Mokslas

Atgal

Podoktorantūros stažuotės

Projektai finansuojami iš Europos socialinio fondo lėšų pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ 09.3.3-LMT-K-712 priemonės „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklą „Stažuočių po doktorantūros studijų skatinimas“.


Didelės pikinės galios lazerinių impulsų apšvitos dozių matavimas ir modeliavimas (Nr. 09.3.3-LMT-K-712-19-0014)
Tobulėjant lazerinėms sistemoms, didėja generuojamų impulsų galia bei pasikartojimo dažnis. Didelės pikinės galios impulsams sąveikaujant su medžiaga generuojama jonizuojanti spinduliuotė, kurios dozė gali būti reikšminga radiacinės saugos požiūriu, t.y. daryti neigiamą įtaką darbuotojų sveikatai. Projekte bus siekiama sukurti lazerinio impulso sąveikos su plazma modelį ir atsižvelgiant į plazmos charakteristikas įvertinti jonizuojančios spinduliuotės dozes greta lazerio. Numatyti atlikti ir eksperimentiniai spinduliuotės dozės matavimai, kurie bus palyginti su modelio prognozėmis. Pavykus sukurti validžius modelius dozimetrijos vertinimui, bus išspręsta poveikį darbuotojo sveikatai vertinimo problema, taip pat galės būti pateiktos rekomendacijos, kad apsauga nuo jonizuojančiosios spinduliuotės būtų užtikrinta.
 
Projektas bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų (projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-19-0014) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).
Krūvio transporto savybių gerinimas mėlynuose perovskitiniuose šviestukuose (Nr. 09.3.3-LMT-K-712-19-0044)
Perovskitinės medžiagos teikia daug vilties atverti lanksčių ir efektyvių optoelektroninių prietaisų erą. Per pastaruosius 10 metų sparčiai tobulėjo perovskito pagrindu pagamintos saulės baterijos, šiuo metu tai yra viena populiariausių mokslo sričių. Kitas geras tokių prietaisų pavyzdys yra perovskitų pagrindu veikiantys šviesos diodai (PeLED), kurie tap pat per pastaruosius 5 metus sparčiai tobulėjo. Jei jų plėtra tęsis, PeLED gali padėti pagrindą naujai ekranų technologijai, nes jie pasižymi dideliu spalvų grynumu, plačia spalvų gama ir gali būti pigiai pagaminti naudojantis tirpalų technologijomis. Tačiau dar reikia išspręsti keletą problemų. Norint atkurti pilną spalvų spektrą, reikalingi raudoni, žali ir mėlyni PeLED. Nors šiuo metu efektyvūs raudoni ir žali PeLED yra jau sukurti, mėlynieji PeLED atsilieka. Be to, šių įrenginių stabilumas taip pat yra didžiulis iššūkis. Mes bandysime pašalinti šias kliūtis naudodami naujus, inovatyvius organinius ligandus gaminant perovskitines medžiagas mėlyniems PeLED. Naudodami pažangius optoelektroninius metodus, mes išsamiai ištirsime, kaip kiekvienas organinis ligandas veikia krūvio pernešimo savybes perovskituose, defektų tankį ir liuminescencijos efektyvumą. Vykdydami šį projektą, mes nustatysime, kokios organinio ligando struktūrinės savybės reikalingos, kad perovskitas turėtų palankias krūvio perdavimo savybes. Jei mums pavyks sėkmingai pagaminti mėlyną PeLED pasižymintį aukštu efektyvumu, tai paskatins naujos ekranų technologijos paremtos PeLED komercializavimą.
 
