuolaikinė civilizacija yra labai priklausoma nuo elektros energijos gamybos, nuolat senkant iškasamojo kuro šaltinių (anglis, nafta, gamtinės dujos), iki šiol plačiai naudojamų elektros energijos gamyboje ir tuo pačiu didinančių aplinkos taršą, ištekliams. Ekologiškų šaltinių energijos panaudojimas elektros energijos gavybai iki šiol nėra pakankamas, kad užtikrintų nuolat augantį elektros energijos poreikį. Mobilūs, atsinaujinantys elektros energijos šaltiniai yra ypač aktualūs tiek nešiojamos elektronikos (mobilieji telefonai, nešiojami kompiuteriai ir planšetės, ir t.t.), tiek transporto srityse.
Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.
"22nd Topical Meeting of the International Society of Electrochemistry" (Nr. 09.3.3-LMT-K-712-06-0169). Projekto dalyvė Zita Sukackienė
Projekto tikslas - dalyvauti “22-ame Tarptautiniame elektrochemikų draugijos susitikime”, išklausyti aukšto lygio elektrochemijos srities mokslininkų pranešimus, pristatyti mokslo visuomenei pranešimą "Natrio borhidrido hidrolizės reakcijos tyrimas naudojant netauriuosius kobalto katalizatorius", pasidalinti turima patirtimi katalizatorių kūrimo ir jų katalizinių savybių borhidrido hidrolizės reakcijai tyrimų srityje, susipažinti su naujausiais pasaulinio lygio mokslininkų mokslinių tyrimų rezultatais, užmegzti naujus tarpinstitucinius, tarptautinius ar tarpsektorinius bendradarbiavimo galimybes, įgyti naujos patirties katalizatorių formavimo, katalizinių savybių turimų bei elektrocheminių procesų naudojimo ir taikymo srityse. Dalyvavimas šioje konferencijoje leis pakelti jaunojo mokslininko kompetenciją perspektyvių katalizatorių kūrimo ir jų katalizinių savybių tyrimų srityse. Atsižvelgiant į šioje konferencijoje aptartų rezultatų svarba, jaunasis mokslininkas kryptingai vykdys svarbesnės vertės ateities darbus, įgaus naujų žinių elektrocheminių procesų naudojimo ir taikymo srityse bei įgis aukštesnės kvalifikacijos preparatyvinės chemijos srityje.
Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.
Dalyvauti užsienyje vykstančioje mokslinėje konferencijoje (Nr. 09.3.3-LMT-K-712-06-0229). Projekto dalyvė Aušrinė Zabielaitė
Projekto tikslas - dalyvauti aukšto lygio tarptautinėje mokslinėje konferencijoje bei pristatyti pranešimą “Gold nanoparticles decorated cobalt with smooth and fiber-shaped structures as electrocatalysts for glucose oxidation”, kelti doktorantės kompetenciją elektrocheminių procesų taikymo bei tobulinimo srityse, kuro elementuose naudojamų medžiagų kūrimo bei taikymo srityse. Dalyvavimas šioje tarptautinėje konferencijoje, pranešimų bei paskaitų klausymas leis pakelti kompetenciją, tiriant kuro elementuose naudojamų medžiagų formavimo galimybes bei jų taikymą praktikoje, suteiks naujų žinių apie šiuolaikinius pasiekimus, tendencijas ir perspektyvas naujų medžiagų tyrimo ir taikymo srityje. Įgytos žinios bus ypač vertingos, vykdant tolimesnius mokslinius tyrimus, tiriant kuro elementuose vykstančius procesus.
Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.
Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis (Nr. 09.3.3-LMT-K-712-06-0230). Projekto dalyvė Loreta Tamašauskaitė Tamašiūnaitė
Projekto tikslas - dalyvauti užsienyje vykstančioje mokslinėje konferencijoje, pristatyti mokslinius rezultatus tarptautinei mokslo bendruomenei bei įgyti kompetenciją atsinaujinančios energetikos bei kuro elementuose naudojamų medžiagų gavimo bei juose vykstančių procesų tyrimuose, surasti naujus partnerius užsienyje bendriems mokslinių tyrimų bei eksperimentinės veiklos projektams; pasirinkti aktualiausias tyrimų kryptis bei jas nuosekliai vystyti atsižvelgiant į šios srities vystymosi tendencijas, įgytų žinių pagrindu rengti aukštesnės vertės mokslines publikacijas chemijos srityje.
Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.
Dalyvauti užsienyje vykstančioje mokslinėje konferencijoje (Nr. 09.3.3-LMT-K-712-06-0233). Projekto dalyvis Eugenijus Norkus
Projekto tikslas – dalyvauti aukšto lygio tarptautinėje konferencijoje su žodiniu pranešimu, įgyti kompetencijas cheminio metalų nusodinimo srityje, populiarinti Lietuvos chemikų darbus, užmegzti naujus tiesioginio bendradarbiavimo su užsienio mokslininkais kontaktus bei aptarti būsimų projektų teikimą ES finansavimui gauti.
Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.
Mokslinio pranešimo pristatymas CLEO mokslinėje konferencijoje (Nr. 09.3.3-LMT-K-712-06-0259). Projekto dalyvis Evaldas Stankevičius
Lazerinė interferencinė litografija (LIL) yra patrauklus ir paprastas būdas formuoti periodinius mikrodarinius dideliame plote. Ši litografijos rūšis yra paremta kelių koherentiškų lazerio pluoštelių interferencinio vaizdo įrašymu fotojautriame polimere. Interferencinė litografija lyginant su tiesioginiu lazerinio rašymo (TLR) metodu yra žymiai našesnė technologija, nes vienos lazerinės ekspozicijos metu yra suformuojamas periodinis mikrodarinys dideliame plote, kai tuo tarpu TLR metodu tik vienas vokselis. Be to, ši technologija nenaudoja didelių vakuumą palaikančių įrenginių ar specialių kaukių ir todėl yra itin patraukli masiniam funkcinių darinių (hidrofobinių paviršių, mikrolęšių masyvų, karkasų ląstelėms auginti, mikrovamzdelių ir t.t.) gamybai. Norint formuoti tikslius mikrodarinius fotopolimerizacijos procesais paremtais metodais, reikia gerai suprasti foto-cheminius mechanizmus vykstančius fotopolimerizacijos proceso metu. Tokie tyrimai leistų optimizuoti eksperimentines sistemas ir parinkti tinkamą fotopolimerų sudėtį, siekiant suformuoti reikiamos skiriamosios gebos mikrodarinius. Šiame pranešime bus palyginamas ir analizuojamas fotopolimerizacijos procesas, naudojant nanosekundinius (35 ns) ir pikosekundinius lazerinius impulsus (300 ps), kai lazerinių impulsų smailiniai intensyvumai yra palyginami. Be to, panagrinėsime lazerinių impulsų pasikartojimo dažnio bei aplinkos dujų įtaką formuojamų darinių formai ir geometriniams parametrams.
Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.
Mokslinio pranešimo pristatymas CLEO mokslinėje konferencijoje (Nr. 09.3.3-LMT-K-712-06-0261). Projekto dalyvis Romualdas Trusovas

Grafenas – dvimatis kristalas, pasižymintis unikaliomis fizikinėmis savybėmis. Grafenas gali būti naudojamas ypatingai sparčių puslaidininkinių tranzistorių kontaktų formavimui, skaidrių kontaktų formavimui saulės energetikoje ar elektronikos įrenginiuose, šilumos nuvedimui elektroniniuose grandynuose, tvirtų kompozitinių medžiagų sintezei taip pat lanksčių elektroninių įrenginių gamybai.
Dalis grafeno formavimo metodų yra pagrįsti lazerinės spinduliuotės naudojimu. Šiame pranešime pristatomas unikalus grafeno formavimo būdas, pagrįstas medienos apšvita impulsine lazerine spinduliuote azoto atmosferoje. Eksperimentui buvo panaudota pušies medienos lenta. Bandinys buvo patalpintas į hermetišką kamerą su safyro langeliu. Kamera buvo užpildyta azoto dujomis. Lazerinei apšvitai buvo naudojamas nanosekundinis lazeris Baltic HP (Ekspla) ir pikosekundinis lazeris Atlantic (Ekpla). Abiem atvejais spinduliuotės bangos ilgis buvo 1064 nm. Lazerio pluošto judėjimas buvo valdomas galvoskeneriu. Sufokusuotu spinduliu buvo braižomi linijų masyvai ant bandinio paviršiaus. Tarpas tarp gretimų linijų buvo ų mikronai. Keičiant vidutinę lazerinės spinduliuotės galią bei skenavimo greiti buvo reguliuojama apšvitos doze. Lazerio spinduliuote paveikti bandiniai buvo tiriami Ramano spektroskopu. Tyrimai parodė, kad prie tam tikrų spinduliuotė dozes verčiu vyksta kelių sluoksnių grafeno formavimasis medyje, išreikštas dideliu 2D juostos intensyvumu lyginant su G ir D juosta. Papildomai atlikti paviršinės varžos matavimai parodė ženklų varžos sumažėjimą po lazerinės spinduliuotės poveikio Minimali paviršinė varža buvo gauta prie tos pačios dozes, prie kurios vyko geriausios kokybes grafeno formavimasis.
Šie rezultatai atveria naujas galimybės grafeno struktūrų formavimui iš atsinaujinančių išteklių. Tokia metodika suformuoti grafeno sluoksniai gali būti naudojami superkondensatorių, jutiklių bei kituose elektronikos taikymuose.
Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.