Struktūra

Atgal

Molekulinių darinių fizikos skyrius

Skyriaus vadovas prof., habil. dr. Vidmantas Gulbinas
tel. +370 5 261 9656
 
Fotoindukuotieji elektroniniai vyksmai ir jų ypatumai įvairiose organinėse ir hibridinėse sistemose – tai pagrindinę mokslinių tyrimų, vykdomų Molekulinių darinių fizikos skyriuje, kryptis. Šiais tyrimais siekiama nustatyti dinaminių vyksmų sąryšius su nagrinėjamų sistemų struktūromis, siekiant optimizuoti kuriamų organinės optoelektronikos prietaisų parametrus.
Šiuose tyrimuose plačiai taikomi įvairūs ultrasparčiosios spektroskopijos metodai, leidžiantys nustatyti molekulinių medžiagų optines ir elektrines savybes bei sąryšius, reikalingus kuriant ir tobulinant mokelulinių prietaisų veikimo principus ir plečiant jų taikymo galimybes. Fotoindukuotų krūvininkų generacijos detalės, greitai kintanti dreifo ir difuzijos sparta tiriami analizuojant dinaminio Štarko matavimo rezultatus bei naudojant antrosios harmonikos generavimo metodikas, derinant gaunamus rezultatus su įprastiniais skirtuminės sugerties, fluorescencijos gesinimo ir  lėkio trukmės metodais.
Kita skyriaus veiklos kryptis - tai vyksmų biologinėse sistemose tyrimai. Ultrasparčiosios spektroskopijos metodais tiriami pirminiai fotosintezės procesai, kuriami sužadinimų bei krūvininkų (elektronų, protonų) dinamiką aprašantys modeliai, atspindintys baltyminės terpės šiems vyksmams ypatumus. Naudojant skyriuje sukurtą CARS ir daugiafotonės fluorescencijos mikroskopą, ieškoma galimybių su submikronine skyra nustatyti nematomas biologinių ir kitų molekulinių objektų detales. Tikslesniam  jų sandaros ir savybių nagrinėjimui analizuojami fluorescencijos gesinimo bei dvimatės koherentinės spetroskopijos metodais gaunami rezultatai, vystomi pavienių molekulių fluorescencinės spektroskopijos metodai.
Molekulinių darinių fizikos skyrius yra sudarytas iš dviejų laboratorijų: ultrasparčiosios spektroskopijos laboratorijos ir biofizikinių tyrimų laboratorijos.
 
Laboratorijos:

SKYRIAUS DARBUOTOJAI

 

Mokslinių tyrimų projektai

Teoriniai matematinio modeliavimo tyrimai

Vykdytojai: Edvardas Rybakovas, Andrius Gelžinis, Leonas Valkūnas.

Tyrimų tema 1: Spektrinės ir dinaminės antrosios fotosistemos reakcijų centro savybės

Antroji fotosistema (FSII) yra vienintelis žinomas molekulinis biologinis kompleksas gebantis suskaidyti vandenį, todėl ji yra ne tik žmonijai, bet ir kitiems gyviems organizmams reikalingo deguonies šaltinis. Jos reakcijų centre (RC) (žr. Pav. 1) vyksta pirminis krūvio atskyrimas [1]. Nepaisant daugelio tyrimų, dar nėra visuotinio sutarimo dėl krūvio atskyrimo kelių bei šiame procese dalyvaujančių būsenų.

Ankstesniuose darbuose buvo pristatytas FSII RC stipriojo ryšio modelis [2]. Šiuo metu yra plėtojamas atnaujintas modelis, į kurį įtraukta viena krūvio pernašos (CT) būsena. Modelio parametrai (pigmentų energijos, netvarka, sąveikos su virpesiniais laisvės laipsniais stiprumas) buvo nustatyti derinant suskaičiuotus spektrus su eksperimentiniais rezultatais. Buvo gautas geras sutapimas tarp suskaičiuotų ir sumodeliuotų spektrų [3].

Itin aktualus klausimas yra virpesinių laisvės laipsnių įtaka krūvio atskyrimo dinamika. Nors apie ją jau seniai spekuliuojama, bet apčiuopesnių skaičiavimų trūko. Neseniai atlikta FSIIRC dvimačių spektrų analizė ir supaprastintas modeliavimas parodė, kad virpesinių laisvės laipsnių įtaka gali būti ženkli, esant artimoms rezonansui sąlygoms [4].

 Pav. 1. Pigmentų ir kitų kofaktorių išsidėstymas FSII RC.

Literatūra
[1] R. E. Blankenship, Molecular Mechanisms of Photosynthesis, 2nd edition (Wiley Blackwell, Chichester, 2014).
[2] A. Gelzinis, et al. New J. Phys. 15, 075013, (2013).
[3] A. Gelzinis, D. Abramavicius, J. P. Ogilvie, L. Valkunas. J. Chem. Phys. 147, 115102 (2017).
[4] F. D. Fuller, et al. Nature Chemistry 6, 706-711 (2014). 

 

Tyrimų tema 2: Pernašos tenzorių metodo taikymas molekulinių sistemų dinamikos skaičiavimams

Kvantinės sistemos, kurios sąveikauja su aplinka vadinamos atviromis. Tokių sistemų dinamika aprašoma pasitelkiant tankio matricos formalizmą. Yra išvesta nemažai metodų, leidžiančių skaičiuoti atvirų kvantinių sistemų dinamiką [1], tačiau visi jie turi trukumų: vieni lėti, kiti kelia apribojimus parametrams.

2014 metais J. Cerrilo ir J. Cao pasiūlė dar vieną metodą - pernašos tenzorius [2]. Tai tikslus, greitas ir nesudėtingas metodas, tačiau jis, kaip ir visi kiti, vis tiek nėra idealus - metodas reikalauja nemažai pradinių duomenų, suskaičiuotų kitu metodu. Pernašos tenzorių metodas veikia taip (žr. Pav. 2): pasirinktu kitu metodu suskaičiuojamas sistemos evoliucijos superoperatorius (skaičiuojant sistemos tankio operatoriaus evoliucijas iki tam tikro laiko esant skirtingoms pradinėms sąlygoms), iš šių duomenų sukonstruojami pernašos tenzoriai ir juos panaudojant skaičiuojama tolesnė sistemos tankio operatoriaus evoliucija.

Mūsų grupė neseniai atliko išsamų šio metodo tyrimą [3], kurio metu buvo išsiaiškinta, kokiuose sistemos parametrų režimuose pernašos tenzorių metodo pritaikymas leidžia sutaupyti daugiausiai kompiuterinio skaičiavimo laiko.

Pav. 2. Pernašos tenzorių fizikinė prasmė.

Literatūra
[1] L. Valkunas, D. Abramavicius, and T. Mančal. Wiley-VCH, Berlin (2013). 
[2] J. Cerillo and J. Cao, Phys. Rev. Lett. 112, 110401 (2014).
[3] A. Gelzinis, E. Rybakovas, L. Valkunas. J. Chem. Phys. 147, 234108 (2017). 

 

Eksperimentiniai ansamblio lygio tyrimai

Vykdytojai: Aurimas Vyšniauskas, Marius Franckevičius, Ramūnas Augulis, Marius Franckevičius, Vidmantas Gulbinas.