Projektas bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų (projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-19-0044) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).
Plonų sluoksnių elektrodų formavimas panaudojant grafenines medžiagas ir taikymas (bio)jutikliams (Nr. 09.3.3-LMT-K-712-19-0050)
Šio projekto tikslas - sukurti ir ištirti efektyvius plonų sluoksnių elektrodus panaudojant grafenines medžiagas ir pateikti našų grafeno ir jo darinių, tinkamų biojutikliams, sintezės procesą. Grafeno ir grafeninių nanomedžiagų panaudojimas (bio)jutiklių kūrimo technologijose turi puikią perspektyvą dėl jų didelio paviršiaus ploto, elektrinio laidumo, cheminio stabilumo bei gebėjimo jų paviršiuje imobilizuoti daugybę skirtingų biomolekulių. Tačiau pagrindinė problema, kurią reikia išspręsti prieš plačiau taikant šias medžiagas, yra jų gamyba dideliais kiekiais su minimaliais struktūros pažeidimais ir tiksliai apibrėžta paviršiaus chemija. Šiame projekte tyrimai bus vykdomi keliomis kryptimis: i) grafeno oksido sintezė ir redukcija, ii) grafeno nanotaškų sintezė, iii) grafeninių medžiagų funkcionalizavimas ir jų dangų gamyba, iv) grafeninių funkcionalizuotų (bio)jutiklių formavimas bei elektrocheminių parametrų analizė ir optimizavimas. Jutiklių aktyvumas bus tiriamas standartinėms analitėms – askorbatui, dopaminui ir gliukozei. Siekiant padidinti (bio)jutiklių efektyvumą bus ruošiamos nanokopozitinės grafeno oksido/organinių dažų plėvelės. Tikimasi, kad šiame projekte, (bio)jutiklių konstravimui panaudojus naujas grafenines medžiagas, bus pagerintas biojutiklių tikslumas, jautrumas, selektyvumas bei eksploatacijos laikas. Susintetintų grafeninių medžiagų struktūros pokyčiai bus įvertinti, atliekant Rentgeno spindulių difrakcinės analizės, Furjė transformacijos infraraudonųjų spindulių spektroskopijos, Raman sklaidos spektroskopijos, skenuojančiosios elektroninės mikroskopijos, Rentgeno spindulių fotoelektronų spektroskopijos tyrimus, paviršiaus ploto, dinaminės šviesos sklaidos bei elektrinio laidumo matavimus.
 
Projektas bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų (projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-19-0050) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).
Mikroplastiko idenfitikavimo ir skaidymo nuotekų vandenyje ir dumble tyrimai (Nr. 09.3.3-LMT-K-712-19-0112)
Metinė plastiko gamyba pasaulyje išaugo nuo 5 milijonų tonų 1950-aisiais iki 280 milijonų tonų šiandien. Plastikas yra pigi ir ilgaamžė medžiaga, kurią galima panaudoti daugybe įvairių būdų. Tačiau masinė plastiko gamyba, teršimas plastiko atliekomis ir lėtas plastiko irimas gamtoje sukelia neigiamą poveikį aplinkai su ilgai išliekančiomis pasėkmėmis. Mikroplastiko dalelės lengvai pasklinda aplinkoje, gali kaupti ir pernešti pavojingas chemines medžiagas, o pašalinti jas labai sudėtinga, todėl tarša mikroplastiku kelia didelį susirūpinimą. Užterštumas mikroplastiku jūrinėje aplinkoje yra plačiau tyrinėjamas, tačiau mažai yra žinoma apie tokio pobūdžio taršą nuotekų sistemose. Dėl šiuo metu nenustatytų specialių reikalavimų mikroplastiko šalinimui iš nuotekų, labai svarbu atlikti tikslingus, gerai suplanuotus ir kokybės kontroliuojamus mokslinius tyrimus, kad būtų galima nustatyti mikroplastiko šaltinius, identifikuoti jų atsiradimo mechanizmą, pagerinti valymo skirtingais procesais ir jų etapais efektyvumą bei įvertinti galimo mikroplastiko grąžinimo į aplinką iš apdorotų atliekų kiekį. Pagrindinis šio projekto tikslas yra išskirti bei charakterizuoti 1-0.04mm dydžio mikroplastiko daleles iš nuotekų bei dumblo. Taip pat ištirti galimybę jas skaidyti naudojant grafeno oksido pagrindu susintetintas nanomedžiagas. Šio tyrimo metu bus nustatomas mikroplastiko kiekis, spalva, forma, tikslus dalelių dydis bei tipas. Gauti rezultatai pagilintų mikroplastiko taršos problemos suvokimą, pasiūlytų galimus jos sprendimus bei padėtų kuriant naujus metodus šiai taršai mažinti.
 
Projektas bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų (projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-19-0112) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).
Naujų, pranašesnėmis savybėmis pasižyminčių, išliekančiosios liuminescencijos medžiagų kūrimas (Nr. 09.3.3-LMT-K-712-19-0119)
Išliekančioji (ilgą laiką trunkanti) liuminescencija yra aktuali mokslo tema. Nors jai dėmesio skiriama daug, praktiniam panaudojimui tinkamų (pakankamai ilgai ir ryškiai švytinčių) medžiagų žinoma mažai. Šio projekto metu bus sukurtos naujos ilgo pošvyčio liuminescencinės medžiagos, pasižyminčios intensyvesne emisija ir/ar kitu bangos ilgiu (spalva). Šiam tikslui pasiekti bus ruošiamos serijos Eu2+ legiruotų SrAl4O7 mėginių bei SrAl4O7:Eu2+ mėginių ko-legiruotų skirtingais elementais. Taip pat bus ruošiamos serijos legiruotų SrAl4O7 mėginių, kuriuose pakeista dalis Sr ir/arba Al katijonų. Visi gauti mėginiai bus analizuojami pažangiais spektroskopiniais, struktūriniais bei fotoliuminescencnės analizės metodais.
 
Projektas bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų (projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-19-0119) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).
Metalų paviršiaus vilgumo valdymas lazeriu suformuotomis hierarchinėmis mikro-nano struktūromis (Nr. 09.3.3-LMT-K-712-19-0121)
Naujų gamybos procesų, medžiagų ir technologijų kūrimas yra vienas iš prioritetų norint didinti verslo produktyvumą ir sukuriamą pridėtinę vertę. Medžiagos paviršiaus savybių keitimas (paviršiaus funkcinimas) yra nemažo dėmesio iš mokslininkų ir pramonės sulaukianti sritis. Vykdant šios temos tyrimus yra siekiama lėtinti trintį patiriančių detalių dėvėjimąsi, kurti savaime nusivalančius (self-cleaning), korozijai atsparius, ar antibakterinius paviršius, valdyti medžiagos paviršiaus estetines savybes. Šio projekto idėja – paviršiaus vilgumo savybes gerinančių periodinių ir hierarchinių struktūrų gamyba, naudojant lygiagretaus lazerinio apdirbimo metodus, skiriant dėmesį ne tik struktūros savybių tyrimui, bet ir gamybos spartai, kas yra svarbu praktiniam tokių struktūrų taikymui. Tyrime paviršių funkcionalizavimui bus naudojami lygiagretaus apdirbimo lazeriu procesai, tokie kaip apdirbimas fokusuotų lazerio pluoštų masyvu (PLP – parallel laser patterning) ir apdirbimas interferencinės abliacijos metodu (DLIP – direct laser interference patterning). Projektas apims dvi struktūrų formavimo kryptis. Pirmojoje kryptyje, bus tiriamos didelio (5 – 150 mikrometrų) periodo struktūrų, suformuotų naudojant PLP ir DLIP technologijas, kurios potencialiai leistų užtikrinti praktiniams taikymams tinkamas apdirbimo spartas, savybės. Tyrimas bus atliekamas naudojant didelės impulso energijos ultratrumpuosius lazerio impulsus. Antrojoje kryptyje lygiagretaus apdirbimo lazeriu metodas bus taikomas mažo periodo (keli šimtai nanometrų) lazeriu suformuotų savitvarkių darinių (LIPSS) struktūrų gamybai. Paskutinėje tyrimo stadijoje DLIP/PLP ir LIPSS kryptys bus sujungtos, suformuojant hierarchines struktūras, bus tiriama tokių hierarchinių struktūrų komponentų sąveika.