Tyrimų tema 1: Klampai arba temperatūrai jautrių fluoroforų tyrimas ir kūrimas

Vienas patogiausių būdų matuoti klampai mikroskopinio dydžio objektuose (modelinėse membranose, aerozoliuose, gyvose ląstelėse) yra naudojantis klampai jautriais fluoroforais [1]. Įprastai jų fluorescencijos gyvavimo trukmė yra priklausoma nuo klampos ir tas leidžia juos taikyti naudojantis fluorescencijos gyvavimo trukmės vaizdinimo mikroskopija (FLIM), ko pasekoje yra gaunamas mikroskopinio objekto klampos „žemėlapis“. Nepaisant šios metodikos potencialo, klampos sensorių fotofizikinės savybės ir jų jautrumas kitiems aplinkos parametrams (temperatūrai ar tirpiklio poliškumui) nėra pakankamai ištirtas, nors tai yra svarbu žinoti juos taikant.

Klampa yra kertinis fizikinis parametras, kuris lemia ląstelės ir jos membranos fizikines sąvybes. Taip pat ji nusako, kokiu greičiu joje ląstelėje judėti makromolekulės, ir nulemia daugelio reakcijų ląstelėje greitį. Tuo tarpu temperatūra ląstelėje keičiasi vykstant ir natūraliems, ir nenatūraliems procesams, pvz. uždegimui. Vienas patogiausių būdų matuoti klampai arba temperatūrai mikroskopinio dydžio objektuose (modelinėse membranose, aerozoliuose, gyvose ląstelėse) yra naudojantis klampai arba temperatūrai jautriais fluoroforais. Įprastai jų fluorescencijos gyvavimo trukmė yra priklausoma nuo klampos arba temperatūros ir tai leidžia šuos taikyti naudojantis fluorescencijos gyvavimo trukmės vaizdinimo mikroskopija (FLIM), ko pasekoje yra gaunamas mikroskopinio objekto klampos arba temperatūros „žemėlapis“. Nepaisant šios metodikos potencialo, klampai arba temperatūrai jautrių sensorių fotofizikinės savybės nėra pakankamai ištirtos. Tai ženkliai pasunkina geresnių klampai arba temperatūrai jautrių fluoroforų kūrimą, kas yra problema, nes šiuo metu naudojami fluoroforai matuoti klampai arba temperatūrai turi trūkumų.

Pagrindiniai tikslai šioje tematikoje yra:

  • Išsamiai ištirti klampai ir temperatūrai jautrių fluoroforų spektroskopines savybes bei paaiškinti jų veikimo principą.
  • Pasiūlyti molekulines struktūras naujiems ir geresniems klampos arba temperatūros sensoriams. Norimos savybės:
    • jautrumas tik vienam parametrui, pvz. tik klampai, bet ne aplinkos poliškumui;
    • absorbcija bei fluorescencija ties aukštais bangos ilgiais ( > 650 nm);
    • didesnis jautrumas klampai ar temperatūrai; platesnis jautrumo diapazonas. 

 

Bendradarbiavimas
Fluoroforų sintezė: prof. S. Tumkevičius (VU)
Teoriniai skaičiavimai: prof. J. Šulskus ir dr. S. Toliautas (VU)
Taikymas ląstelėse: prof. R. Rotomskis (NVI, biomedicininės fizikos laboratorija)
dr. M. Kuimova (Imperial College London)

Literatūra
[1] A. Vyšniauskas, et al. Chem. Sci., 6, 5773-5778 (2015).
[2] A. Vyšniauskas, I. et al. Phys. Chem. Chem. Phys., 19, 25252-25259 (2017). 

 

Tyrimų tema 2: Fotoliuminescencijos slopimas atskleidžia krūvio porų disociaciją perovskitiniuose saulės elementuose

Per paskutinį dešimtmetį provskitai pasirodė besą daug žadančios medžiagos fotovoltiniams taikymams, šiuo metu pasiekiantys ypač aukštą galios vertimo efektyvumą apie 22.7% [1]. Todėl jie tapo pagrindiniu konkurentu įprastiems silicio saulės elementams. Nepaisant greito įrenginių efektyvumo progreso, kuris yra daugiausiai pasiekiamas optimizuojant jų formulavimo ir gamybos procesus, fundamentalus perovskitų savybių supratimas, užtikrinantis aukštą fotovoltinį veikimą, velkasi iš paskos. Mes siekiame suprati šviesos sukeltų krūvininkų kilmę ir pradinę dinamiką metilamonio švino jodido perovskituose (MAPbI3) naudojant fotoliuminescencijos spektroskopiją su kelių ps laikine skyra. Matavimai atlikti per penkias eiles keičiant fotožadinimo intensyvumą leido atskirti fotoliuminescencijos komponentus susijusius su geminantine ir negeminantine krūvininkų rekombinacija ir tirti izoliuotos geminantinės elektrono-skylės poros dinamiką. Geminantinė rekombinacija dominuoja esant žemam žadinimo intensyvumui ir lemia pradinį fotoliuminescencijos slopimą (Pav. 3). Šis slopimo komponentas yra ypač nepriklausomas nuo medžiagos struktūros ir eksperimento sąlygų. Buvo parodyta, kad geminantinė ir ne geminantinė spindulinės rekombinacijos komponentės priklausomybės nuo žadinimo intensyvumo, pasikartojimo dažnio, temperatūros yra sunkiai suderinamos su krūvininkų gaudykle ir eksitono disociacijos modeliais. Remiantis pusiau-klasikinių kvantinių ir mechaninių skaitmeninių skaičiavimų rezultatais buvo argumentuota kad greita slopimo komponentė kyla iš gradualaus šviesos sukurto silpnai prisijungusios geminantinės krūvio poros erdvinio atskyrimo. Detaliau šie rezultatai yra aprašyti publikuotame straipsnyje [2].

Pav 3. MAPbI3 perovskitinių plėvelių fotoliuminescencijos laikinės priklausomybės spektras išmatuotas kambario temperatūroje esant 670 nm žadinimui su 600kHz pasikartojimo dažniu ir 3µJcm-2 krūvininkų tėkmei.

 

Literatūra
[1] D. Bi, et al, Sci. Adv, 2, e1501170 (2016).
[2] R. Augulis, et al. Advanced Energy Materials, 7, 1700405 (2017). 

 

Eksperimentiniai pavienių molekulių lygio tyrimai

Vykdytojai: Marijonas Tutkus, Danielis Rutkauskas, Jevgenij Chmeliov, Gediminas Trinkūnas, Leonas Valkūnas.

Tyrimų tema 1: DNR ir baltymų sąveikos tyrimai naudojant pavienių molekulių fluorescencinę mikroskopiją

Per daugiau nei 20 metų, nuo pirmųjų pritaikymų biofizikiniuose tyrimuose, pavienių molekulių (PM) fluorescencijos metodai subrendo ir išsiplėtojo leisdami atsakyti į daugelį biologinių klausimų, į kuriuos atsakymų nebuvo rasta naudojant ansamblio tipo matavimo metodus. Šiuo metu PM fluorescencijos metodai naudojant Fiorsterio rezonansinę energijos pernašą (FRET) ir kitus principus leidžia stebėti dinamines nukleorūgščių ir baltymų sąveikas, tirti konformacinę baltymų dinamiką, sekti individualių biomolekulių ir kitų nanometrinių dydžių biologinių kompleksų judėjimą mikroniniais atstumais ir atskleisti sukamuosius kompleksinių sistemų judesius [1].