Projektas bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų (projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-19-0121) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).
Efektyvus skaidrių terpių padengtų plona skysčio plėvele pjovimas ir apdirbimas lazerine spinduliuote (Nr. 09.3.3-LMT-K-712-19-0133)
Šiuolaikiniame pasaulyje sparčiai auga poreikis mažinti prietaisus. Mažesnis medžiagų panaudojimas mažina gamybos kaštus, prietaisai tampa lengvesni, paprasčiau transportuojami, patrauklesni pirkėjui. Ne išimtis ir aukštosios technologijos kaip fotonika (kompaktiniai lazeriai, motorizuoti ir automatizuoti teleskopai, ir kt.), mikrofluidika ar mikroelektromechaninės sistemos. Technologiniai apribojimai kyla iš poreikio mažinti prietaisų vidinius komponentus. Viena tokių komponentų kategorija yra skaidrūs optiniai elementai kaip lęšiai ar veidrodžių pagrindai bei konstrukciniai iš stiklo gaminami elementai. Jie įprastai pjaunami iš didesnių stiklo padėklų, o tradiciniais mechaniniais metodais ar labiau paplitusiais lazeriniais metodais (apdirbimas iš apatinės pusės ar trūkių generavimas) tai atlikti sudėtinga, yra geometrijos apribojimų arba neužtikrinama aukšta detalių kokybė. Tiesioginė abliacija lazeriu neturi aukščiau paminėtų apribojimų, bet ženkliai nusileidžia apdirbimo sparta. Tačiau yra pademonstruota, kad padengus medžiagas vandens sluoksniu padidėja medžiagos abliacijos sparta ir kokybė. Deja vandens įtaka abliacijos procesui daugiausia tirta mažo impulsų pasikartojimo dažnio nanosekundiniais lazeriais metaluose ir puslaidininkiuose, o tyrimų su šiuolaikiniais didelės vidutinės galios ir didelio impulsų pasikartojimo dažnio lazeriais publikuota nėra. Papildomai, nėra nuosekliai ištirta lazerio impulsų trukmės įtaka pjaunant medžiagas pro vandens sluoksnį. Projekto metu bus atlikti borosilikatinio stiklo abliacijos ir pjovimo eksperimentai ore ir pro vandens sluoksnį didelės vidutinės galios pikosekundiniu lazeriu, kurio maksimalus impulsų pasikartojimo dažnis yra 1 MHz. Papildomai, bus ištirta lazerinių impulsų trukmės įtaka stiklo pjovimui ore ir pro vandens sluoksnį ns-fs impulsų trukmės ruože. Atliekant tyrimus stažuotojas kels kompetenciją atliekant praktinę mokslinę veiklą ir generuojant mokslinę produkciją.
 
Projektas bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų (projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-19-0133) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).
Efektyvių anodo/katodo medžiagų kūrimas ir taikymas kuro elementuose (Nr. 09.3.3-LMT-K-712-19-0138)
Projekto tikslas - naujų efektyvių medžiagų kūrimas, jų charakterizavimas, elektrokatalizinių savybių tyrimas ir taikymas žemos temperatūros protonų mainų membranos kuro elementuose (PMMKE), siekiant ženkliai atpiginti pastarųjų gamybos kaštus. Siekiant sukurti žemos temperatūros protonų mainų membranos kuro elementų prototipus, bus kuriamos efektyvių anodo/katodo medžiagų gavimo technologijos, panaudojant netauriųjų metalų (pvz., Co, Ni, Fe) 3D erdvinės struktūros kietąsias putas (angl. foam) su itin dideliais santykinio paviršiaus plotais kaip nešėjus įvairių metalų nanodalelių ar jų lydinių imobilizavimui, taikant cheminio bei elektrocheminio metalų nusodinimo metodus.Naujų efektyvių anodo/katodo katalizatorių kompozicijų su itin dideliu santykinio paviršiaus plotu paieška ir taikymu praktiniuose PMMKE, pakeičiant gerai žinomus ir brangius Pt ar jos lydinių katalizatorius netauriaisiais metalais ar sumažinant tauriųjų metalų kiekį katalizatoriuose yra aktuali tyrimo kryptis, siekiant pagerinti ir atpiginti kuro elementus. Moksliniai tyrimai, susiję su alternatyvių elektros energijos šaltinių paieška ir jų efektyvumo nustatymu pastaruoju metu yra intensyviai vykdomi visame pasaulyje. Tokie tyrimai yra svarbūs tiek fundamentiniu požiūriu, siekiant suprasti vykstančių elektrokatalizinių reakcijų mechanizmą, tiek praktiniu. Naujos efektyvios medžiagos leistų padidinti kuro elementų praktinį panaudojimą.
 
Projektas bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų (projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-19-0138) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).
Magneto-plazmoninės nanodalelės izoliuotos apsauginiu sluoksniu: Sintezė ir taikymas Ramano spektroskopijoje (Magneto-SHINERS) (Nr. 09.3.3-LMT-K-712-19-0142)
Paviršiaus sustiprinta Ramano spektroskopija yra vienas informatyviausių būdų tiek medžiagą sudarančių cheminių ryšių tiek ir medžiagų tarpusavio sąveikos nustatymui. Pasinaudojus šiuo metodu galima tirti ne tik paviršiaus monosluoksnius, tačiau ir labai mažų koncentracijų tirpalus. Tačiau šis metodas turi ir trūkumų, kuriuos mokslininkai stengiasi įveikti. Tai rezultatų atsikartojamumas, paruoštų paviršių švarumas ir stabilumas, pašalinių medžiagų generuojami signalai ar nepageidaujama adsorbcija. Šio projekto rėmuose bus sukurtos hibridinės magneto-plazmoninės nanodalelės, kurios pasižymės plazmoniniu stiprinimo efektu, jas bus galima sukoncentruoti ar išdėstyti ant paviršiaus panaudojus išorinį magnetinį lauką bei jos bus apsaugotos nuo nepageidaujamų medžiagų adsorbcijos. Tikimasi, kad pasiūlytos struktūros leis atlikti tyrimus ypač mažų koncentracijų tirpaluose bei ant nesąveikaujančių paviršių.
 
Projektas bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų (projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-19-0142) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).
Neorganinių ir organinių puslaidininkių taikymas bioelektroninėse sistemose (Nr. 09.3.3-LMT-K-712-19-0155)
Pastaraisiais metais atsinaujinanti energetika sulaukia vis didesnės tarptautinės bendruomenės dėmesio, ką įrodo 2015 m. beveik dviejų šimtų valstybių pasirašyta Paryžiaus klimato kaitos sutartis, nurodanti jog šalys imsis veiksmų siekiant padidinti energijos gamybą iš atsinaujinančių šaltinių. Remiantis tarptautinės atsinaujinančios energijos agentūros prognozėmis iki 2030 metų šios šalys padvigubins atsinaujinančios energijos gavybos apimtis dvigubai iki 36 % visos generuojamos energijos, kas lems 1,1 % globalų ekonomikos augimą (apytiksliai sudarys 1,3 trilijono dolerių). Vienas iš "žaliosios" energijos šaltinių tipų energija iš bioatliekų ir organinių medžiagų. Yra žinoma, kad fermentų ir mikroorganizmų pagrindu sukurtos bioelektrinės sistemos ir jų komponentai yra būtini šios energijos gavybai. Tačiau siekiant pakankamo tokių įrenginių efektyvumo reikia išspręsti nemažai technologinių iššūkių, susijusių su bioelektrodų nepakankamu efektyvumu bei sąlyginai trumpa gyvavimo trukme. Šio projekto pagrindinis tikslas pakelti podoktorantūros stažuotojo mokslinę kompetenciją konstruojant ir tiriant naujus bioelektronikos elementus, kuriuose būtų naudojami neorganiniai ir organiniai puslaidininkiai, fermentai bei mikroorganizmai.
 
Projektas bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų (projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-19-0155) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).
Ultraplonų biologiškai suderinamų plėvelių sintezė ir savybių tyrimai (Nr. 09.3.3-LMT-K-712-19-0176)
Pasaulyje kuriama daug pažangių medžiagų implantų gamybai ir jutiklių skirtų darbui su gyvomis sistemomis, fiziologiniams procesams organizme stebėti. Deja dauguma tokių medžiagų ir sistemų yra prastai biologiškai suderinamos su gyvomis sistemomis, pasižymi bloga integracija su audiniais ir sukelia uždegimo reakcijas organizme. Vienas iš sprendimų yra padengti jas ultraplonomis biologiškai suderinamomis dangomis norint tokias sistemas tinkamai integruoti į organizmą ir tiriamąsias gyvas sistemas, nekeičiant pirminės implanto ar jutiklio paskirties. Pagrindinis stažuotės projekto tikslas minkštų ultraplonų biologiškai suderinamų plėvelių sintezė panaudojant tarpląstelinio užpildo baltymus ar peptidus imituojančius tarpląstelinio užpildo aplinką. Susintetintų plėvelių fizikinių ir biologinių savybių tyrimai. Taip pat įvertinti ultraplonų plėvelių adheziją ant implantų gamyboje dažniausia naudojamų medžiagų paviršių ir jutiklių paviršių. Ištirti ultraplonų plėvelių poveikį jutiklių darbui.
 