Šiuo metu vykstant perėjimui iš in vitro į in vivo ir in situ sąlygas, yra tikimasi kad PM fluorescencijos ir FRET metodai taps plačiai naudojamu įrankiu molekulinėje biologijoje [2].

Mūsų laboratorijoje atliekami PM fluorescencinės mikroskopijos tyrimai šiuo metu fokusuojasi į mechanistinį Restrikcijos endonukleazių (REazės) ir DNR sąveikų išaiškinimą. REazės saugo bakterijas nuo neigiamo virusinės DNR poveikio. Antrojo tipo REazės atpažįsta 4 - 8 bazių porų ilgio taikinius esančius virusinėje DNR ir juos perkerpa pusiau. Tokiu būdu virusinė DNR yra inaktyvuojama. Daugelis II-ojo tipo REazių vykdo efektyvų DNR karpymą tik prisijungusios prie dviejų DNR taikinių [4]. Vienu metu vykstanti tokio tipo edonukleazės sąveika su dviem DNR taikiniais galiausiai suformuoja DNR kilpą (Pav. 4).

Pavienių molekulių FRET matavimams pritaikome gerai veikiančią strategiją: biotinilintas ir FRET dažiklių pora pažymėtas DNR molekules imobilizavome ant silanizuoto ir metoksi-PEG bei biotin-PEG modifikuoto dengiamojo stiklelio per neutravidiną. Susiformavus DNR kilpai dažikliai esantys prie REazės taikinių suartėja ir donoro fluorescencijos energija rezonansiniu būdu yra pernešama į akceptorių (Pav. 1). Pernašos efektyvumas priklauso nuo atstumo tarp šių dažiklių. Šis metodas leidžia matuoti atstumą tarp dažiklių nuo 2 iki 10 nanometrų.

Mūsų išvystyta PM FRET mikroskopijos metodika DNR ir baltymo sąveikos tyrimams [5, 3] leido atlikti kiekybinius Ecl18kI REazės ir ant paviršiaus imobilizuotų DNR molekulių dinaminės sąveikos tyrimus. Šiame darbe mes parodėme, kad du ant DNR prisijungę Ecl18kI dimerai formuoja tetramerą ir kilpoja DNR tokiu greičiu, kuris yra keliomis eilėmis lėtesnis nei difuzijos greitis. Taip pat mūsų išvystyta matavimo metodika leido atskirti ir charakterizuoti dviejų tipų DNR kilpas.

Pav. 4. DNR kilpojimo tyrimų naudojant PM fluorescencinės mikroskopijos ir FRET schema. FRET dažiklių pora žymėtas, du Ecl18kI prisijungimo taikinius turintis biotinilintas DNR fragmentas per Neutravidiną yra prijungiamas prie stiklelio. Prie kiekvieno iš taikinių prisijungia po Ecl18kI dimerą, kurie tarpusavyje sąveikaudami suformuoja DNR kilpą. Ecl18kI atpažįsta palindrominę taikinio seką, todėl DNR kilpa gali susiformuoti dviejų tipų (U formos ir phi formos). Mūsų išvystytas PM fluorescencinės mikroskopijos tyrimo metodas leido realiu laiku stebėti kiekvienos iš šių kilpų dinamiką [5].

Kito susijusio darbo tema buvo kiekybinis DNR sąveikos charakterizavimas su homotetramerine REaze-NgoMIV, sąveikaujančia su dviem simetriškais 5′-GCCGGC-3′ DNR taikiniais. NgoMIV indukuotas DNR kilpojimas buvo bandomas tirti anksčiau biocheminiais metodais [6], bet DNR kilpos pasirodė esančios pernelyg nestabilios. Taip pat, panaudojant pavienių molekulių fluorescencijos koreliacijos spektroskopiją buvo rastos NgoMIV-DNR kompleksų difuzijos charakteristikos [7]. Šiame darbe mes tyrėme NgoMIV sąveikos su ant paviršiaus imobilizuotais DNR fragmentais dinamiką realiu laiku, panaudodami pavienių molekulių FRET ir visiško vidaus atspindžio fluorescencijos (TIRF) mikroskopijos metodą [8]. DNR fragmentai buvo pažymėti fluorescentiniais dažikliais arti NgoMIV atpažinimo sekų taip, kad DNR taikiniams suartėjus dėl sąveikos su REaze, atstumas tarp dažiklių tampa tinkamas efektyviai FRET. Tokiu būdu, FRET efektyvumo kitimas yra tiesiogiai susijęs su DNR sąveikos su NgoMIV dinamika. Papildomai FRET, naudotai stebėti NgoMIV indukuojamam DNR kilpojimuisi, taip pat buvo panaudotas baltymo indukuotas fluorescencijos sustiprinimo efektas (PIFE) charakterizuoti NgoMIV-DNR kompleksų disociacijai. Kombinuojant šias dvi metodikas buvo gautos DNR išsikilpojimo ir NgoMIV disociacijos kinetinės konstantos. Buvo gauta, kad NgoMIV disocijuoja nuo pavienio DNR taikinio palyginti lėtai—vidutiniškai per ~5 min. Tuo tarpu, NgoMIV sąveika su dviem DNR taikiniais pasirodė esanti heterogeniška, demonstruojanti labai skirtingus DNR kilpos stabilumus (Pav. 5).

Stebėtas sąveikos nevienalytiškumas iš dalies buvo paaiškintas tuo, kad NgoMIV, būdamas tetramerinis baltymas, formuoja skirtingo pavidalo—specifines arba pusiau specifines kilpas, kuomet sąveikauja su dviem specifiniais arba vienu specifiniu ir vienu nespecifiniu DNR taikiniu, atitinkamai. Kita vertus, sąveikos įvairialypiškumas taip pat buvo susietas su galimu NgoMIV fermento konformaciniu heterogeniškumu.

Pav. 5. Skirtingos individualių DNR fragmentų FRET efektyvumo laikinės priklausomybės [8].

 

Tyrimų tema 2: Transmembraninių šviesą sugeriančių baltyminių kompleksų tyrimai dirbtinėje ir į natūralią panašioje aplinkoje naudojant vienos molekulės fluorescencinę mikroskopiją

Fotosintetinantys organizmai fotosintezės proceso metu iš neorganinių medžiagų, naudojant šviesos energiją, kuri priimama per šviesą sugeriančius pigmentus, pagamina įvairių organinių medžiagų. Augaluose vykstantys pirminiai sugertos šviesos energijos pernašos procesai yra gerai prisitaikę prie natūraliomis sąlygomis labai nepastovaus apšvietimo intensyvumo lygio. Vienas tokio adaptyvumo aspektų yra vadinamas nefotochemini o gesinimo procesas (NPQ), kuriuo išsklaidoma potencialiai žalinga perteklinė sugertos šviesos energija [9]. Augaluose pagrindinis NPQ dalyvis yra periferinis šviesą sugeriantis baltymų-pigmentų kompleksas – LHCII. Šis mūsų darbas skirtas aiškintis galimą LHCII komplekso indėlį į NPQ ypatybes ir membranos įtaką LHCII funkcijai.