Projektas bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų (projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-19-0176) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).
Optinių padėklų paviršiaus plazminio ėsdinimo tyrimai (Nr. 09.3.3-LMT-K-712-19-0180)
Optiniai pagrindai yra esminė optinių komponentų dalis, lemianti tokias svarbias jų savybes kaip plokštiškumas, optiniai nuostoliai, atsparumas lazerinei spinduliuotei. Nuolatos vystantis lazerinėms sistemoms, taip pat auga reikalavimai jose naudojamų optinių komponentų savybėms. Antra vertus, lazeriuose naudojamų elementų atsparumas apriboja pasiekiamą didžiausią jų galią, tai geriausiai įliustruoja pavyzdžiai galingiausiose pasaulio lazerių sistemose, kaip National Ignition Facility (JAV), Laser Megajoule (Prancūzija). Optinio pagrindo poliravimo metu susikuria popaviršinių defektų bei Bilbio sluoksniai, kurie sugeria lazerinę spinduliuotę bei ženkliai sumažina jo optinį atsparumą. Siekiant sukurti didelio atsparumo optinius komponentus UV spektriniam ruožui, būtina efektyviai pašalinti visų pirma Bilbio sluoksnį. Optinio pagrindo paviršiaus ėsdinimas plazma yra vienas efektyviausių būdų tai atlikti, nepabloginant kitų esminių paviršiaus savybių, tokių kaip šiurkštumas, plokštiškumas. Pirminiai lydyto kvarco pagrindų ėsdinimo deguonies plazma eksperimentai, atlikti Optinių dangų laboratorijoje, pademonstravo puikius rezultatus, kurie buvo publikuoti keliuose straipsniuose. Šio projekto metu planuojama išplėsti tyrimus, atliekant ne tik lydyto kvarco, tačiau ir kitų optinių pagrindų – netiesinių kristalų, tokių kaip BBO, DKDP ir panašių paviršiaus ėsdinimo tyrimus keičiant plazmos jonų energiją, ėsdinimo gylius, taip pat atliekant išsamų ėsdintų paviršių šiurkštumo, cheminės sudėties, atsparumo lazerio spinduliuotei charakterizavimą. Projekto rezultatus numatoma publikuoti dviejuose pirmos arba antros kvartilės (pagal Web of Science Clarivate Analytics) recenzuojamame mokslo straipsniuose.
 
Projektas bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų (projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-19-0180) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).
 
Elektriniai terahercinės spinduliuotės šaltiniai, pagrįsti krūvio lėkio-trukmės rezonansu GaN bei GaO puslaidininkiniuose dariniuose (Nr. 09.3.3-LMT-K-712-19-0184)
Projekte sprendžiamas kompaktiškų elektra valdomų THz spinduliuotės šaltinių poreikis, siūlant ištirti lėkio-trukmės rezonanso efektą galio nitrido bei galio oksido epitaksiniuose sluoksniuose ir heterostruktūrose. Struktūrų tyrimai bus atlikti skirtingose temperatūrose, matuojant volt-amperines charakteristikas impulsiniame režime bei matuojant integruotas ir spektrines THz spinduliavimo charakteristikas. Tikimasi aptikti efektyvų THz spinduliavimą dėka optimaliomis sąlygomis sužadinto elektronų kryptingo judėjimo galio nitrido bei galio oksido struktūrose, kas būtų pagrindas atsirasti naujo tipo THz šaltiniams.
 
Projektas bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų (projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-19-0184) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).
Reguliuojamų Tamm Plazmonų sistemų kūrimas ir tyrinėjimas (TuneTamm) (Nr. 09.3.3-LMT-K-712-19-0203)
Projektu siekiama pagerinti tyrėjų mokslinę kvalifikaciją vykdant praktinę veiklą ir stažuotes, taip pat skatinant mokslinės komunikacijos ir naujų mokslinių ryšių kūrimą bei plėtrą. Projekto metu tyrėjas ženkliai pagerins savo žinias nuo struktūros modeliavimo iki dangos apibūdinimo srities. Mokslinė veikla bus susijusi su reguliuojamų Tamm Plazmonų sistemų kūrimu ir tyrinėjimu. Planuojama apsilankyti Southampton universiteto Optoelektronikos tyrimų centre ir Fotoninių metamedžiagų centre.
 