Pav. 6. A) Eksperimento schema rodanti LHCII baltyminių kompleksų imobilizavimo metodą ant PLL modifikuoto stiklo detergento aplinkoje. B) Reprezentatyvus LHCII fluorescencijos emisijos intensyvumo signalas esant 635 nm žadinimui.

Mes pasitelkiame naują sinergiją apibūdintoje tyrimų šakoje tarp palyginti neseniai pradėtos taikyti fotosintetinių kompleksų tyrimams pavienių molekulių fluorescencijos mikroskopijos (Pav. 6) ir membraninių baltymų į terpimo į ant paviršiaus imobilizuotas liposomas technologijos (Pav. 7) [10]. Toks kombinuotas metodas leidžia išvengti paviršiaus įtakos tiriamam objektui ir leidžia nustatyti liposomos dydžio ir baltymo tankio liposomoje įtaką LHCII fluorescencijos intensyvumo signalams, bei charakterizuoti LHCII įsiterpimą į liposomas. Įprastiniai PM lygio detergento micelėse esančio LHCII tyrimai (Pav. 6) mums leido nustatyti chromoforų įtaką fluorescencijos blyksėjimo signalams [11].

Pav. 7. Eksperimento schema rodanti LHCII baltyminių kompleksų įterptų į įvairaus diametro liposomas imobilizavimo metodą. Liposomos turi biotinilintų ir fluorescentiškai žymėtų lipidų. B) Daugiau LHCII yra aptinkama mažose liposomose. Tai akivaizdžiai parodo liposomos dažo intensyvumo palyginimas su, šioje liposomoje esančių, LHCII fluorescencijos emisijos intensyvumu.

Literatūra
[1] C. Joo, H. Balci, Y. Ishitsuka, C. Buranachai, and T. Ha, Annu. Rev. Biochem 77, 51-76 (2008).
[2] M. Sustarsic and A. N. Kapanidis, Curr Opin Struct Biol. 34, 52-9 (2015).
[3] D. Rutkauskas, et al. J Phys Chem B. 118, 8575-82 (2014).
[4] M. Zaremba, and V. Siksnys, Biochemistry 54, 5340-7 (2015).
[5] M. Tutkus, T. Marciulionis, G. Sasnauskas, and D. Rutkauskas, Biophys J. 112, 850-858 (2017).
[6] S. E. Milsom, S. E. Halford, M. L. Embleton, M. D. Szczelkun, J Mol Biol 311, 515 (2001).
[7] Z. Katiliene, E. Katilius, N. W. Woodbury, Biophys J 84, 4053 (2003).
[8] M. Tutkus, et al. Biopolymers. 107(12), e23075 (2017).
[9] A. V. Ruban, et al. Biochimica et Biophysica Acta. 1817, 167–181 (2012).
[10] N. S. Hatzakis, et al. Nature chemical biology 5-11, 835-841 (2009).

Įranga
UV-VIS spektrofotometras JASCO V-670
Dviejų gardelių, dviejų detektorių komplektacija leidžia matuoti sugertį iki 2700 nm.
Šio V-670 dviejų spindulių spektrofotometro unikalus dizainas leidžia matuoti plačiame bangų ilgių diapazone (nuo 190 iki 2700 nm) naudojant tik vieną monochromatorių. Monochromatorius aprrūpintas dviem difrakcinėm gardelėm (keičiamom automatiškai): 1200 rėžių/mm UV/VIS sričiai; 300 rėžių/mm NIR sričiai. Detekcijai UV/VIS srityje naudojamas fotodaugintuvas, NIR srityje – Peltje elementu šaldomas PbS detektorius. Gardelė ir detektorius automatiškai keičiami laisvai pasirinktame taške tarp 800 ir 900 nm. 
http://www.jascoint.co.jp/asia/products/spectroscopy/uv/v670.html
 
   

Fluorescencijos gesimo laikos spektrometras Edinburgh Instruments FL920
FLS920-t tai modulinis laikinės skyros fluorescencijos spektrometras valdomas kompiuteriu.
L geometrijos, laike koreliuotų pavienių fotonų skaičiavimo (LKPFS) pagrindu veikiantis spektrometras gali matuoti laikinės skyros liuminescencijos spektrus bei liuminescencijos kinetikas besitesiančias nuo 100 pikosekundžių iki 10 mikrosekundžių. LKPFS metodika leidžia pasiekti itin aukštą tikslumą bei laikinę rezoliuciją. Instrumentas veikia Laike Koreliuotų Pavinių Fotonų Skaičiavimo pagrindu ir turi standartinė PS kortą fluorescencijos spektrometro valdymui. Galimas pilnas valdymas kompiuteriu naudojant FL900 programą, bei duomenų dekonvoliucijos galimybė naudojant netiesinį mažiausių kvadratų aproksimavimo metodą
https://www.edinst.com/products/fls920-upgrades/

   

Fotoelektronų kamera
Fotoelektronų kamera (angliškai „Streak camera“), tai laikinės skyros fluorescencijos registravimo įrenginys, kurio veikimas panašus į analoginį oscilografą. Fotoelektronų kamera pranašesnė už kitus fluorescencijos matavimo prietaisus tuo, jog galima greitai išmatuoti visą norimą spektrą su laiko dedamąja. Sistemoje naudojama „Hamamatsu“ fotoelektronų kamera pasižymi itin didele laikine skyra ~1,9ps. Šios kameros viduje šviesos srautas yra verčiamas elektronų srautu, o po to atgal į šviesą. Pagrindinė šios kameros idėja – elektronų srauto trajektoriją išlenkti kintančiu elektriniu lauku. Šis elektrinis laukas pastoviai stiprėja, todėl vėliausiai atkeliavusių elektronų trajektorijos bus smarkiausiai užlenktos. Kadangi elektronai yra lenkiami tik vertikaliąja kryptimi, horizontalioji kryptis gali būti išnaudojama spektrinei informacijai (200-1600nm bangos ilgio spektrui). Taip mes vienu metu galime užfiksuoti visą spektrą su itin gera laikine skyra. Fotoelektronų kamera itin naudinga ten kur bandiniai greitai degraduoja ar norint išmatuoti tik pačią bandinio sužadinimo gesimo pradžią.
Sistema naudoja ~3W optinės galios, 1030nm bangos ilgio lazerį („Pharos“ osciliatorius) ir generuojant antrą, trečią ir ketvirtą harmonikas(„Hiro“ harmonikų generatorius) iš netiesinio kristalo galima gauti 515nm, 343nm, 257nm bangos ilgio impulsus. Lazerio generuojamų impulsų dažnis 76MHz, o impulsų trukmė ~80fs, tačiau naudojant pokelso elementą galima gauti 10kHz pasikartojimų dažnį.

 
  

2D spektrometro stendas
2D spektrometro stendas šiuo metu yra surinkinėjamas. Daugiau informacijos artimiausiu metu. 

 

Žadinimo-zondavimo stendas
Žadinimo-zondavimo metodas yra tikriausiai dažniausiai naudojamas ultrasparčios spektroskopijos metodas. Jo pagrindinė idėja labai parasta, metodui reikalingi du trumpi lazerio impulsai: intensyvus „žadinimo“ impulsas, kuris sukelia fotoreakciją tiriamame bandinyje ir mažesnio intensyvumo „zondavimo“ impulsas su kuriuo galima tirti žadinimo impulso sukeltą sugerties pokytį. Zondavimo impulsas, naudojantis mechanine vėlinimo linija gali būti vėlinamas žadinimo impulso atžvilgiu ir atitinkamai sugerties pokyčiai gali būti išmatuoti esant įvairiems laiko tarpams tarp žadinimo ir zondavimo impulsų. Tokiu būdu išmatuota sugerties pokyčio dinamika atspindi procesus, kurie vyksta sužadintų molekulių relaksacijos metu.
Žadinimo-zondavimo spektrometras paremtas femtosekundiniu Ti:safyro lazeriu „Quantronix Integra-C“, kuris generuoja 130 fs trukmės, 805 nm bangos ilgio, 1 kHz pasikartojimo dažnio impulsus. Optinis parametrinis generatorius „TOPAS-C“ naudojamas norimo žadinančio impulso bangos ilgio nustatymui. 2 mm storio safyro arba kalcio fluorido langelis naudojamas sugeneruoti baltos šviesos kontinuumą, kuris naudojamas kaip zonduojantis impulsas

 
   

KARS mikroskopas
KARS mikroskopija – tai bežymeklinė technologija, kurios kontrasto mechanizmas pagrįstas molekulių vibracijomis. KARS metodo jautris keliomis eilėmis lenkia spontaninio Ramano mikroskopiją. Netiesinis KARS atsakas leidžia gauti 3D vaizdus nenaudojant konfokalinės konfigūracijos. Anti-Stokso signalas yra pasislinkęs į mėlynąją spektro pusę, taigi išvengiama vienfotonės fluorescencijos fono.
Mūsų laboratorijoje surinktas KARS mikroskopas naudoja dviejų bangų ilgių lazerinį šaltinį ir skenuojantį mikroskopą. Lazeris suideda iš pikosekundinio, padvigubinto dažnio Nd:YVO4 kaupinimo lazerio veikiančio 1 MHz pasikartojimo dažniu ir bėgančios bangos optinio parametrinio generatoriaus (OPG), leidžiančio zonduoti 700 – 4500 cm-1 diapazoną. Mūsų KARS schemoje sudvejinti OPG (6 ps) ir Nd:YVO4 (1064 nm) signalai naudojami kaip žadinimo ir Stokso spinduliai atitinkamai.

 
   

Pavienių molekulių mikroskopas/spektrometras
Turimu pavienių molekulių fluorescenciniu mikrospektrometru įmanoma registruoti individualių fluorescuojančių ant paviršiaus imobilizuotų molekulių spektrus ir jų dinamiką. Tai gali būti atliekama dviem būdais:
Žadinant plačią paviršiaus sritį visiško vidaus atspindžio konfigūracijoje ir registruojant fluorescencijos signalą iš daugelio individualių molekulių lygiagrečiai. Šituo būdu fluorescencijos signalas išskaidomas į dvi spektrines komponentes. Laikinė skyra yra ne geresnė nei maždaug video dažnio. Pagrindinis privalumas – didelio molekulių skaičiaus tyrimas lygiagrečiai. Tinka, pvz., stebėti FRET fluorescuojančių donoro-akceptoriaus dažų poroje [1].
Žadinant individualias molekules konfokalinėje modoje ir registruojant fluorescencijos signalą iš pavienių molekulių viena po kitos. Šiuo būdo geresnė laikinė skyra ir įmanomas pilno fluorescencijos spektro registravimas. Registruojant visą spektrą, laikinė skyra siekia kelias ms, o apsiribojant dviemis spektrinėmis komponentėmis, kaip pirmuoju būdu, laikinė skyra siekia dešimtis ns.
Be to, konfokalinėje modoje įmanoma registruoti fluorescencijos pliūpsnius iš laisvai tirpale difunduojančių molekulių. Tokiu būdu labai greitai surenkamos didelės statistikinės imtys. Apdorojant duomenis koreliacine analize įmanoma nustatyti, kiek reikšminga yra elektroninės sužadinimo energijos pernaša tiriamos molekulės viduje.
Pastaruoju metu buvo įdiegtas besikeičiančio lazerio žadinimas (ALEX) [2] ir spindulio sukiojimas apatiniame objektyvo fokuso plokštumoje, leidžiantis pasiekti ypač tolygų plataus lauko apšvietimą.

Literatūra:
1. D. Rutkauskas, M. Petkelytė, P. Naujalis, G. Sasnauskas, G. Tamulaitis, M. Zaremba, V. Šikšnys. Restriction enzyme Ecl18kI-induced DNA looping dynamics by single-molecule FRET. Journal of Physical Chemistry B 118, (2014), 8575-8582.
2. Kapanidis AN, Lee NK, Laurence T, Doose S, Margeat E, Weiss S. Fluorescence-aided molecule sorting: analysis of structure and interactions by alternating-laser excitation of single molecules. Proc Natl Acad Sci. 2004;101: 8936-41.

 
   

Inertinių dujų kamera
Ši inertinių dujų kamera skirta atlikti eksperimentus, kuriems būtina izoliacija nuo žalingo aplinkos poveikio. Kamera lengvai pritaikoma konkretiems eksperimentams. Be to, ši kamera yra kompaktiška, lengva ir lengvai transportuojama.

  • Skaidri akrilinė viršutinė dalis
  • Dvigubos, uždaros korėtos struktūros, oro nepraleidžiančios neopreninės tarpinės tarp viršutinės ir apatinės dalių
  • Reguliuojami SS spaustukai leidžia kompensuoti nusidėvėjimą
  • 8" O.D. angos su dviem Hypalon® pirštinėm
  • Skaidrus, reguliuojamo vakuumo, pernešimo kambarys (12" × 11" Ø)
  • Keturi valymo ventiliai – du pernešimo kambaryje, du pagrindiniame skyriuje
  • Daugiaskylis elektros lizdas
 
   

Pavadinimas: TEA_MT - intensyvumo bėgant laikui signalų ištraukimo iš fluorescuojančių taškų ir analizės paketas.
Autorius: Marijonas Tutkus
Bendra informacija

  • Analizės paketas parašytas “Igor Pro” kalba.
  • Šis analizės paketas gali būti pasidalintas su kituo asmeniu tik turint autoriaus leidimą!