Projektas bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų (projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-19-0203) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).
2017-2019 m. podoktorantūros stažuotės
Elektriškai kaupinamų AlGaN/GaN terahercų emiterių spektrinių savybių tyrimas (Nr. 09.3.3-LMT-K-712-02-0136)
Šiuo metu iššūkis yra didelės galios kompaktiški valdomo dažnio, kambario temperatūroje veikiantys terahercinio dažnio spinduliuotės šaltiniai. Viena iš intensyviausiai tiek teoriškai, tiek eksperimentiškai šiuo metu plėtojamų idėjų yra terahercinio dažnio spinduliavimas dėl puslaidininkyje elektriškai sužadintų elektronų plazmos virpesių. Nedidelės galios spinduliavimas labai žemoje temperatūroje jau buvo pademonstruotas Si ir AlGaAs/GaAs struktūrose. Dėl gerų mechaninių ir elektrinių parametrų GaN yra labai tinkama medžiaga didelės galios plazmoninių THz emiterių kūrimui. Projekto tikslas yra nustatyti ir tyrinėti terahercinio dažnio spinduliavimo kanalus iš nelegiruotų didelio ploto ir didelio elektronų judrio elektriškai kaupinamų AlGaN/GaN heterodarinių.
 
Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis, bendra projekto vertė 42.502,40 Eur. Planuojama projekto trukmė: 2017-2019 m.
Laidumo juostos trūkio nustatymas terehercinių impulsų sužadinimo spektroskopijos metodu (Nr. 09.3.3-LMT-K-712-02-0149)
Dauguma šiuolaikinių optoelektroninių prietaisų yra daromi iš skirtingo tipo medžiagų. Tokio tipo sandūrose atsiranda laidumo ir valentinės juostos trūkiai. Jų dėka formuojamos kvantinės duobės, jie sudaro potencialinius barjerus puslaidininkyje esantiems krūvininkams. Todėl projektuojant puslaidininkinius prietaisus šių dydžių žinojimas yra labai svarbus. Šio projekto tikslas – sukurti tokią metodiką, kuria būtų galima nustatyti laidumo juostos trūkio energiją dviejų skirtingų puslaidininkių sandūroje. Kadangi THz impulsų generacija yra smarkiai įtakojama puslaidininkio juostinės sandaros, įvairių barjerų ir elektrinių laukų susidarančių judviejų sandūroje, ji gali būti efektyviai panaudota puslaidininkių ir jų darinių tyrimams.
 
Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis, bendra projekto vertė 53.813,76 Eur. Planuojama projekto trukmė: 2017-2019 m.
Naujų medžiagų sintezė, charakterizavimas ir taikymas metalo-oro baterijose (METBAT) (Nr. 09.3.3-LMT-K-712-02-0142)
Šiuo projektu siekiama vykdyti aukšto lygio MTEP, kuriant efektyvias medžiagas alternatyviems elektros energijos šaltiniams, t.y., metalo jonų baterijoms. Projekto tikslas – efektyvių medžiagų metalo-oro baterijoms paieška, tyrimai ir vystymas. Pagrindinis uždavinys: sukurti efektyvias medžiagas metalo-oro baterijoms ir ištirti elektrokatalizinių reakcijų, vykstančių metalo-oro baterijose, kinetikos ypatumus, naudojant elektrocheminius metodus ir nanogravimetriją. Šis uždavinys bus sprendžiamas, nusodinant mangano oksidą ar kitų metalų oksidus ant grafeno, turinčio 3D erdvinę struktūrą ir didelį santykinį paviršiaus plotą, taikant cheminius ir elektrocheminius metodus bei formuojant mangano oksido ar kitų metalų oksidų ir grafeno miltelių nanokompozitus, taikant mikrobangų sintezę.
 
Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis, bendra projekto vertė 42,502.40 Eur. Planuojama projekto trukmė: 2017-2019 m.
Nekoherentinis terahercinės spinduliuotės emiteris – THz žibintas – su AlGaAs/GaAs parabolinėmis kvantinėmis duobėmis (Nr. 09.3.3-LMT-K-712-02-0172)
Greitai besivystančiai THz spektroskopijos ir vaizdinimo technologijai reikia galingų, kompaktiškų ir pigių THz spinduliuojančių šaltinių. Šiuo metu prieinami subTHz šaltiniai yra ypatingai brangūs ir sąlyginai dideli, o kambario temperatūroje veikiančių kvantinių kaskadinių lazerių emisija, ribota iki 4 THz, nepakankamai skvarbi. Šiame mokslinių tyrimų projekte siūlomas naujas nekoherentinis THz šaltinis, galintis generuoti THz spinduliuotę su pakankama galia, skvarba ir skyra. Kuriamas visiškai naujo veikimo principo optiškai / elektriškai kaupinamas THz žibintas, kurio veikimas pagrįstas kvantiniais krūvininkų šuoliais parabolinėse kvantinėse duobėse su pridėtu skersiniu elektriniu lauku ir skatinant šuolius pridėtu išilginiu elektriniu lauku. Fotonų emisija per krūvininkų šuolius parabolinėse kvantinėse duobėse yra pagrindinis THz spinduliavimo mechanizmas.
 
Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis, bendra projekto vertė 42,502.40 Eur. Planuojama projekto trukmė: 2017-2019 m.
Organinių puslaidininkių taikymas biologiniuose jutikliuose ir biokuro elementuose (Nr. 09.3.3-LMT-K-712-02-0186)
Projekto tikslas – pritaikyti organinius puslaidininkius ir jų nanostruktūras biologiniuose jutikliuose ir biokuro elementuose. Darbo metu bus teoriškai modeliuojami organiniai puslaidininkiai, kurie savo struktūroje turės karbazolo, indolo, tiofeno, fenantrolino ir perilendiamodo fragmentus, į skaičiavimus bus įtrauktos ir fermento struktūros dalys dalyvaujančios krūvio pernašoje, didelis dėmesys bus skiriamas triptofano ir tirozino amino rūgštims, kurios dalyvauja krūvio pernešimo ir tuneliavimo procesuose. Tikimasi, kad gauti bio-elektronikos įrenginiai bus ilgaamžiški, pasižymės geru atrankumu bei funkciniu efektyvumu. Taip pat tikimasi, kad šiuos prietaisus bus galima pritaikyti bioanaličių koncentracijų nustatymui.
 
Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis, bendra projekto vertė 72,249.38 Eur. Planuojama projekto trukmė: 2017-2019 m.
Rezistorinių ir optinių jutiklių, skirtų trumpų didelės galios mikrobangų impulsų matavimams, tyrimas (Nr. 09.3.3-LMT-K-712-02-0139)
Šiais laikais sparčiai auga elektroninių prietaisų naudojimas, jie tampa neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi. Dėl sparčios puslaidininkinių technologijų pažangos šiuolaikinių elektroninių prietaisų matmenys mažėja, kas savo ruožtu lemia, kad tokie prietaisai gali būti labiau veikiami išorinio mikrobangų spinduliavimo. Gyvybiškai svarbios infrastruktūros objektuose, pvz., ligoninės, oro uostai, elektrinės ir pan., labai svarbu nepertraukiama elektroninės įrangos veikla, apsaugant ją nuo galimo išorinio elektromagnetinio lauko poveikio. Dėl visų šių priežasčių išauga didelės galios mikrobangų jutiklių, kurie gali būti naudojami tiek tokių atakų aptikimui, tiek elektromagnetinio pažeidžiamumo tyrimuose, svarba. Tokie jutikliai turi pasižymėti plačiu dažnių diapazonu, būti atsparūs elektromagnetiniam spinduliavimui bei tiksliai matuoti mikrobangų impulsų galią. Projekto metu bus tyrinėjami du alternatyvūs metodai mikrobangų galios matavimams: rezistorinis jutiklis ir optinis mikrobangų jutiklis. Pirmuoju atveju būtų jutiklis, matuojantis elektromagnetinio lauko impulso amplitudę dideliu tikslumu, kai tuo tarpu antruoju – jis galėtų būti ne toks tikslus, tačiau pigus ir lengvai tiražuojamas. Tokį jutiklį turėtų būti lengva jungti į tinklinę sistemą, kuri leistų gauti informaciją apie pasikeitusią elektromagnetinę aplinką.
 
Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis, bendra projekto vertė 42,502.40 Eur. Planuojama projekto trukmė: 2017-2019 m.