  • Programinis paketas buvo parašytas taip kad visos kasdienės pavienių molekulių duomenų analizės užduotys būtų prieinamos vienoje vietoje:
    • Fluorescuojančių taškų aptikimas vaizduose,
    • Kolokalizacija aptiktų fluorescuojančių taškų iš dviejų kanalų,
    • Intensyvumo bėgant lakui signalų ištraukimas iš pasirinkto tipo fluorescuojančių taškų,
    • Ištrauktų signalų filtravimas, bei normalizavimas apšvietimo netolygumui pašalinti,
    • Intensyvumo pasikeitimo taškų aptikimas ištrauktuose signaluose,
    • Aptiktų būsenų charakterizavimas,
    • Patogus rankinis ištrauktų signalų atrinkimas,
    • Automatinis ištrauktų signalų atrinkimas pagal užduotus parametrus,
    • Dvimačių histogramų piešimas iš ištrauktų duomenų.
  • Programinis paketas gali naudoti daugelį vaizdinių duomenų formatų.
  • Jis taip pat turi vidinę atmintį - įvedus parametro vertę ji bus išsaugota atmintyje, todėl kitą sykį programa prisimins praeitą kart naudotų parametrų vertes.
  • Kiekvieną programos dalis išsaugo rezultatus “igor binary” formatu. Yra galimybė greitai ir patogiai konvertuoti juos į “delimited text” formatą.
  • Programinis paketas vystytas MacOS aplinkoje, bet puikiai veikia ir naudojant Windows.
  • Aš pastoviai atnaujinu šį programinį paketą, todėl pasiūlymai ir komentarai yra labai laukiami: marijonas.tutkus@ftmc.lt
Vykdomi projektai
  • "Perovskitinių saulės elementų stabilumas: degradacijos vyksmų identifikavimas ir valdymas" (Nr. 09.3.3-LMT-K-712-01-0031). 2018-2021Projekto vadovas dr. Marius Franckevičius, vykdytojai: Vidmantas Gulbinas, Renata Karpič, Andrius Devižis, Andrej Dementjev, Egidijus Kamarauskas.
    Perovskitų saulės elementai pastarajį dešimtmetį yra viena iš sparčiausiai besivystančių alternatyvių saulės elementų technologijų. Nepaisant ypač didelės pažangos didinant perovskitų elementų našumą, kuris šiuo metu siekia 22%, jų laikinis stabilumas vis dar nėra pakankamas, o tai ypač nepalanku praktiniu požiūriu norint užtikrinti tolimesnį šios technologijos vystymą. Nors dalis priežasčių, dėl kurių vyksta perovskitų degradaciją yra žinomos ir siejamos tiek su išoriniais (deguonimi, ultravioletine spinduliuote, temperatūra) tiek su vidiniais (jonų migracija, histereze) veiksniais, visgi šių priežasčių įtakos perovskitų degradacijai supratimas dar nėra pakankamas, tačiau yra būtinas norint užtikrinti perovskitinių medžiagų stabilumą, kuris yra ypač svarbus tolimesniam šios technologijos vystymui.
    Šiame projekte daugiausiai dėmesio bus skiriama dviems su perovskitų degradacija susijusiems aspektams. Pirma, tarpusavyje derindami spektroskopijos, fotoelektrinius ir struktūros charakterizavimo metodus tirsime šviesos sukeltų degradacijos procesų mechanizmus ir jų įtaką pagrindiniams prietaisų veikimą užtikrinantiems vyksmams. Antra, sieksime apsaugoti perovskitines medžiagas nuo fotodegradacijos įvesdami įvairias priemaišas ir apsaugodami nuo  nepageidaujamo aplinkos poveikio apsauginėmis dangomis, bei tirsime šių priemonių stabilizavimo mechanizmus ir pašalinį poveikį.

  • “Akceptorinių medžiagų įtaka krūvininkų generacijai ir judėjimui organiniuose Saulės elementuose”, LMT mokslininkų grupių projektas. 2015-2017. Vadovas V.Gulbinas, vykdytojai: M.Franckevičius, A.Devižis, V.Pranculis, V. Bertašius, R.Karpič
    Geriausiai veikiantys organiniai Saulės elementai naudoja fulereną ir jo darinius kaip elektrono akceptorines medžiagas . Bandymai panaudoti kitas, pigesnes medžiagas yra mažiau sėkmingi ir kol kas neaišku kodėl. Naujausi tyrimai, tame tarpe ir musų darbai, parodė, kad fulereno pagrindu sukurtos medžiagos pasižymi gan aukštu elektronų judriu, kuris manoma vaidina svarbų vaidmenį krūvininkų generacijos ir ištraukimo vyksmuose. Bendrai, krūvininkų judris ir difuzijos sparta yra vieni iš svarbiausių elektroninių medžiagų parametrų. Organinėse medžiagose jie yra žymiai mažesni nei neorganiniuose puslaidininkiuose, tačiau priklauso nuo laiko; pradiniais laiko momentais gali būti keliomis eilėmis aukštesni.
    šiame projekte mes tirsime krūvininkų generacijos ir judrio dinamiką Saulės elementuose su elektrono akceptorinėmis medžiagomis polimere , mažų molekulių bei puslaidininkinių nanokristalų pagrindu. Pagrindinis projekto tikslas yra suprasti kaip krūvininkų generacijos ir ištraukimo vyksmai priklauso nuo elektrono akceptorinių medžiagų savybių. Mes naudosime fotoelektrinius ir optinius krūvininkų generacijos ir judrio dinamikos tyrimo metodus pasižyminčius itin aukšta laikine skyra, leidžiančius stebėti visą krūvininkų generacijos ir išsiurbimo ciklą. Derinant šious eksperimentinius duomenis su šiuolaikiniais teoriniais tyrimo metodais tikimės suprasti krūvininkų generacijos mechanizmo detales ir galiausiai suformuluoti reikalavimus elektrono akceptorinėms medžiagoms reikalingoms kuriant efektyvius organinius Saules elementus.
  • ,,Metaloorganinių perovskitų fotodetektoriai“, LMT projektas, vykdomas pagal nacionalinę mokslo programą „Link ateities technologijų“. 2016-2018. Vadovas R.Augulis, vykdytojai: M.Franckevičius, S.Streckaitė, V.Gulbinas, R.Karpič
    Pasiektas aukštas metaloorganinių perovskitų saulės elementų našumas suteikia pagrindo tikėtis, kad perovskitai gali būti sėkmingai panaudoti ir šviesos detektoriams. Dėka išskirtinių perovskitų savybių, jų formavimo ypatumų šie detektoriai gali ne tik pasiekti parametrus palyginamus su neorganinių puslaidininkių detektoriais, bet ir turėti išskirtinių savybių: gali būti pigūs, didelio ploto, lankstūs, lengvai integruojam i į ateities organinės elektronikos grandines. Saulės elementų ir detektorių veikimo principai kai kuriais aspektais yra panašūs, bet yra ir esminių skirtumų, kurie reikalauja kitokių medžiagų ir prietaisų sandaros. Galimos kelios skirtingos detektorių “architektūros”, suteikiančios galimybes optimizuoti skirtingus detektorių parametrus, reikalingus skirtingiems taikymams. Šis projektas skirtas ištirti CH3NH3PbX3 perovskitų panaudojimo galimybes šviesos detektorių gamyba i, įvertinti įvairių prietaisų architektūrų galimybes ir sukurti šviesos detektorių, kuris tam tikrais reikiamais parametrais gali būti palyginamas ar pranašesnis nei neorganinių puslaidininkių detektoriai. Vykdant projektą bus įsisavintos metalooraninių perovskitų sluoksnių formavimo technologijos, kuriamos naujos krūvio transporto medžiagos, išvystyti šių medžiagų ir vyksmų jose bei jų pagrindu sukurtuose prietaisuose tyrimo metodai, taigi bus įgyta kompetencija labai perspektyvioje ir inovatyvioje naujos kartos optinės elektronikos srityje ir sukurti jai vystyti reikalingą infrastruktūrą.
  • “Fotofizikinių procesų analizė naujuose šviesą emituojančiouose aromatiniuose polimeruose ultrasparčiosios spektroskopijos metodais”, LMT projektas, "Bendri Lietuvos-Japonijos mokslo ir sklaidos projektai". 2017-2019. Vadovas Vidmantas Gulbinas, vykdytojai: R.Karpič, A. Vyšniauskas
    Kartu su Japonijos partneriais bus kuriamos ir tiriamos fotoninės medžiagos imidų ir poliimidų pagrindu. Dėka stangrios sandaros ir stiprių tarpmolekulinių sąveikų imidai ir poliimidai pasižymi geru stabilumu, puikiomis terminėmis, mechaninėmis ir optinėmis savybėmis bei galimybėmis jas varijuoti keičiant medžiagų molekulinę sandarą . Tai daro juos labai patrauklius kuriant fotonines medžiagas skirtas fotovolitnams prietaisams„ organiniams šviestukams, šviesos bangos ilgio konverteriams. Poliimidų liuminescencinės savybės (našumas, spektras) gali būti keičiami„ realizuojant juose šviesos indukuotą vidinę protono pernašą, agregaciją ir vidinę konversiją i tripletines būsenas. Šie procesai dažnai vyksta kartu„ sąveikauja, konkuruoja. Spektroskopiniai metodai„ ypač su laikine skyra, yra pagrindiniai įrankiai suteikantys informaciją apie kuriamų medžiagų elektronines savybes ir jose vykstančius fotoindukuotus procesus, kuri reiklainga kuriant ir tobulinant naujas fotonines medžiagas. Projekte bus kuriami ir tirami įvairios cheminės sandaros poliimidai su įvairiai prijungtais J, Br, F atomais. Sandaros ypatumai ir prijungti atomai„ lems agregacijos, vidinės protono pernašos ir vidinės konversijos savybes. Ultraspartieji liuminescencijos ir sugerties žadinimo-zondavimo metodai padės atskleisi konkuruojančių vyksmų spartas , jų priklausomybes nuo medžiagų cheminės sandaros , kietųjų sluoksnių morfologijos, temperatūros ir -suteiks informaciją apie šių vyksmų jtaką medžiagų liminescencijos spektrams ir našumui bei galimybes šiuos para metrus tikslingai keisti.
Svarbiausios publikacijos
  1. Orita Ryoji, Franckevičius Marius, Vyšniauskas Aurimas, Gulbinas Vidmantas, Sugiyama Haruki, Uekusa Hidehiro,Kanosue Kenta, Ishigea Ryohei, Ando Shinji. Enhanced fluorescence of phthalimide compounds induced by the incorporation of electron-donating alicyclic amino groups. Physical chemistry chemical physics. ISSN 1463-9076. 2018, vol. 20, iss. 23, p. 16033-16044.
  2. Gegevičius Rokas, Treideris Marius, Pakštas Vidas, Franckevičius Marius, Gulbinas Vidmantas. Oxide layer enhances photocurrent gain of the planar MAPbI3 photodetector. Advanced electronic materials. ISSN 2199-160X. 2018, vol.4, iss. 7, art. no. 1800114, p. 1-7.
  3. Abramavičius Darius, Chorošajev Vladimir, Valkūnas Leonas. Tracing feed-back driven exciton dynamics in molecular aggregates. Physical chemistry chemical physics. ISSN 1463-9076. 2018, Vol. 20, iss. 33, p. 21225-21240.
  4. Chernyakova Katsiaryna, Karpič Renata, Rutkauskas Danielis, Vrublevsky Igor, Hassel Achim Walter. Structural and fluorescence studies of polycrystalline α‐Al2O3 obtained from sulfuric acid anodic alumina. Physica status solidi A. Applications and materials science. ISSN 1862-6300. 2018, vol. 215, iss. 16, art. no. 1700892, p. 1-6.
  5. Jašinskas Vidmantas, Oberndorfer Florian, Pakštas Vidas, Hertel Tobias, Gulbinas Vidmantas. Direct tracking of ultrafast carrier motion dynamics in semiconducting single-wall carbon nanotubes. Journal of physical chemistry C. ISSN 1932-7447. 2018, vol. 122, iss. 28, p. 16424-16430.
  6. Karuthedath Safakath, Melianas Armantas, Kan Zhipeng, Pranculis Vytenis, Wohlfahrt Markus, Khan Jafar I., Gorenflot Julien, Xia Yuxin, Inganäs Olle, Gulbinas Vidmantas, Kemerink Martijn, Laquai Frédéric. Thermal annealing reduces geminate recombination in TQ1:N2200 all-polymer solar cells. Journal of materials chemistry A. ISSN 2050-7488. 2018, vol. 6, iss. 17, p. 7428-7438.
  7. Tiguntseva Ekaterina Y., Baranov Denis G., Pushkarev Anatoly P., Munkhbat Battulga, Komissarenko Filipp, Franckevičius Marius, Zakhidov Anvar A., Shegai Timur, Kivshar Yuri S., Makarov Sergey V. Tunable hybrid fano resonances in halide perovskite nanoparticles. Nano letters. ISSN 1530-6984. 2018, vol. 18, no. 9, p. 5522-5529.
  8. Venckus Petras, Paliulis Skalvis, Kostkevičienė Jolanta, Dementjev Andrej. CARS microscopy of scytonemin in cyanobacteria Nostoc commune. Journal of Raman spectroscopy. ISSN 0377-0486. 2018, vol. 49, iss. 8, p. 1333-1338.
  9. Vyšniauskas Aurimas, Kuimova Marina K. A twisted tale: measuring viscosity and temperature of microenvironments using molecular rotors. International reviews in physical chemistry. ISSN 0144-235X. 2018, vol. 37, iss. 2, p. 259-285.
  10. Tutkus Marijonas, Akhtar Parveen, Chmeliov Jevgenij, Görföl Fanni, Trinkūnas Gediminas, Lambrev Petar H., Valkūnas Leonas. Fluorescence microscopy of single liposomes with incorporated pigment–proteins. Langmuir. ISSN 0743-7463. 2018, vol. 34, iss. 47, p. 14410-14418.
  11. Jasiūnas Rokas, Melianas Armantas, Xia Yuxin, Felekidis Nikolaos, Gulbinas Vidmantas, Kemerink Martijn.  Dead ends limit charge carrier extraction from all‐polymer bulk heterojunction solar cells. Advanced electronic materials. ISSN 2199-160X. 2018, vol. 4, iss. 8, art. no. 1800144, p. 1-7.
  12. Devižis Andrius, Jenatsch Sandra, Diethelm Matthias, Gulbinas Vidmantas, Nüesch Frank, Hany Roland. Dynamics of charge distribution in sandwich-type light-emitting electrochemical cells probed by the stark effect. ACS Photonics. ISSN 2330-4022. 2018, vol. 5, p. 3124-3131.
  13. Edvardas Rybakovas, Andrius Gelžinis, Leonas Valkūnas. Simulations of absorption and fluorescence lineshapes using the reaction coordinate method. Chemical physics. ISSN 0301-0104. 2018, vol. 515, p. 242-251.
  14. Dyakov Yuri A., Toliautas Stepas, Trakhtenberg Leonid I., Valkūnas Leonas. Excited state photodissociation dynamics of 2-, 3-, 4-hydroxyacetophenone: Theoretical study. Chemical physics. ISSN 0301-0104. 2018, vol. 515, p. 672-678.
  15. Bukauskytė Austėja, Karpič Renata, Striela Romualdas, Labanauskas Linas, Gruodis Alytis, Peckus Domantas, Augulis Ramūnas, Gulbinas Vidmantas. The influence of substituents of perylenediimides on their spectroscopic properties. Journal of luminescence. ISSN 0022-2313. eISSN 1872-7883. 2018, Vol. 195, p. 252-258.
  16. Paddubskaya Alesia, Dementjev Andrej, Devižis Andrius, Karpič Renata, Maksimenko Sergey, Valušis Gintaras. Coherent anti-Stokes Raman scattering as an effective tool for visualization of single-wall carbon nanotubes. Optics express. 2018, vol. 26, iss. 8, p. 10527-10534. ISSN 1094-4087.
  17. Peckus Domantas, Matulaitis Tomas, Franckevičius Marius, Mimaitė Viktorija, Tamulevičius Tomas, Simokaitienė Jūratė, Volyniuk Dmytro, Gulbinas Vidmantas, Tamulevičius Sigitas, Gražulevičius Juozas Vidas. Twisted intramolecular charge transfer states in trinary star-shaped triphenylamine-based compounds. Journal of Physical Chemistry A. ISSN 1089-5639. eISSN 1520-5215. 2018, vol. 122, iss. 12, p. 3218-3226.
  18. Rokas Gegevičius, Marius Franckevičius, Vidas Pakštas, Ramūnas Augulis, Vidmantas Gulbinas. High-speed, sensitive planar perovskite photodetector based on interdigitated Pt and Au electrodes. Physica status solidi A. Applications and materials science. ISSN 1862-6300. 2018, vol. 215, iss. 7, 1700822, p. 1-6.
  19. Daškevičiūtė Šarūnė, Sakai Nobuya, Franckevičius Marius, Daškevičienė Marytė, Magomedov Artiom, Jankauskas Vygintas, Snaith Henry J., Getautis Vytautas. Nonspiro, fluorene-based, amorphous hole transporting materials for efficient and stable perovskite solar cells. Advanced science. ISSN 2198-3844. 2018, vol. 5, iss. 4, 1700811, p. 1-7.
  20. Auffray Etiennette, Augulis Ramūnas, Fedorov Andrei, Dosovitskiy Georgy, Grigorjeva Larisa, Gulbinas Vidmantas, Koschan Merry, Lucchini Marco, Melcher Charles, Nargelas Saulius, Tamulaitis Gintautas, Vaitkevičius Augustas, Zolotarjovs Aleksejs, Korzhik Mikhail. Excitation transfer engineering in Ce‐doped oxide crystalline scintillators by codoping with alkali-earth ions. Physica status solidi A. Applications and materials science. ISSN 1862-6300. 2018, vol. 215, iss. 7, 1700798, p. 1-6.
  21. Farooq Shazia, Chmeliov Jevgenij, Wientjes Emilie, Koehorst Rob, Bader Arjen, Valkūnas Leonas, Trinkūnas Gediminas, van Amerongen Herbert. Dynamic feedback of the photosystem II reaction centre on photoprotection in plants. Nature plants. ISSN 2055-026X. 2018, vol. 4, p. 225-231.
  22. Llansola-Portoles M. J., Redeckas Kipras, Streckaite S., Ilioaia C., Pascal A. A., Telfer A., Vengris Mikas, Valkūnas Leonas, Robert B. Lycopene crystalloids exhibit singlet exciton fission in tomatoes. Physical chemistry chemical physics. ISSN 1463-9076. 2018, Vol. 20, iss.13, p. 8640-8646.
  23. Gelžinis Andrius, Chmeliov Jevgenij, Alexander V. Ruban, Valkūnas Leonas. Can red-emitting state be responsible for fluorescence quenching in LHCII aggregates? Photosynthesis research. ISSN 0166-8595. 2018, vol. 135, iss. 1-3, p. 275-284.
  24. Bubnienė Urtė, Mazėtytė Raminta, Ramanavičienė Almira, Gulbinas Vidmantas, Ramanavičius Arūnas, Karpič Renata. Fluorescence quenching-based evaluation of glucose oxidase composite with conducting polymer, polypyrrole. Journal of physical chemistry. C. ISSN 1932-7447. 2018, vol. 122, iss. 17, p. 9491-9498.
  25. Streckaitė Simona, Franckevičius Marius, Peckus Domantas, Redeckas Kipras, Vengris Mikas, Gulbinas Vidmantas. Enhanced nonlinear optical response of resonantly coupled silver nanoparticle–organic dye complexes. Plasmonics. ISSN 1557-1955. 2018, vol. 13, iss. 3, p. 749-755.
  26. Vrublevsky Igor, Chernyakova Katsiaryna, Karpič Renata, Jagminas Arūnas. Stored charge and its influence on properties of anodic alumina films. Current nanoscience. ISSN 1573-4137. 2019, vol. 15, iss. 1, p. 100-109.
  27. Vengelis Julius, Jarutis Vygandas, Franckevičius Marius, Gulbinas Vidmantas, Sirutkaitis Valdas. Investigation of supercontinuum generated in the cladding of highly nonlinear photonic crystal fiber. Journal of the Optical Society of America B. ISSN 0740-3224. 2019, vol. 36, iss. 2, p. A79-A85.
  28. Gelžinis Andrius, Augulis Ramūnas, Butkus Vytautas, Robert Bruno, Valkūnas Leonas. Two-dimensional spectroscopy for non-specialists. Biochimica et biophysica acta (BBA) - Bioenergetics. ISSN 0005-2728. 2019, vol. 1860, iss. 4, p. 271-285.
  29. Pushkarev Anatoly P., Korolev Viacheslav I., Markina Daria I., Komissarenko Filipp E., Naujokaitis Arnas, Drabavičius Audrius, Pakštas Vidas, Franckevičius Marius, Khubezhov Soslan A., Sannikov Denis A., Zasedatelev Anton V., Lagoudakis Pavlos G., Zakhidov Anvar A., Makarov Sergey V. A few-minute synthesis of CsPbBr3 nanolasers with a high quality factor by spraying at ambient conditions. ACS applied materials & interfaces. ISSN 1944-8244. 2019, vol. 11, iss. 1, p. 1040-1048.